Investiciniu požiūriu, Lietuva net neinvestuoja tiek, kiek ji investavo iki 2008 metų. Nepasiekę prieškrizinio lygio, negalime daug tikėtis ir iš naujos darbo jėgos atėjimo, komentuoja ekonomistas.
Investicijoms toli gražu iki prieškrizinio lygio
Dabartinis investicijų dydis net nepatraukia iki technologinio atsinaujinimo, kuris yra būtinas. Pigios darbo jėgos pasiūlyti užsienio investuotojams Lietuva nebegali. Dėl šios priežasties išsisiėmė ir tiesioginių investicijų upė.
„Šiandieninės investicijos yra rytojaus ekonomikos potencialas. Nesvarbu ar „ Coca–Cola“, ar „Estrella“ palieka Lietuvą. Bendra tendencija nėra gera, nes apskritai tiesioginių užsienio investicijų srautas pirmąjį pusmetį buvo neigiamas. Reiaai dvigubai daugiau paskatų kovojant dėl tiesioginių užsienio investicijų“, – sako G. Nausėda.
Pirmiausia būtinas technologinis atsinaujinimas. Siekiant, kad darbo užmokesčio sąnaudų didėjimas netaptų girna po kaklu šalies prekių konkurencingumui tarptautinėje rinkoje, būtinos technologinį atsinaujinimą ir darbo našumo augimą skatinančios investicijos.
Būtinos ne tik švietimo, darbo rinkos reguliavimo reformos, bet ir mokesčių paskatos. Viena iš tokių galimybių – nulinio pelno mokesčio tarifo įdiegimas reinvestuotam pelnui.
Eksporto persiorientavimas itin sunkus
Pesimizmą lemia ne tik investiciniai srautai, bet ir sunki padėtis eksporto sektoriuje. Ekonomisto teigimu, šios problemas niekur neišnyks, nes eksportas stringa.
„Pagrindinės eksporto rinkos šiuo metu neišgyvena geriausius laikus. Vėlgi reikia ieškoti vidinių resursų, kurie paskatintų investicijas , sudarytų pozityvią verslo aplinką. Nors anksčiau buvo prognozuota, kad Rusija praras pirmosios mūsų eksporto partnerės pozicijas, realybė yra kitokia. Rusija vis dar užima pirmąją vietą“, – sakė G, Nausėda.
Taip nutiko dėl to, kad eksportas mažėjo ir į kitas rinkas dėl mažėjusių eksporto kainų – naftos produktai, maisto produktai, pieno produktai, trąšos pigo ir susiklostė situacija, kad į Rusiją eksporto kritimas nebuvo toks didelis kaip į kitas rinkas.
2016 metais sausio–rugpjūčio mėnesiais eksportas į šią šalį sumenko 5,9 proc., pagal eksportą ji užima 13,2proc. rinkos dalies. Antrojoje vietoje Latvija, trečioje Lenkija. Rusija išlieka dominuojančia dėl vykdomo reeksporto, kuriam sankcijos taikytos nebuvo.
„Maloni išimtis yra eksporto augimas į JAV, kuri pagrindinių krypčių penketuke aplenkė Estiją. To priežastis – silpnas euras JAV dolerio atžvilgiu, kas daro mūsų eksportą patraukliu, taip pat pajudėjo maisto produktų eksportas į JAV“, – sakė G.Nausėda.
Bendrą Lietuvos eksporto nuosmukį lemia realaus eksporto ir eksporto kainų mažėjimas.
„Tai rodo, kad eksporto perorientavimas lengvas tik plepant kabinete, bet verslininkai pasakytų, kad tai nėra taip lengva“, – sakė SEB banko ekonomistas.
SEB bankas šiemet laukia 2 proc. metinio eksporto nuosmukio, o kitais ir 2018 metais Lietuvos eksportas turėtų augti atitinkamai 4 ir 5 procentais.
NT rinkoje klaidžioja baubas
Itin aktualus klausimas nekilnojamojo būsto rinkos atsigavimas ir, ar nesusiformuos naujas burbulas. SEB duomenimis, išduodamų būsto paskolų apimtis nuo pavasario smarkiai pranoksta 2014–2016 m. mėnesio vidurkį. Tokią NT rinkos plėtrą lemia menkas pasirinkimas, kur investuoti pinigus nebijant juos prarasti. Tad daug kas renkasi pirkti būstą ir investuoti į nuomą.
Būsto pirkimą nuomai lemia itin patrauklus nuomos pajamų ir skolinimosi išlaidų santykis, tačiau situacija gali ir staigiai pasikeisti. Ateityje susiformavęs nuomojamo būsto pasiūlos perteklius nuomos kainas gali be pasigailėjimo stumtelėti žemyn. 2018–2019 metais teks atsižvelgti į ECB bazinių palūkanų didinimo normą.
„Nesitikime, kad ECB didins ar mažins palūkanas artimiausius 2 metus. Kiekybinis skatinimas garantuotas, neaišku, ar bus pratęstas, bet palūkanos tikrai tokios liks. Manyčiau, gal ir 2019 metais“, 0 prognozuoja ekonomistas.
Pasak jo, NT rinkoje burbulo kol kas tikrai nėra. Net ir Vilniuje, kur itin aktyvi rinka ir didžiausias šalyje kainų kilimas.
„Gyvenamojo būsto kainos didmiesčiuose yra 20–25 proc. mažesnės negu 2006–2007 m. piko metu. Nėra būsto pasiūlos trikdžių, kadangi statybų sektorius lanksčiai reaguoja į besikeičiančią situaciją. Stabilų būsto paklausos augimą sostinėje lemia ekonomiškai aktyvių jaunų gyventojų skaičiaus didėjimas – perkama gyventi, o ne tik spekuliaciniais ar nuomos tikslais. Be to, Lietuvos bankas aktyviai atlieka makroprudencijos ir profilaktikos funkciją“, – stabilumą užtikrinančius veiksmus įvardija ekonomistas Lietuvos ekonomikos apžvalgoje.
Lietuvai nepavyks subalansuoti biudžeto
Finansų ministerijai pateikus 2017 metų biudžetą, jame numatyta didinti išlaidas krašto apsaugai ir socialiniam modeliui – nepamokestinamųjų pajamų dydžiui. Būtent dėl šių priežasčių G. Nausėda teigia, kad nepavyks pasiekti subalansuoto valstybės biudžeto. Jis bus minimaliai deficitinis – –0,5 proc.
Tikimasi, kad gerėjantis mokesčių surinkimas leis minimalų fiskalinį deficitą išsaugoti. Kol kas yra prastas tik PVM mokesčio surinkimas.
Kad ir kaip bebūtų, 2017–2018 metais Lietuvai teks pratintis prie naujo „normalumo“ standarto – metinės 2–3 proc. BVP plėtros vietoje anksčiau įprastų 5–6 procentų. Darbo jėgos deficitas lems tolesnį spartų vidutinio darbo užmokesčio didėjimą, kuris yra gyvybiškai būtinas emigracijai stabdyti.
Kainos augs
Ekonomisto G. Nausėdos teigimu, labiausiai tikėtinas kainų kilimas paslaugų sektoriuje, kuris yra labiau imlus darbui ir jame lengviau keisti kainodarą. Energingas MMA kėlimas Lietuvoje lėmė nepasiturinčiųjų gyventojų perkamosios galios didėjimą, o tuo pačiu išprovokavo ir paslaugų kainų augimą.
Gamybos ir ypač į eksportą orientuotose sektoriuose darbo užmokesčio sąnaudų perkėlimas į kainą sudėtingesnis dėl užduoto kainų lygio tarptautinėje rinkoje. Prekių brangimas įmanomas ir mažmeninėje prekyboje, nepaisant to, kad verslininkams kyla nepatogumų kaitalioti kainodarą. Šių metų vidutinės infliacijos prognozę SEB bankas padidino iki 0,8 proc., 2017 m. iki 1,5 proc.
Pasaulio ekonomikos scenarijai: „kietasis“ Brexit ir D. Trumpo prezidentavimas
Nemažiau Lietuvos ir Europos ekonomikai svarbu tai, kas vyksta už Atlanto. Tai JAV prezidento rinkimai. G. Nausėdos teigimu, jei būtų išrinktas Donaldas Trumpas, gresia apokalipsinis scenarijus – ekonomika kristų 3–5proc., ištiktų recesija, padidėtų infliacija.
Tuo tarpu euro zonoje vyksta plūduriavimas, kuris tęsis dar kelis metus.
„Visi pripažįsta, kad Brexit trumpalaikės pasekmės suvaldytos ir pati Europa nukentėjo minimaliai. Bet didžiausia bėda yra politinis neapibrėžtumas, kuris egzistuos 2–3 metus ir kenks euro zonos ekonominiam potencialui. ECB sėdi be amunicijos, nes į minusą palūkanų nebemažins. Belieka rinką gaivinti kalbomis“, – sako ekonomistas.
Šiuo metu galimi du Brexit scenarijai – „minkštasis“ ir „kietasis“. G. Nausėdos teigimu, nedraugiški emigrantų užsipuolimai ir kieta Didžiosios Britanijos vyriausybės retorika leidžia manyti, kad įmanomas ir „kietasis“ Brexit.
„Norėdami įtikti tiems, kurie balsavo už išėjimą, politikai stengsis įvykdyti pažadus – riboti migraciją ir priiminėti savarankiškus įstatymus. Atsirado pareiškimai, kad registruojama, kiek užsienio darbuotojų dirba Didžiosios Britanijos įmonėse. Tai rodo postūmį į kietąjį Brexit“, – sako ekonomistas.
Tačiau tuo pačiu ES signalizuoja, kad naudojimasis bendrosios rinkos privalumais negalimas be įsipareigojimų,
„Jei ES pradėtų nuolaidžiau žiūrėti, jie parodytų, kad galim laisvai išeiti ir kitoms valstybėms, pavyzdžiui Italijai ir Prancūzijai. Dėl to derybos bus kietos iš abiejų pusių. O jei britai nenusileis, jie gali prarasti savo prekybos pozicijas, tai itin gąsdina verslus“, – teigia G. Nausėda.
Naujausiame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ leidinyje SEB bankas paskelbė šias BVP augimo prognozes: 2016 m. – 2,2 proc., 2017 m. – 2,5 proc., 2018 m. – 3 procentai. Vidutinės metinės infliacijos pagal SVKI prognozė sudarė atitinkamai 0,8 proc., 1,5 proc. ir 2,5 procento. Šiais metais tikimasi vidutinio darbo užmokesčio padidėjimo 7 proc., 2017 m. ir 2018 m. – po 6 procentus. Pagrindinė priežastis – nuosaikesnis nei iki šiol MMA didinimas.
