Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir socialinį modelį rengęs advokatas Justinas Usonis teigia, kad naujojo įstatymo projekte atsirado pakeitimų, kurie, anot jų, darbo santykius padarys dar mažiau lanksčius, darbo vietas bus kurti sunkiau, o darbuotojams galimybių įsidarbinti esą taip pat bus mažiau.
Terminuotos sutartys
„Pagal terminuotas darbo sutartis, vadovaujantis projektu, įmonėje negalės dirbti daugiau kaip 20 proc. darbuotojų. Tuo tarpu viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad 82 proc. darbdavių įdarbintų daugiau darbuotojų, jeigu terminuotos darbo sutartys būtų lengviau prieinamos ir daugiau naudojamos“, – kalba V. Sutkus.
Jam antrina ir V. Usonis:
„Nesuprantame, kodėl darbuotojų apsisprendimą turėtų riboti draudimas sudaryti terminuotas sutartis. Geriau žmogus turėtų vieną ar kelias terminuotas sutartis negu visai neturėti darbo – toks apribojimas yra perteklinis“, – kalba advokatas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas nurodė, kad kalba eina apie terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui, o terminuoto pobūdžio darbui sudaryti tokias sutartis ribojimo nėra.
„Darbdaviams priimti darbuotojas trumpesniam laikui galimybių tikrai bus. Čia atsiranda galybė naujų sutarčių, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, projektinio darbo sutartis“, – vardija A. Černiauskas.
Parlamentaras, ilgametis Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas nurodė, kad terminuotos darbo sutartys nuolatinio pobūdžio darbui apskritai Lietuvoje yra naujovė.
„Tokių terminuotų sutarčių nuolatinio pobūdžio darbui dabar išvis kol kas nebuvo. Tai yra visiškai nauja sąvoka ir naujas dalykas Kodekse. Aišku, kad aš nesutiksiu, kad visiems darbuotojams, kurie dirba nuolatinį darbą, būtų taikomos terminuotos sutartys – juk jie jausis nesaugiai“, – kalba A. Sysas.
Nėščiųjų apsauga
V. Sutkus nurodo, kad pakeistame Darbo kodekse yra įtvirtinta per daug apsaugų darbuotojams, kurios netgi gali tapti kuriozais;
„Apsauga nėščiosioms pasiekusi tokį lygį, kad jokiomis aplinkybėmis nėščiųjų nebebus galima atleisti iš darbo, net jei jos apvagia darbdavį ar padaro nusikaltimą. Tai yra kuriozinis atvejis, o tokių dalykų mūsų praktikoje būna“, – stebisi Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
A. Černiauskas teigia, kad tokie V. Sutkaus teiginiai neturi jokio pagrindo:
„Atleisti nėščiųjų negalima ne dėl jų kaltės – jei jos vogė ar kažką ne taip padarė, atleisti jas tikrai galima. Be to, jeigu anksčiau moters ar tėvo, auginančių vaiką, nebuvo galima atleisti iki kol vaikui sukaks treji, dabar sakoma, kad atleisti darbdavio iniciatyva negalima, kol vaikui sukaks ketveri. Tačiau jeigu yra darbuotojo kaltė, jokių apribojimų sudėta nėra (atleisti galim – red.). Tačiau atsiranda toks momentas, kad darbdavio valia galima atleisti, išmokėjus šešių mėnesių išeitinę kompensaciją, kai vaikui sukaks keturi mėnesiai – dabartiniame Kodekse to nebuvo“, – kalba profsąjungų atstovas.
Mokymosi atostogos
V. Sutkus taip pat kritikuoja ir Darbo kodekse po Seimo komiteto svarstymų įtvirtintą nuostatą, kad darbdavys privalės suteikti darbuotojui mokymosi atostogas ir dar jas apmokėti 50-čia proc.
„Puikiai suprantame, kad kvalifikuoti darbuotojai kuria pridėtinę darbo vertę ir reikia skatinti juos mokytis, tačiau dabartinis projektas kalba apie tai, kad už bet kokį mokslą darbdavys turės suteikti darbuotojui atostogas ir mokėti 50 proc. darbo užmokesčio. Tai darbdavys turi daryti besąlygiškai. Jei darbuotojas dirba restorane ar gamykloje ir studijuoja mediciną, už tai gauna apmokamas atostogas. Darbdavys turi samdyti kitus darbuotojus, o baigęs mokslus žmogus išeina iš darbo. Mūsų nuomone, tai nesubalansuoti, pertekliniai dalykai“, – kalba verslininkų atstovas.
A. Sysas piktinasi, kad V. Sutkus esą tiesiog nori, kad darbuotojas dirbtų dieną naktį už grašius.
„Kai mokslininkai pasiūlė, kad tas pats darbuotojas norėtų pakeisti specialybę, ko nors pasimokyti ir darbdavys turėtų jam suteikti tokią galimybę išleisti atostogų ir apmokėti, verslininkai sukilo. Vakaruose tai yra nerašyta tradicija, jokiuose Darbo kodeksuose neparašyta, tačiau kolektyvinėse sutartyse būna. Kadangi visi darbdaviai, ypač privatūs, sukilo prieš tokį dalyką kaip darbuotojų kvalifikacijos kėlimas jų sąskaita, ta nuostata liko tik valstybiniame sektoriuje ir savivaldybinėse įmonėse. Matyt, ponas Sutkus įstatymo nepaskaitė iki galo“, – nurodė A. Sysas.
Pasak V. Sutkaus, į Lietuvos verslo konfederacijos vadovybę nuolat kreipiasi įmonės, didieji šalies darbdaviai, sakydami, jog geriau jau atidėti šio įstatymo priėmimą naujai išrinktam Seimui, nei paskubomis priimti tokį populistinį variantą, kurio pasekmės gali būti destruktyvios. Visgi Ą. Černiauskas nurodo, kad šis Kodekso variantas yra daug socialiai atsakingesnis už pirminį mokslininkų. A. Sysas taip pat Kodeksą vertina palankiai.
Naujajame Darbo kodekse numatomos mažesnės išeitinės išmokos, įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminai trumpėja, daugėja sutarčių rūšių, paliekami „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“, dingsta 8 val. darbo diena, tačiau išlieka 40 val. darbo savaitė
Naująjį Darbo kodeksą ir kitus socialinio modelio įstatymų projektus žadama svarstyti Seimo pavasario sesijoje.
