LVK pasigenda glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuvos darbo birža svarstant su darbo užimtumu susijusius klausimus. Verslo atstovai norėtų, kad Darbo birža neužsiimtų tik europinių lėšų įsisavinimu, o daugiau dėmesio skirtų analizei kokių darbuotojų poreikį kasmet jaučia darbdaviai ir pagal tai organizuotų savo mokymų bei įdarbinimo programų įgyvendinimą.
„Esame ne kartą sakę, kad tiek įdarbinimo, tiek kaštų prasme Darbo birža turėtų glaudžiau bendradarbiauti su verslo asociacijomis, atsižvelgti į darbdavių pastabas, kokių ir kiek specialistų jiems reikia bei įvertinti dabartinės darbo rinkos poreikius. Taip būtų užtikrintas nuolatinis atgalinis ryšys su darbdaviais, vyktų nuolatinės konsultacijos, į kokių sričių specialistus reikia investuoti šiais metais, kokie bus prioritetai kitais metais, kaip juos mokyti. Priešingu atveju tai tik pinigų išleidimas, nes lėšos bus skiriamos darbo rinkai mažai paklausių specialistų apmokymams“, – sakė LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Pasak V. Sutkaus, didžioji dalis LVK narių yra paslaugas teikiančios įmonės, kurios nuolatos jaučia kvalifikuotų darbuotojų poreikį. Darbo biržoje registruoti ir darbo ieškantys asmenys galėtų patenkinti šiuos darbdavių poreikius, tačiau Darbo birža turėtų didesnį dėmesį skirtų kokybiškam jų perkvalifikavimui ir paruošimui.
„Mes norėtume Darbo biržą matyti aktyviai veikiančia darbo rinkoje, nuolatos kontaktuojančia su verslo organizacijomis, darbdaviais. Tačiau darbo užimtumo problemas turinti spręsti institucija mieliau laikosi biurokratinio veiklos požiūrio. Metai iš metų rengia mažai besikeičiančias veiklos programas, kuriose trūksta ambicingų ir aiškių įvardintų kokybinių rodiklių pagal kurios būtų galima įvertinti šios institucijos veiklos efektyvumą. O jos išlaikymui skiriamos nemažos lėšos, tame tarpe ir ES finansavimas“, – tęsia V. Sutkus.
124 mln. eurų panaudojimą sprendė už durų
Gruodžio 9 d. 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komiteto posėdyje buvo bandyta paskirti Lietuvos darbo biržą atsakinga už 124 milijonus eurų programos įgyvendinimą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdomos priemonės „Bedarbių integracija į darbo rinką“. Gautas lėšas planuota panaudoti ilgalaikių ir nekvalifikuotų bedarbių spartesnei integracijai į dirbančiųjų gretas, tam tikslui perengiant 7 projektus, kuriems ir būtų paskirstytos lėšos.
LVK prezidentas teigia buvo nustebintas, kad tokios svarbios programos svarstymas vyko neįtraukiant svarbiausių verslo organizacijų atstovų, paslapčiomis ir už uždarų durų. Lietuvos darbo birža neparodė ir didelio noro tartis su socialiniais partneriais kam per ateinančius metus planuoja panaudoti gautas lėšas.
„Stebina, kad 124 milijonų eurų finansavimą norima skirti tik vienai institucijai, kuri iš esmės pati ir bandys jas įsisavinti, o ne investuoti į verslui ypač reikalingų darbuotojų parengimą. Pinigai išleidžiami įvairiems pirkimams, kai svarbios paslaugos perkamos už mažiausią kainą, o kvalifikaciniams reikalavimams neskiriama pakankamai dėmesio. Organizuojami kažkokie mokymai, kurie mažai ką turi bendro su šių dienų darbo rinkos poreikiais. Iš esmės yra žlugdomas bet koks bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, o užimtumo problemos nėra sprendžiamos,“ – priduria V. Sutkus.
Pasak V. Sutkaus, LVK pastangomis šis sprendimas buvo atidėtas. Norint užtikrinti ES fondų skiriamų lėšų skaidrumą ir efektyvų panaudojimą, būtinas dialogas ir platesnis suinteresuotų organizacijų įtraukimas. Šiai dienai didžiausių verslo organizacijų atstovams „Bedarbių integracija į darbo rinką“ priemonė, anot V. Sutkaus, nebuvo iš anksto tinkamai pristatyta.
„Darbo biržos viena iš veiklos sričių yra dialogo užtikrinimas tarp socialinių ir darbo rinkos partnerių, tačiau jei su darbdavių organizacijomis nenorima bendradarbiauti, natūraliai kyla klausimas ar tinkamai ši įstaiga atlieka savo funkcijas. Ar Darbo birža tikrai yra vienintelė institucija Lietuvoje, kuri galėtų efektyviai valdyti ir ES finansuojamas programas“, – retoriškai klausia V. Sutkus.
V. Sutkus atkreipė dėmesį į Sauliaus Skverelio vyriausybės programą, kurioje paminėta, kad Darbo birža turi aktyviai bendradarbiauti su darbdaviais ir mokymo įstaigomis sprendžiant užimtumo problemas.
LVK prezidentas teigė, kad konfederacija kreipėsi į Ministrą Pirmininką, Socialinių reikalų ir darbo ministrą, Seimą siekdama atkreipti dėmesį į neefektyvų europinių lėšų panaudojimą, o taip pat pateikė rekomendacijas, kaip tikslingiau būtų galima koordinuoti ES finansavimo panaudojimą, į prioritetinių programų svarstymą įtraukiant ir verslo asociacijas.
ES Lietuvai skyrė beveik 124 mln. eurų bedarbių integracijai į darbo rinką 2014–2020 metais, dar apie 36 mln. eurų skiriama iš Lietuvos biudžeto. Už šias lėšas iki 2019 metų planuojama įgyvendinti 7 projektus.
