„Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas iškreipė pradinę subalansuoto Darbo kodekso projekto koncepciją – pakoreguotame projekte atsirado daug nelogiškų ir net absurdiškų nuostatų. Seimui siūloma įteisinti normas, kurios sukuria teisinį netikrumą bei pažeidžia teisėtus darbdavio interesus – sąžiningai konkuruoti, saugoti konfidencialią informaciją, planuoti darbus, resursus, atleisti žalą darančius darbuotojus“, – spaudos konferencijoje teigė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus.
Pasak V. Sutkaus, į Lietuvos verslo konfederacijos vadovybę nuolat kreipiasi įmonės – didieji šalies darbdaviai, sakydami, jog geriau jau atidėti šio įstatymo priėmimą naujai išrinktam Seimui, nei paskubomis priimti tokį populistinį variantą, kurio pasekmės gali būti destruktyvios. Darbo kodekse, po svarstymų Seimo komitete, pakoreguota nemažai nuostatų, kurios esą turėtų apginti dirbančiųjų interesus, tačiau jų poveikis gali būti priešingas – darbdaviai vengs kurti darbo vietas ir priimti naujų darbuotojų, jeigu sąlygos tam nebus palankios.
Naujasis DK taip pat keičia ir juridinių asmenų valdymo principus. Jame siūloma numatyti, kad įmonių valdybose turėtų privalomai dalyvauti darbuotojų atstovai, tačiau nėra numatyti reikalavimai jų kompetencijai, o juk įmonių valdybos yra valdymo organai ir jų nariams būtina turėti reikiamą verslo valdymo patirtį ir kompetenciją.
Nors tikslas buvo sukurti modernesnį, labiau šiuolaikišką darbo rinką atitinkantį reguliavimą, rezultatas gavosi priešingas – vietoj lankstesnių darbo santykių, išliko dauguma galiojančiame kodekse esančių ribojimų ir atsirado papildomų, kurie neapaiškinami sveika logika ir realiais darbo rinkos poreikiais.
Daug diskusijų kelia darbo išmokų fondo steigimas. Žadėta, kad įsteigus minėtą fondą, bus mažinamos SoDros įmokos, tad suminis darbo apmokestinimas tikrai nedidės. Tačiau nėra jokių realių veiksmų sumažinti SoDros įmokas. Tad įsigaliojus kodeksui, darbo santykiai bus apmokestinti papildomai, o tai tik dar labiau sumažins Lietuvos patrauklumą investuotojams ir skatins šešėlinės ekonomikos augimą.
„Darbdaviai negali net apsaugoti savo verslo nuo nesąžiningų ir neatsakingų žmonių, tačiau turi teikti akivaizdžiai nepagrįstas lengvatas darbuotojams, mokėti jiems atlyginimus ir kompensacijas, net kai šie nedirba ar pažeidinėja darbo drausmę. Tai nėra nei protinga, nei teisinga. Turi būti užtikrintas darbuotojų ir darbdavių darbo santykių balansas, kitaip ne tik nesulauksime užsienio investuotojų, kurie norėtų čia kurti darbo vietas, bet į užsienį išvarysime ir Lietuvos bendroves“, – sako advokatas, socialinį modelį rengęs mokslininkų grupės narys Justinas Usonis.
Darbdaviai įvardijo kontraversiškas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateikto projekto nuostatas.
Ribojamos terminuotos sutartys
Verslininkams nerimą kelia politikų noras riboti terminuotų sutarčių apimtį. Paskutiniame DK variante nurodoma, kad pagal terminuotas sutartis įmonėje negalės dirbti daugiau kaip 20 proc. darbuotojų. Anot V. Sutkaus, terminuotos sutartys dažnai yra susijusios su sezoniškumu ir todėl numatyti procentą, kiek darbuotojų turi dirbti pagal vieną ar kitą sutarties rūšį, nėra protinga. Viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad net 82 proc. darbdavių įdarbintų daugiau darbuotojų, jei terminuotos darbo sutartys būtų lengviau panaudojamos. Be to, 89 proc. darbuotojų yra nusiteikę dirbti daugiau viršvalandžių už papildomą atlygį. Užsienio patirtis rodo, kad lankstesni darbo santykiai padeda efektyviai spręsti šias problemas, skatina ekonomikos augimą bei kuria naujas darbo vietas.
Terminuotų darbo sutarčių lankstesnis reguliavimas turėjo padėti sukurti naujų darbo vietų. Siūlomame variante jų sudarymo tvarka dar labiau sugriežtinta nei dabar – jas kaip ir seniau bus galima sudaryti tik nenuolatinio pobūdžio darbui, bet dabar tokios sutartys negalės sudaryti daugiau nei 20 proc. visų vieno darbdavio darbo sutarčių. O jei įmonėje bus vykdomi keli laikino pobūdžio projektai ir tokių darbo sutarčių turėtų būti daugiau, ką turėtų daryti darbdavys? Darbuotojai, žinodami, kad dirba pagal laikiną darbo sutartį ir patys galėtų geriau planuoti savo ateitį, laiku pradėti ieškotis kito darbo ir pan.
Ribojamos projektinės darbo sutartys
Pagal paskutinę DK versiją dėl projektinio darbo sudaryti sutartį su darbuotoju galima tokiais atvejais: sudarant iki dvejų metų trukmės darbo sutartį su naujai priimamu asmeniu, bet ne daugiau kaip su 10 procentų dirbančių darbuotojų.
V. Sutkus teigia, kad Lietuvoje yra nemažai įmonių, kurios dirba tik su projektais, todėl tokių įmonių darbuotojai gali būti samdomi tik nustatytiems projektams vykdyti ir jie gali sudaryti kartais net 80 proc. darbuotojų Projektinis darbas yra laikino pobūdžio darbas, todėl numatytas ribojimas, kad tokių darbuotojų negali būti daugiau nei 10 proc. yra visiškai nesuprantamas. Nėra pagrindimo, kodėl projektines sutartis reiktų reguliuoti griežčiau nei kitas terminuotas sutartis.
Darbuotojas negalės dirbti papildomai
DK projekte numatoma, kad maksimalus darbo laikas per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos. Anot V. Sutkaus, tokia nuostata apriboja darbuotoją dirbti papildomą darbą. Be to, tai prieštarauja kitam šio dokumento straipsniui, kuris iš esmės leidžia dirbti iki 52 val. per savaitę, esant darbuotojo sutikimui.
„Ilgesnė darbo savaitė ir pamainos trukmė gali būti pailginta tik darbuotojo sutikimu, tačiau kodėl kažkas turi drausti darbuotojui dirbti ilgiau, jeigu jis nori užsidirbti? Galbūt žmogui labai reikia pinigų, o Darbo kodeksas jam dirbti ilgiau draudžia“, – teigė V. Sutkus.
Naujasis reguliavimas praktiškai panaikina suminę darbo laiko apskaitą. Socialinio modelio kūrėjai siekė susitelkti ties poilsio laiko reguliavimu ir nereguliuoti darbo laiko. Kodėl įstatymas turėtų drausti žmogui per tris savaites išdirbti keturių savaičių darbo normą, o ketvirtą savaitę ilsėtis? Darbuotojas turėtų turėti galimybę pasirinkti, tačiau siūlomas Darbo kodekso projektas to neleis, nes Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas 48 valandomis apribojo viršvalandžius net suminės darbo laiko apskaitos atveju.
Privalės besąlygiškai išleisti darbuotoją darbo metu
Pagal paskutinę Darbo kodekso (DK) versiją darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Tačiau, pasak V. Sutkaus, darbdaviui tam tikrais atvejais gali būti neįmanoma vykdyti tokio įsipareigojimo dėl darbo organizavimo ypatumų. Pavyzdžiui, gamybos procesas negali būti nutrauktas, išleidus grupę darbuotojų jų pageidaujamu laiku, nes liks per mažai darbuotojų, kad galėtų sklandžiai veikti gamybos linija.
Ar tai normalu, kad kiekvienas darbuotojo prašymas, pagrįstas šeiminiais įsipareigojimais, turi būti tenkinamas, nepaisant to, kad dėl to nukentės kiti darbuotojai, o įmonė dėl to patirs nuostolių. Dėl tokio santykių disbalanso galiausiai dalis įmonių užsidarys ir iš viso neliks tų darbo vietų, kuriose sudėtingi procesai darbdaviui nesudaro galimybių prisiderinti prie kiekvieno darbuotojo individulių poreikių.
LVK siūlo palikti formuluotę pagal pirminį DK projektą, kurį teikė Vyriausybė: „Darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai to negalima pasiekti dėl darbo funkcijos ar darbdavio veiklos ypatumų arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų“.
Darbdavys besąlygiškai privalės mokėti už bet kokias mokymosi atostogas
Naujasis DK numato, kad studijuojantiems darbuotojams darbdavys turės suteikti papildomas atostogas ir mokėti už jas 50 proc. darbo užmokesčio. Darbo santykių esmė yra ta, kad atlyginimas yra mokamas už darbą. Tačiau darbdavys turės mokėti ne už darbą, o už mokslus, o tie mokslai dažnu atveju niekaip nebus susiję su atliekamu darbu. Pavyzdžiui, jei žmogus dirba kavinėje ir studijuoja, tarkim mediciną, kodėl darbdavys turėtų jam papildomai mokėti už dienas, kai jis nedirba? Tuo metu darbdavys turės samdyti kitus darbuotojus ir jiems mokėti atlyginimą, tokiu būdu tas pats darbas darbdaviui kainuos dvigubai.
Pasak J. Usonio, problema yra ta, jog toks teisinis reguliavimas suteikia teisę darbuotojui piktnaudžiauti, o darbdavys bus nesuinteresuotas priimti į darbą formaliojo švietimo įstaigose besimokančiųjų žmonių, vadinasi, didės jaunimo nedarbas.
Nekonkuravimo susitarimo pažeidėjas realiai bus nebaudžiamas
Siūlomo DK projekte panaikinta galimybė susitarti dėl baudos taikymo nekonkuravimo susitarimo pažeidimo atveju. Pasak J. Usonio, jei darbuotojui negrės jokia bauda, jam gali trūkti motyvacijos vykdyti nekonkuravimo susitarimą. Nesąžininga konkurencija, pasinaudojant iš darbdavio gauta informacija, gali verslui padaryti didelės žalos, pavyzdžiui, su tokia informacija galima pervilioti pagrindinius klientus.
Be to, numatyta, kad pažeidęs nekonkuravimo susitarimą, darbuotojas turi grąžinti tik kompensaciją už laikotarpį, per kurį buvo padarytas nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimas. Vadinasi, jei darbuotojui buvo mokama 12 mėn. už tai, kad jis nedirbtų konkurentui, o darbuotojas iš tų 12 mėn. vieną mėnesį visgi dirbo konkurentui ir perdavė jam visą konfidencialią įmonės informaciją, dėl kurios buvęs darbdavys sudarė nekonkuravimo susitarimą, ir konkurentas įgavo pranašumą prieš buvusį darbdavį, toks darbuotojas turės grąžinti 1 mėn. nekonkuravimo kompensaciją, o 11 mėn. atlygį pasiliks.
Pardavęs verslą, vis tiek turės mokėti algas
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto projekte numatoma, kad verslą pardavęs asmuo atsako dėl darbdavio teisių ir pareigų, egzistuojančių įmonės perdavimo momentu, įvykdymo. Pagal šią nuostatą verslo pardavėjas turi atsakyti solidariai ir dėl to, kad verslo perėmėjas vėliau nesilaiko darbo sutartyse nurodytų sąlygų ir, pavyzdžiui, neišmoka atlyginimo darbuotojams. Taigi verslą pardavęs asmuo privalės mokėti algas ne tik už laikotarpį iki verslo perdavimo, bet ir vėliau, neribotą laiką.
Akivaizdu, kad verslo pardavėjas negali kontroliuoti jau parduoto verslo, nes jo nebevaldo, bet kažkodėl turi atsakyti už naujojo savininko su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus. Tai sukuria neproporcingai daug neprognozuojamų pareigų verslininkams. Tai yra ne tik neteisingas, bet ir perteklinis reguliavimas, nes jau ir dabar pagal galiojantį Civilinį kodeksą už iki verslo perdavimo atsiradusias prievoles verslo perdavėjas atsako kartu su verslo perėmėju 3 metus nuo verslo perdavimo.
Išeitinės kompensacijos dydis – nepagrįstas
Pagal paskutinį DK projektą, atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius metus – pusė jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Pasak J. Usonio, toks pakeitimas nėra pagrįstas. Atleidžiamam darbuotojui turėtų būti išmokėta vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius metus – pusė jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Negalima atleisti net nusikaltimą padariusių nėščiųjų
Pagal Darbo kodekso projektą, darbdavys negali nėščiosios ar vaiką iki 4 mėn auginančios darbuotojos nei nušalinti, nei atleisti iš darbo net tuo atveju, jei darbuotoja padaro nusikaltimą, pavyzdžiui, vagia iš darbdavio, apgaudinėja darbdavio klientus ar pan.
LVK siūlo į šį straipsnį įtraukti išlygą, kad atleisti tokią darbuotoją už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbdavys teisę turėtų.
Darbo grafikus bus privaloma derinti su darbo tarybomis
Naujame DK variante siūloma, kad darbuotojų darbo grafikai būtų derinami su įmonėse veikiančiomis „darbo tarybomis“. Anot V. Sutkaus, toks reguliavimas būtų sudėtingas. Toks procesas galimas, jeigu įmonė nėra didelė arba veikia vienoje vietoje. Tačiau didesnėms įmonėms arba toms, kurios turi ne vieną atstovybę, tai sukeltų daug problemų.
„Įsivaizduokite, kad įmonę sudaro 20 filialų skirtinguose miestuose – kaip mes suderinsime atskirų filialų darbuotojų darbo grafikus, jeigu „darbo taryba“ bus, tarkime, Vilniuje. Tai taps labai sudėtingu procesu. Sutinkame, kad pats darbo grafiko sudarymas ir jo principai darbuotojams turi būti žinomi“, – sakė LVK prezidentas.
Jei Seimo pavasario sesijoje naujajam Darbo kodeksui būtų pritarta, jis įsigaliotų nuo 2017 metų sausio 1 dienos.
