Nors bendrame reitinge Lietuva užima 35 vietą iš 138 valstybių, tai nereiškia, kad verslininkai čia jaučiasi it rojuje. Jie nurodė net 15 „ligų“, kurias reikėtų šaliai išsigydyti.
Kaimyninėje Latvija korupcija – didesnė problema
Vienas neigiamų aspektų šalyse – korupcijos lygis. Apklausti verslininkai nurodė, kad Nyderlanduose, Prancūzijoje ar Norvegijoje, tai tikrai nėra didžiulė problema, trukdanti verslui. Priešinga situacija Lietuvoje. Tai 6 – oji didžiausia Lietuvos problema.
Laimei, yra šalių, kur ši problema įvardijama dar didesne – Latvijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Čekijoje, Kroatijoje, Italijoje, Ispanijoje.
Tačiau kaimyninės Lenkijos verslininkai džiaugiasi, kad ten mažesnė korupcija nei Lietuvoje. Tuo pačiu gali pasigirti ir Estija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Portugalija.
Lietuvos verslininkų konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus vis dėlto įsitikinęs, kad panašus korupcijos lygis turėtų būti visose posovietinėse šalyse. Klausimų kyla tik, kaip kas tą korupciją supranta. Pavyzdžiui, ar kyšis gydytojams yra korupcija ar ne.
„Jei Vakaruose tai nepriimtina ir netoleruotina, tai Lietuvoje kaip ir priimtina. Ir tai viena tokių sričių, kur kyšiai klesti. Bet pastebimas korupcijos mažėjimas. Tačiau turi būti bendras visuomenės nusiteikimas ir daromi tam tikri veiksmai“, – sako V. Sutkus.
Kaip pavyzdį jis pateikia nuomos rinką. Valdžia nusprendė, kad visi norintys gauti lengvatas ir išmokas turi deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tačiau toks būdas kovojant su šešėline rinka sukėlė nepasitenkinimą.
Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė įvardija, kad ši problema jų atliekamoje apklausoje pakyla dar aukščiau, į antrąją poziciją.
„Šešėlinė ekonomika, korupcija. Šitą nurodo visose mūsų apklausose. Gal paskutiniai skandalai padarė įtaką. Vis tiek paprastai korupcija būna daugiau suvokimas nei patyrimas. Daugelis mūsų narių pasako, kad tiesiogiai patys nesusidūrė, bet girdi apie tokius atvejus“, – pasakoja R. Skyrienė
Didžiausia problema – mokesčių našta
Vertindami Lietuvos verslo aplinką 121 verslų vadovai nurodė mokesčių naštą. Pašnekovai tikina, kad iš tiesų Lietuvoje yra vienas didžiausias darbo jėgos apmokestinimas.
„Darbo jėga yra vienas pagrindinių verslo kaštų. Ta prasme, mokesčiai tikrai pakankamai dideli“, – mano V. Sutkus.
Jam pritaria ir R. Skyrienė teigdama, kad sudėjus visus mokesčių nuo gyventojų pajamų apie 50 proc. viskas ištirpsta būtent apmokestinime.
„Manyčiau, kad pas mus ir pelno apmokestinimas efektyvus, PVM vidutiniškai panašus kaip ir daugelyje Europos valstybių. Aš įžiūrėčiau tai, kad darbo jėgos apmokestinimas aukštas. Šitai pamini ir mūsų investuotojai, tik ten pirmoje eilėje išlenda darbo santykių reguliavimas“, – sako Investuotojų forumo vykdomoji direktorė.
Visgi verslininkai Norvegijoje, Portugalijoje, Serbijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje ir Švedijoje taip pat nurodo mokesčių naštą kaip pagrindinę problemą tose šalyse.
Grafike problemos pateiktos procentais, kokią dalį iš visų verslininkų apklausos atsakymų užima.
Antroji didžioji Lietuvos problema – darbo santykių reguliavimas. R. Skyrienės teigimu, galima manyti, kad šis rodiklis nukrito į antrąją vietą dėl pačių verslininkų vilčių, kad naujasis Darbo kodeksas pakeis situaciją. Dėl šios priežasties tikėtina, kad ateityje darbo santykių lankstumas taps vis mažesniu galvos skausmu Lietuvos verslininkams.
Verslininkai taip pat išskyrė, jog problematiškas yra ir mokesčių reguliavimas. Tačiau R. Skyrienė stebisi, mat Investuotojų forumo asociacijos nariai šios problemos neišskiria.
„Mokesčių inspekcija padariusi didelę pažangą ir daugiau veikia kaip konsultantai. Tačiau pavienių atvejų esame turėję, kuomet porą metų vis tikrinama įmonė, kuri yra penketuke daugiausia mokesčių sumokančių įmonių. Bet iš esmės administravimui didelių pastabų neturėjome. Šiaip investuotojai giria, kad gali deklaracijas internetu pateikti, kitose valstybėse to negali. Tai sunku pasakyti, kokios įmonės buvo apklaustos“, – svarsto R. Skyrienė.
Grafikas atskleidžia ir dar vieną didžiulę bėdą – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą. Talentingi lietuviai šalį palieka, o naujų talentų pritraukti kol kas nesugebame.
„Apie 50 proc. mūsiškių marių pasakė, kad trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Atėjo į Lietuvą dėl to, kad yra puiki, motyvuota, lojali darbo jėga, bet lygiai tiek pat proc. įmonių ir sako, kad jos trūksta“, – komentuoja R. Skyrienė.
Dažniausiai trūksta tiksliųjų mokslų specialistų.
Lietuva bendrame konkurencingumo reitinge užima 35 vietą iš 138 valstybių.