Pasak sveikatos ministro Aurelijaus Verygos, su kiekviena įmone yra atskiras susitarimas. „Kai kurios įmonės paminėjo konkrečius proc., kiek bus ko mažinama. Kai kur nereikia niekuo keisti, kai kur gal bus tie produktai kitkuo keičiami“, – sako jis.
Po maždaug metus laiko trukusių derybų susitarimą šiandien pasirašė 10 įmonių. Sveikatos apsaugos ministerija tikisi, kad ateityje įmonių tik daugės.
Tuo pačiu šis susitarimas rodo signalą, kad dėl cukraus mažinimo susitarta draugiškai, tad kol kas vadinamasis „cukraus mokestis“ nuo pasiūlymų stalo dingsta.
„Valstybės tikslas nėra pasipinigauti, nors kartais taip žmonėms atrodo. Tikslas būtų buvęs (cukraus mokesčio – tv3.lt) pasiekti to paties, ką padarėme šiandieniniais susitarimais: tai, kad mažėtų cukraus kiekis produktuose. Tai gamintojai nenorėdami, kad brangtų produktas tą cukraus kiekį mažindavo patys. Lietuvoje galime pademonstruoti, kad jie patys tai darytų, susitari, be jokių mokesčių. Tai abiem pusėms geras dalykas. Jei tai gerai seksis, nebus tada tikslo įvedinėti kažkokius mokesčius“, – sako A. Veryga.
Kita sudėtis – ar bus ir kita kaina?
Gamintojai nė neabejoja, kad keisti sudėtį, o tuo pačiu išlaikyti tą pačią kainą yra tikras iššūkis. Tačiau įmanomas. Tuo tarpu „cukraus mokestis“ būtų nugulęs tiesiai ant vartotojų pečių.
„Žinau iš kitų šalių pasaulyje, kur įvestas „cukraus mokestis“, dažniausiai gamintojai jį permeta vartotojui. Tai nukenčia vartotojas ne gamintojas. Antras dalykas, kiek žinau, tose šalyse, kur įvestas „cukraus mokestis“ pirmais metais kažkiek gal daro įtaką ir vartotojai mažina vartojimą, bet po to atsistatinėja. Tas papildomas mokestis problemos nesprendžia. Dėl to ši iniciatyva įvairiapusiškai naudinga“, – tv3.lt sako „Coca–Cola“ vadovė Baltijos šalims Ieva Matulaitienė.
Kol kas visi gamintojai iki vieno tikina, kad nors dėl šių pokyčių turės ilgėti pats gaminimo procesas, o tai reiškia, kad augs ir sąnaudos – kainose pokyčių nebus.
„Iš vienos pusės išimam cukrų, iš kitos pusės kad išlaikytum skonines savybes ilgini procesą, sąnaudos didėja. Konkurencija rinkoje didžiulė pas mus ir jei būtų labai paprasta pakelti kainą, tai šiuo atveju ir vartotojas skaičiuoti ir skaityti moka, ir prekybos tinklai derasi pakankamai tvirtai dėl kainų. Nėra taip paprastai, kad perkelsim“, – sako UAB „Fazer Lietuva“ vadovas Mindaugas Snarskis.
Pasak jo, tiesiogiai ši iniciatyva nepadarys įtakos ir galutinio produkto kiekiui. Jo tvirtinimu, duonos kiekis pakuotėje gali mažėti tik dėl besikeičiančių tendencijų: daugėja gyvenančių po vieną, norinčių kasdien įsigyti po mažą kiekį šviežios duonos.
„Mars Lietuva“ korporatyvinių reikalų direktorė Skaistė Sruogaitė tv3.lt tvirtino, kad visiškai išimti cukrų iš šokoladinių batonėlių ar pakeisti jį saldikliais – neįmanoma. Tad bus mažinamos porcijos.
„Kol kas iš tikrųjų nėra alternatyvos cukrui šokoladiniuose batonėliuose. Cukrus yra viena iš pagrindinių sudedamųjų dalių šokoladiniuose batonėliuose. Tai nėra tik dėl saldumo, bet atlieka ir kitas funkcijas. Kol kas nebus keičiama jokiais saldikliais, bus mažinamos porcijos, kilokalorijos, kad žmonės mažiau cukraus gautų. Dabar numatyta nedaugiau nei 250 kilokalorijų vienoje porcijoje, ateityje tikimės kad iki 200 tas kilokalorijas bus galima sumažinti“, – sako ji.
Pasak jos šis susitarimas nesusijęs su kaina, o su pačių žmonių sveikata ir skatinimu sveikai gyventi bei stebėti kokios porcijos suvartojamos.
„Mars Lietuva“ gaminanti ir įvairius padažus įsipareigojo iki 2021 metų sumažinti druskos kiekį produktuose 20 proc., cukraus padažuose taip pat bus mažiau. Šiuo metu jau perdaryta „Uncle Ben‘s“ padažų sudėtis, kur cukraus kiekis sumažintas 20 proc. Tikinama, kad šie mažesnis cukraus ir druskos kiekiai nebus pakeisti konservantais ar kuo kitu.
„Įsipareigojome keisti sudėtį, bet ne kokybę“ – tv3.lt tvirtina S. Sruogaitė.
„Fazer Lietuva“ užsiimanti duonos gamyba įsipareigojo iki 2021 metų duonos asortimente druskos kiekį sumažinti 10 proc.
Didžiausią įsipareigojimą prisiėmė „Coca–Cola“. Kadangi cukraus kiekis produktuose jau dabar sumažintas 12 proc., iki 2020 m. Lietuvoje bus siekiama cukraus kiekį sumažinti 15 proc., kai tuo tarpu kitose Europos valstybėse šis įsipareigojimas yra tik 10 proc.
„Technologai dirba yra įvairiausių būdų. Pavyzdžiui, „Nestea“ 30 proc. cukraus kiekį sumažinome, pakeičiame natūraliu augalinės kilmės saldikliu stevia.
Visas šis procesas iš esmės reikalaujantis daug tiek žmogiškų, tiek finansinių resursų, kad toliau mažintume cukraus kiekiu tas receptūras. Tai eikvoja daugiau resursų, bet šitų dalykų nepermetinėsime vartotojui. Neplanuojame jokių pasikeitimų vartotojų galutinėje kainoje“, – tv3.lt tikina Ieva Matulaitienė.
Štai „Nestlé Baltics“ pasirašytame susitarime laikysis globalaus „Nestle“ įsipareigojimo iki 2020 metų pabaigos visuose gaminiuose druskos kiekį sumažinti 5 proc., o cukraus ir sočiųjų riebalų – po 10 procentų, „Nestlé Baltics“ Korporatyvinių reikalų vadovė Ariana Rastauskaitė portalui tv3.lt komentavo, kad visi gamintojai supranta, kokia jautri tema yra kaina, tad bus siekiama, kad pakeitimai visiškai nepadarytų įtakos vartotojų kišenei.
„Visi tie pasikeitimai, kurie vyks, jie vyks naudojant visas mokslo technologijas kurias „Nestle“ turi tam, kad kuo mažiau keistųsi skonis to produkto, prie kurio vartotojas pripratęs“, – tvirtina ji.
„Eckes–Granini Lietuva“ atstovas sakė, kad ruošiamasi cukraus kiekį iki 10 proc. sumažinti. „Kėdainių konservų fabriko“ generalinis direktorius teigė, kad jau gerokai anksčiau mažinama cukraus ir druskos kiekis ir ruošiamasi vis daugiau maisto produktų kategorijų į tai įtraukti.
„Rūtos“ įmonės direktorius Rolandas Pridotkas ramino, kad nei saldumynai, nei šokoladai iš produkcijos nedings. Pasak jo, jau praeitais metais nutraukta tam tikrų itin cukrinių gaminių gamyba, šiais metais bus plėtojama sveikesnės saldainių produkcijos gamyba.
Kokybė Lietuvoje dėl to nesuprastės
Daug atgarsių sulaukęs praeitų metų tyrimas, kurį atliko Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba parodė, kad Lietuvoje ir Vokietijoje yra parduodama dvejopos kokybės maisto produktai. Tačiau gamintojai tikina, kad tai ne tiesa. Kokybė nėra nė kiek prastesnė, skiriasi tik receptūros. O kai kurių produktų, Lietuvoje net geresnė.
„Mano nuomone, lietuviai po šių pakeitimų gaus geresnį produktą. Bendrai kalbant, tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse turime labai aukštos ir geros kokybės produktus. Vokietijoje „Fanta“ turi tik 3 proc. sulčių, pas mus beveik dvigubai daugiau. Yra eilė kitų pavyzdžių, priklauso nuo, to ką vartotojas mėgsta ir prie kokių ingredientų pripratęs. Kažkokius produktus išleisdami iš pradžių darome tyrimą ir žiūrime, ko vartotojas tikisi iš mūsų, pagal tai išleidžia produktai ir receptūra. Dėl to ta dviguba kokybė – išpūstas reikalas, ne tiek apie kokybę, kiek apie tradicijas skirtingų rinkų ir vartotojų reikėtų kalbėti“, – sako „Coca–Cola“ vadovė Baltijos šalims Ieva Matulaitienė.
„Mars Lietuva“ korporatyvinių reikalų direktorė Skaistė Sruogaitė taipogi patikina, kad tiek pati jos atstovaujama kompanija netiekia skirtingoms rinkoms skirtingos kokybės produkcija, tiek nepastebima, kad kiti gamintojai taip elgtųsi.
„Tikrai gali būti receptūros skirtumai, skonio skirtumai, bet užtikrinti galiu, tai nieko bendro su kokybe neturi“, – sako ji.
Tą patį tvirtina ir „Nestlé Baltics“ korporatyvinių reikalų vadovė Ariana Rastauskaitė: „Nėra dvigubos kokybės, yra produktai kurie atliepia į vartotojų lūkesčius. Kompanija įvairius kriterijus turi ir vartotojų pasirinkimas ir skonis yra vienas tų, kuriuos turi kompanija, kai nori produktą į vietines rinkas įvesti. Tai adaptavimas recepto prie vieno skonio nereiškia nei dvigubos, nei prastesnės, ar kitokios kokybės“, – tvirtina ji.
Lietuvių gaunamos druskos bei cukraus normos – per didelės
Sveikatos ministerija nurodo, kad Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad šalies gyventojai kas dieną su maistu gauna daugiau nei rekomenduoja PSO normos: druskos – 40 proc., riebalų – 39 proc., sočiųjų riebalų – 29 proc., cukrų – 22 proc. Gausus šių medžiagų vartojimas kenkia sveikatai, skatina širdies ir kraujagyslių ligas (hipertenziją, infarktą, insultą), vėžį, cukrinį diabetą, nutukimą ir kitas ligas.
Atsižvelgiant į paplitusį aukštą gyventojų sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos Komisija rekomenduoja gerinti gyventojų mitybą – mažinti suvartojamos druskos, sočiųjų riebalų, paprastų angliavandenių (cukrų) kiekį, mažinti šių medžiagų kiekius rinkai tiekiamuose maisto produktuose.
„Lietuva, kaip ir kitos valstybės, yra įpareigota sumažinti minėtų suvartojamų medžiagų kiekius iki PSO rekomenduojamų normų. Spaudimo priemonių mes neturime ir negalime pritaikyti, tad džiaugiuosi, kad yra socialiai atsakingas verslas. Ne paslaptis, kad šiandien maisto produktuose yra itin dideli kiekiai cukraus, druskos, riebalų, kuriuos bent dalinai sumažinus galima pasiekti daug sveikesnio gyvenimo būdo nekeičiant savo įpročių. Maisto gamintojai turi visas galimybes pakeisti sudėtį, kad žmogui pačiam net per daug negalvojant, nekeičiant savo pasirinkimo, jis jau gali turėti pozityvią įtaką sveikatai“, – kalbėjo sveikatos ministras Aurelijus Veryga.
Kaip tvirtinama konferencijos metu, derybos tarp SAM ir gamintojų vyko metus laiko. Taigi pirmieji prie šios savanoriškos iniciatyvos prisijungė ir bendradarbiavimo sutarimus pasirašė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio kompanijų, kurių padaliniai veikia Lietuvoje, atstovai. Tai UAB „Coca–Cola HBC Lietuva“ ir UAB „Coca–Cola Baltija“, UAB „Eckes–Granini Lietuva“, UAB „Fazer Lietuva“, UAB „Kėdainių konservų fabrikas“, UAB „Malsena Plius“, UAB „Mars Lietuva“, UAB „Nestle Baltics“, UAB „Orkla Foods Lietuva“, UAB „Rūta“, UAB „Vilniaus margarino gamykla“. Tikimasi, kad ateityje ir daugiau kompanijų pasirašys tokį susitarimą.
