Naujienų portalas tv3.lt kalbina Lietuvos verslų atstovus, kokie jų manymu yra didžiausi Lietuvos pasiekimai, iššūkiai ir, kaip jie Lietuvą įsivaizduoja po dar 100 metų.
Lietuvių tauta – pasižymėjusi savo darbštumu
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus pažymi, kad nuo 1991 metais atgautos Lietuvos nepriklausomybės, mūsų ekonomika augo itin sparčiai, o šiandien jau galime didžiuotis, kad lietuviai kaip tauta įsitvirtino versluose.
„Lietuva prieš šimtmetį toli gražu nebuvo pramoninė valstybė, verslas išvystytas menkai ir ten dominavo kitataučiai, o ne lietuvių kilmės verslininkai. Šiandien turime tikrai iškilių Lietuvos verslininkų: ir kaip savininkų, ir kaip vadybininkų. Beveik visoms bendrovėms, kurios veikia Lietuvoje, vadovauja lietuviai vadovai. Tai rodo, kad tautoje išaugo ekonominio gyvenimo suvokimas ir verslumas.
Pastarasis laikotarpis, po 1991 metų, per tą šimtmetį buvo ilgiausias laikotarpis, kai turėjome nepriklausomą valstybę, nes tarpukario Lietuvos valstybė egzistavo trumpiau negu jau dabartinė mūsų valstybė. Tas irgi įnešė tam tikrą stabilumą, epochiniai įvykiai atsitiko: ir Lietuvos įstojimas į ES, tapome bendrosios rinkos dalimi, Lietuva turi tokias pačias ekonomines teises, kaip bet kuri kita valstybė. Taip niekada nėra buvę“, – tv3.lt sako V. Sutkus.
Jis teigia, kad reikia džiaugtis ir įvestu eurų. Nepaisant, kokį poveikį tai būtų turėję kainoms, priėmimas į euro zoną yra mūsų ekonominio stabilumo įvertinimas.
„Mes kaip valstybė darėme tikrai labai daug pagal tą suvokimą, kurį tuomet turėjome. Tiek žmogus, tiek įmonė, tiek organizacija – mes kolektyviai mokomės iš savo klaidų, iš svetimų klaidų ir tuos sprendimus darome remdamiesi esama patirtimi. Tai galime atsigręžti atgal ir sakyti, kad jei būtume darę kitaip, būtų buvę geriau, bet tas mūsų žinojimas ir atsirado iš padarytų klaidų. Manau, kad tikrai mes visi labai stengiamės“, – sako V. Sutkus.
Jis neabejoja šviesia Lietuvos ateitimi, nes, anot jo, nepaisant mūsų įgimto pesimizmo esame darbšti ir inovatyvi tauta.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis pirmiausia pašmaikštauja, kad išvardinti visus gerus nutikusius dalykus užtruktų itin ilgai. Tačiau svarbiausias dalykas, kad Lietuvos ekonomika yra auganti ir nuo Nepriklausomybės atgavimo laikų sugebėjome suformuoti valstybės ekonominį stuburą.
„Tai gerai šiandien veikianti pramonė, kuri puikiai diversifikuota. Galim pasidžiaugti, kad valstybė nėra priklausoma nuo vienos pramonės šakos, bet turime ir chemijos, medienos, baldo, plastiko, popieriaus pramonę. Stipriai auga mūsų inžinerinė pramonė, kuri puikius rezultatus rodo. Ir tai, kad Lietuva sugebėjo persiorientuoti nuo Rytų rinkų į Vakarų rinkas, kad įsitvirtino ES, kuri pagrindinė mūsų eksporto rinka, visa tai rodo Lietuvos ekonomikos gyvybingumą, mūsų verslo gebėjimus ir tas nuteikia optimistiškai, jog Lietuva turi ateitį“, – sako R. Dargis.
Džiaugtis galime ir savo tauta. R. Dargio teigimu, lietuvis visuomet buvo laikomas, kaip kokybės garanto ženklas.
„Tiek 19 amžiuje, tiek 20 amžiaus pradžioje, kuomet buvo emigracija, lietuviai visada buvo vertinami net už Atlanto – Argentinoje, JAV, Kanadoje. Lietuvius vertina už darbštumą, už patikimumą. Lietuvis tarsi kokybės garanto ženklas. Tik ko mums kartais pritrūksta – verslumo. Jei dar turėtume geresnius verslumo pagrindus, jei sugebėtume geriau parduoti tą, kuo mes esame stiprūs, tai būtume dar stipresni savo ekonomikoje. Tai prie to pozityvo, kad lietuviai tikrai yra geri ir vertinami, reikėtų tokį paskatinimą pridėti, kad būtų daug stipriau, jei lietuviai būtų versliškesni“, – mano R. Dargis.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas pasidžiaugė, kad Lietuvos statybininkai vis labiau pripažįstami ES rinkose. O to anksčiau nebuvo.
„Daug metų Lietuvos statybos paslaugų eksportas vyko Rytų kryptimi, vyko Sovietų sąjungos atskirose respublikose, bet šiandieną nemaža dalis statybininkų koja kojon žengia su technologijomis, inovacijomis Skandinavijos ar Britanijos statybininkų rinkoje. Dirbantys statybininkai yra pripažįstami, vertinami ir tai yra didžiulis pasiekimas. Tų žmonių darbštumas ir gebėjimas įsisavinti naujausias technologijas, ypatingai skaitmenines, ir išskiria lietuvius statybininkus kitose rinkose. Jiems patiki labai sudėtingus objektus.
Nors nemaža dalis Lietuvos pavienių statybininkų yra emigravę, ir iš vienos pusės reikėtų liūdėti, kad Lietuvą paliko daug žmonių, bet iš kitos pusės galima džiaugtis, kad Lietuvos darbininkus vertina Vakarų darbdaviai. Tai nereikia savęs nuvertinti, nereikia užsiimti saviplaka, reikia vertinti, kad tie žmonės turi auksines rankas ir jų gebėjimai yra vertinami Europos šalių rinkose“, – kalba D. Gedvilas.
Iššūkius įveiksim pasitelkę aukštąsias technologijas
Be abejonės vienas iš dabartinių iššūkių – emigracija. Bet, pasak V. Sutkaus, tai suprantama kaina, kurią mes mokame tapę bendros rinkos dalimi ir atvėrę galimybes laisvai keliauti po visą Europos Sąjungą, laisvai rinktis išvažiuoti ir dirbti turtingesnėje šalyje. Tačiau reikia suprasti, kad šios šalys turtingesnės dėl to, jog neturėjo tokios įtemptos ir sudėtingos istorijos.
„Tai štai tą tokią duobę mes turime, atsivėrus sienai žmonės laisvi važiuoti, ten kur gyvena turtingesni. Mes nespėjame taip greitai susilyginti su tomis turtingosiomis šalimis. Neramina didelis atotrūkis ekonomine prasme tarp Lietuvos ir Vakarų Europos. Reikia pripažinti, kad tas atotrūkis neatsirado dėl šitos valstybės gyventojų nesugebėjimo kažko padaryti ar pan., tai buvo tikrai istoriškai užprogramuota. Mes vejamės Vakarų pasaulį ir gana sparčiai. Gal patys kasdien gyvendami to nepajaučiame, bet tie patys vakariečiai, kurie atvažiuoja į Lietuvą po keleto metų pertraukos, tą pastebi“, – sako LVK prezidentas.
Jis mano, kad turėtume daug labiau orientuotis į aukštąsias technologijas, didelės pridėtinės vertės verslus, kurie galėtų gaminti brangius produktus ir taip mokėti didesnius atlyginimus žmonėms. „Kuo daugiau bus užsienio investicijų, kuo daugiau pažangios ekonomikos, tuo mažiau išvažiuojančių bus ir daugiau grįžtančių į Lietuvą“, – prideda V. Sutkus.
R. Dargio nuomone, lietuvių verslumas turėtų pradėti jaustis visose sferose – pradedant švietimu. Be to, reikėtų auginti paslaugų sektorių, nes didelė dalis pramonės bus robotizuota, skaitmenizuota. Dėl to reikia formuoti supratimą, kas yra klientas, kaip paslaugas teikti, kaip vykdyti pardavimus. „Tai kitam šimtmečiui palinkėčiau, kad lietuviai daug daugiau ir stipriau šiandien vystytų savo gyslelę, kuri padėtų dar aukščiau stiebtis“, – palinki R. Dargis.
D. Gedvilas taipogi teigia, kad ateitis – naujausiosios technologijos. Dėl to reikia kiekvieną dieną investuoti kuo daugiau į savo žinių bagažą, neatsilikti nuo technologijų.
Po 100 metų – Lietuva dabartinė Šveicarija?
V. Sutkaus prognozės Lietuvai yra itin optimistinės. Jo teigimu, po 100 metų galėsime būti panašūs į Šveicariją ar kokią kitą nedidelę, bet itin gerai gyvenančią Europos šalį. Mat lietuviai yra darbšti, inovatyvi tauta, kuri nori gyventi geriau ir vystytis.
„Žinoma, norime turėti tai greitai, iš to gal atsiranda tam tikri stresai, kyla kartais gal ir nepilnavertiškumo kompleksas, kai atrodo, kad stengiesi, bet kaip nepaveji tų vokiečių, taip nepaveji. Tačiau jeigu lygintumėmės nuo tų pozicijų, kokiose buvo kitos šalys, kai mes atgavome Nepriklausomybę... Pats asmeniškai pamenu, kad tais laikais, 1991–1992 metais, mano mėnesinis atlyginimas, kuris tuomet gal siekė Lietuvos vidurkį, buvo 50 dolerių. Ne tik nepalyginama su dabar, bet palyginti, koks Vokietijoje buvo vidutinis atlyginimas 1992 metais ir, koks dabar Vokietijoje, tai jis ten padidėjo gal keletą kartų, bet mūsų atlyginimas nuo 50 dolerių padidėjo keliolika kartų. Tai manau, kad iš tikrųjų mūsų laukia gera ateitis.
Be abejo, jei patys stengsimės, žiūrėsime į priekį ir būsime susitelkę kaip tauta ir matysime savo buvimą kartu, kaip tam tikrą vertybę, nes jei nebus pagarbos valstybei, nebus poreikio turėti tą valstybę, tokia žmonių bendruomenė pralaimės kitoms, organizuotoms žmonių bendruomenėms“, – savo mintimis pasidalino V. Sutkus.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas pasvarstė, kad pasaulis gali būti pasikeitęs neatpažįstamai ir lietuviai statybininkai gali dirbti jau ir kitoje planetoje.
„Kažkada visai neseniai mačiau, kad Nevados valstijoje stebi, kaip būtų galima gyventi sukurtoje kosminėje erdvėje. Ir mačiau pastatytą statinį. Matyt, statybininkams reikia galvoti, jog reikės statyti ne tai, kad kitame kontinente, Europos rinkoje, bet gal reikės dirbti ir kitoje nežemiškoje erdvėje ir statyti kažkokį būstą. Yra didelė tikimybė, kad kito šimtmečio statybininkai apie tai galvos“, – pasvarsto D. Gedvilas.
Tuo tarpu LPK prezidentas R. Dargis nesiryžta prognozuoti, kokia Lietuva bus po 100 metų. Pasak jo, šiandien yra tam tikrų būtinų sutvarkyti fundamentalių dalykų.
