Emigracija, senėjanti visuomenė yra tos demografinės problemos, kurios daro įtaką ir gamintojams, ir prekybininkams. O be to, gamintojai pastebi, kad lietuviai vis labiau dairosi kokybiškų produktų.
Svarsto galimybę gaminti brangiau, bet kokybiškiau
Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferencijoje žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius kalbėjo, kad vis labiau kalbama apie sveikesnį maistą, šviežumą, natūralumą. Ir tai tiesa.
Remiantis 2017 m. „AC Nielsen“ duomenimis, sveikatingumo tendencija yra vienas svarbiausių rūpesčių Baltijos šalių visuomenėse (Estijoje 26 proc., Latvijoje 31 proc., Lietuvoje 30 proc.). 76 proc. lietuvių parduotuvių lentynose yra linkę rinktis sveikatai palankius produktus. Be to, daugiau kaip 80 proc. pirkėjų dėmesio skiria produktų ženklinimui. „Fazer Lietuva“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, pagrindiniai svarbūs pirkimo kriterijai Lietuvoje yra E žymos (70 proc.), pilnas grūdas (60 proc.), mažiau cukraus (61 proc).
Pasak M. Maciulevičiaus, svarbu ir porcijos dydžiai. „Maistui brangstant, natūralu, kad taupoma ne maisto, bet maisto švaistymo sąskaita. Kaip mažiau išmesti, nes dalis maisto atsiduria šiukšlių dėžėje“, – nurodo jis.
O mažiau vartodami, anot M. Maciulevičiaus, norime geresnės kokybės. Tad gamintojai į tai turėtų investuoti nors tai ir darytų spaudimą maisto kainoms.
„Dažnai Lenkijoje pigiausią dešrą konfrontuoja su kuria ūkininkų turgelyje, kuri pigesnė. Nors ten ne visada sudėtyje tik mėsa. Vartotojas atranda kokybišką produktą vartodamas jo mažiau.
Tai kaip gamintojai mes galėtume teoriškai investuoti daugiau, pagaminti šiek tiek brangesnį, bet labiau kokybišką produktą. Paskutinės tendencijos agituoja už tradicinį maistą ir, kaip mažieji, turim stimulą, sudarome sąlygas didiesiems senuosius receptus prisiminti, tai – kokybiškas natūralus kulinarinis paveldas.
Pasaulyje maisto suvartojimas didėja ir natūraliai duos spaudimą maisto kainoms, porcijos mažyn, kokybė aukštyn, šviežumas, natūralumas, kuo mažiau išmetimo ir sveikatos daugiau“, – konferencijoje kalbėjo M. Maciulevičius.
Jo teigimu, mes turtėjame. Ir ne tik mūsų piniginės, bet ir mąstysena.
„Palyginimui Prancūzijos prekybos tinkluose ekologija labai aukštoje vietoje, paklausa tokia didelė, kad pasiūlos nė neužtenka“, – apie europinę tendencija pridūrė M. Maciulevičius.
Gamintojams reikės pasitempti
„Fazer Lietuva” generalinis direktorius Mindaugas Snarskis konferencijoje pasakojo istoriją, kuomet Kaune sutiko vaikiną iš Indijos studijuojantį Lietuvoje ir užsidirbant vairuojant taksi.
„Vaikinas sakė, kaip čia pas jus viskas pigu. Uždirba apie 250 eurų, 50 eurų bendrabučiui ir dar 50 tėvams nusiunčia. Sakė, kad nori, jog jie čia atvyktų. Ta taip, mes turime vietinių lokalių iššūkių, bet tuo pačiu reikia edukuoti ir matyti plačiau nei savo kiemas“, – kalbėjo M. Snarskis.
Naujienų portalui tv3.lt jis sakė, kad negalima supriešinti kainos su nauja produkcija. Abu – svarbūs.
„Visos apklausos rodo, kad du didžiausiai įtaką darantys faktoriai mūsų vartotojams, vienas iš jų – produktų sveikatingumas, antras – kaina. Ir jie keičiasi. Vieną kartą kaina pirma, kitą kartą kaina antra.
Tai kainos negalima atmesti bet mes diskutavome, visgi, kad pasiūlos daug, o Lietuvos rinka traukiasi, vartotojų mažėja ir bendrąją prasme vartotojas yra karalius. Tai vartotojų pasirinkimas ir yra tas pasirinkimas, kurį turėsime atliepti“, – sakė M. Snarskis.
Jis nurodė, kad per paskutinius dešimt metų vieno asmens namų ūkių padaugėjo 40 proc., o tai gamintojams reiškia mažesnes porcijas.
„Vieno asmens ūkiui nereikia kilograminio duonos kepalo. Jei žmogus eina į parduotuvę praktiškai kiekvieną dieną, tai reiškia mažesnę porciją.
Kaina buvo, yra ir bus svarbi ir nuo to niekur nepasidėsi: yra žmonės, kurie sau gali leisti daugiau ir nori gauti tam tikras funkcines savybes leisdami daugiau, yra kurie negali leisti daugiau, bet irgi reikalauja aukščiausios kokybės ir yra pakankamai išrankūs. Tai gamintojui yra iššūkis kaip tą poreikį atliepti. Kas matosi, kad vartotojas yra ir bus daugiau reikalaujantis ir tas sveikintina. Dabartiniai vartotojai žino daugiau ir tas bendradarbiavimo tarp vartotojų ir tiekėjų poreikis tik didėja. Nuo to niekas nenukentės, kad pasitempti reikia“, – tv3.lt sake M. Snarskis.
Nenori daug laiko skirti gamybai
Dar viena tendencija pasidalino Artūras Skairys, „KG Group” marketingo tarnybos direktorius. Konferencijos metu jis pasakojo, kad naujos tendencijos susijusios daugiau su maisto vartojimo ritualais, nebesiorientuojama tik į tai, kad būtum sotus. Tad atkreipiamas dėmesys į pasaulines tendencijas – naujų šalių, naujų skonių atradimas.
Taip pat pastebimas ir didesnis poreikis greitai paruošiamų, lengvai vartojamų produktų.
„Matome aspektą, kad galutinis vartotojas nenori ilgai praleisti laiko gamindamas vakarienę ar pietus. Prieš dešimt metų statistika rodė, kad tik 5 proc. norėjo ne ilgiau 20 minučių praleisti virtuvėje ruošiant maistą, dabar 15 proc. vartotojų nenori ruošti ilgiau nei 20 minučių. Ir tai nėra dėl to, kad jie yra užsiėmę, bet dėl to, kad jie veikiau nori pabūti kartu ir pabendrauti su šeima. Tai yra kryptis, kuria einame: kuo mažiau laiko, nesugadinus produkto savybių, krusi būtų patogus vartoti“, – sakė A. Skairys.
