„Patekus į Seimą ir Socialinių reikalų ir darbo komitetą viskas susijaukė. Tas pataisas bandoma priimti kažkokiu konvejerio būdu ir lieka neišspręsti fundamentalūs dalykai apibrėžiantys darbo santykių lankstumą“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Per mėnesį apsvarstyta daugiau nei 250 įstatymo straipsnių ir 500 pataisų joms, anot darbdavių atstovų, tai ir lėmė, kad neretai sprendimai buvo priimami skubotai ir neapgalvotai. V. Sutkus taip pat išreiškė nusivylimą, kad diskutuojant atitrūkstama nuo realybės ir pereinama prie lozungų.
„Profsąjungos nuolat kalba apie vergovę ir išnaudotojus darbdavius, tačiau pažvelgus į didžiules įmonės, pavyzdžiui „Achema“ ar „Švyturys“, kurios turi dideles ir aktyvias profsąjungas – ten nekalbama apie jokią vergovę. Apie ją kalba tik politikuojantys profsąjungų atstovai. O ir šiaip tik 8 proc. darbuotojų iš valstybinio sektoriaus ir 2 proc. iš privataus priklauso profsąjungoms Lietuvoje. Tačiau politikus tie lozungai paveikia, nors ir nėra jų daug skleidžiančių“, – mano V. Sutkus.
Siūlo pažvelgti į Estiją
V. Sutkaus manymu, Seimas nedrįso išplėsti terminuotų ir projektinių sutarčių naudojimo, atsisakyti viršvalandžių apribojimų bei palengvinti sąlygų priimti ir atleisti darbuotojus. Šie reikalingi darbo santykių patobulinimai iškart apraizgyti saugikliais ir ribojimais, dėl kurių naudos nepajus nei verslas, nei darbuotojai.
„Jei žmonės savo noru dirba viršvalandžius, jie gali būti susitarę kad jiems tas laikas atlyginamas dvigubai ar trigubai. Arba vėliau atlaisvėjus nuo darbų pasiimama laisvadienių. Estijoje ir Latvijoje suminės apskaitos laikotarpis, sutarus su darbuotojais, gali trukti iki metų, mes verslui, kuriam svarbu lanksčiai prisitaikyti prie rinkos sąlygų, atrodome visai nepatraukliai, suminės darbo apskaitos laikotarpį apriboję iki 3 mėn. o darbo trukmę iki 48 val. per savaitę“, – sako V. Sutkus.
Vokiško kapitalo bendrovės „Rhenus Svoris“ vadovas Arūnas Bertašius mano, kad neturi būti centrinio reguliavimo nustatant viršvalandžius. Todėl, kad darbo krūviui įtakos turi ir sezoniškumas prie kurio reikia prisitaikyti. Tad jo nuomone, galėtų būti naudojamasi ir vokišku modeliu, kuomet dirbama ne pagal valandas, o siekiant susitarto rezultato.
„Pavyzdžiui logistikoje turi priimti žmonių tiek, kad ir piko metu turėtum darbuotojų. Vadinasi ne piko metu dalis jų yra laisvi. Natūraliai išeina taip, kad mažiau visiems išmoki vien dėl didelio darbuotojų skaičiaus. Jei būtų susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo, kad darbuotojų mažiau, bet piko metu dirbant, pavyzdžiui, alga didesnė. Yra pakankamai žmonių kurie nori dirbti ir užsidirbti tuo piko metu, o po to pasiimti ar laisvų dienų“, – teigia A. Bertašius.
Nori lankstesnių atleidimo galimybių
Verslininkai taip pat išreiškė nepasitenkinimą siūlomomis įdarbinimo ir atleidimo galimybėmis. Pasak jų, Reikėtų trumpesnio įspėjimo apie atleidimą iš darbo termino ir teisės atleisti darbuotoją be įspėjimo dėl bet kokių priežasčių, išmokant 6 mėnesių kompensaciją.
„Tikrai yra gerų darbuotojų, kurių niekas nenori atleisti, tačiau yra ir blogų. Per tą siūlomą 3 mėnesių įspėjimo laikotarpį jis tikrai nepradės dirbti geriau, neliks motyvacijos. Tuomet kenkiama ne tik įmonei, bet ir kitiems darbuotojams, nesukuria vertė. Teisės turi būti išlygintos pareigomis. Verčiau tą atlyginimą skirčiau darbščiam žmogui, kuris kuria didesnę pridėtinę vertę, bet negaliu“, – sako A. Bertašius. V. Sutkaus teigimu, atleidus be įspėjimo mokėti 6 mėnesių kompensaciją yra tinkamas pasiūlymas, nes per tiek laiko tikrai galima susirasti darbą. O jei darbuotojas kito darbo nerastų, tai parodytų ir jo nusiteikimą.
Nepasitenkinimą kelia ir kiti reikalavimai
V. Sutkus pasakoja, kad nesusipratimų kilo ir svarstant darbuotojo kvalifikacijos kėlimą. Mat po svarstymų projekte įrašyta, kad darbdavys turi privalomai apmokėti 10 darbo dienų, nesvarbu kur žmogus bestudijuotų.
„Tai jei turi finansininką, o jis nusprendė mokytis groti fortepijonu, darbdavys vis tiek turės apmokėti tuos mokslus“, – stebisi V. Sutkus.
Jis taip pat sako, kad įmonės nėra pasirengusios įsileisti darbuotojų atstovus į valdybas, nes jas turi valdyti profesionalai, kuriems taikoma aukšti asmeninės atsakomybės ir kvalifikacijos reikalavimai. Be to, įmonių valdymą reglamentuoja ne Darbo kodeksas, o kiti teisės aktai.
„Įžvelgiame norą priversti darbuotojus stoti į profesines sąjungas. Siūloma, kad kolektyvinės sutartys galiotų tik profsąjungų nariams. Tai nelogiška. Mes pasisakome už tai, kad kolektyvinė sutartis galiotų ir tiems darbuotojams, kurie nepriklauso profesinėms sąjungoms, jeigu jie tam pritarė“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos vadovas. Skeptiškai vertinamas ir pasiūlymas steigti Ilgalaikio darbo išmokų fondą, mat jų teigimu, įmokų našta teks darbdaviams, o tai dar labiau padidins darbo jėgos apmokestinimą. Nors žadama, kad atitinkamai bus mažinamos „SoDros“ įmokos, nėra priimti jokie teisės aktai, kurie tokią nuostatą įtvirtintų. Taip pat nepritariama ir įmonių vidutinės algos išslaptinimui. V. Sutkaus nuomone, bus pateikiami iškreipti duomenys, nes kavinės ir IT sektoriaus vidutinės algos skiriasi, taigi ir įmonėse algos atrodys nepalyginamai skirtingai.
Darbdavių atstovų nuomone, Lietuvoje valstybė per daug kišasi į verslo santykius ir siekia kontroliuoti kiekvieną darbo sutartį, ribodama galimybes darbuotojui susitarti su darbdaviu.
