dalius gedvilas

Gyventojams vis dažniau skundžiantis dėl be leidimų kertamų medžių, politikai ginčijasi, kaip pažeidėjus bausti. Socialdemokratai siūlo 20 kartų padidinti baudas už neteisėtus kirtimus, tačiau vyriausybė tam nepritaria. Valdantieji žada, kad jau nuo gegužės situacija pagerės, kai įsigalios nauji reikalavimai atsodinti sunaikintus želdinius ir savivaldybės pačios galės įvertinti kirtimais padarytą žalą.

Daugiabučių namų finansavimo modelis yra išsisėmęs ir turi būti keičiamas, sako Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.  „Mano nuomone, šiandien tas finansavimo modelis, kuris yra taikomas, yra išsisėmęs, reikėtų ieškoti naujų sprendimų, naujo finansavimo modelio, kuris užtikrintų, kad renovacija vyktų pagal tą planą, kurį yra pasitvirtinusi Aplinkos ministerija“, – LRT radijui pirmadienį sakė D. Gedvilas.

Lietuvą krečia milžiniška infliacija, kosminės elektros ir dujų kainos ir ekonomikos smukimas, o finansų ministrė trykšta optimizmu. Šiemet ir kitais metais ministerija toliau prognozuoja ekonomikos augimą, žada didesnes algas ir pensijas. Esą Lietuvos ekonomika smuktų tik tuo atveju, jei į recesiją nugrimztų visa Europos Sąjunga. Prezidentas Gitanas Nausėda perspėja dešiniuosius nepaleisti šalies ūkio laisvai kristi.

Lietuvai ruošiantis padėti atstatyti Ukrainą Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigia, jog norint pradėti dirbti Ukrainoje, pirmiausia reikia išspręsti tiek žmonių, tiek technikos ar medžiagų draudimo problemą. Taip jis komentuoja ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės paskelbtą žinią, jg Lietuva galėtų pastatyti mobilią gyvenvietę bei mokyklą Borodiankos miestelyje, taip pat prisidėti prie Kyjivo tilto atstatymo, Irpinės vaikų darželio statybų.

Statybininkai prognozuoja, kad jų paslaugų ir medžiagų kainos toliau augs. Tad būsto iš brėžinio šiuo metu veikiausiai nepavyks nenusipirkti. Vystytojai laukia ir skaičiuoja, kiek jiems kainuos statybos. Tada kainą nustatys ir pirkėjams. Tuo metu dėl valstybinių statybos projektų kainos buvo sutarta iš anksto. Tačiau dėl kainų augimo statybų bendrovės prašo kainas indeksuoti, didinti. Anot jų, to nepadarius sulauksime statybų krizės.

Ketvirtadienį Vilniuje vyks kasmetinis Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) visuotinis narių susirinkimas. Jame ketinama išsirinkti naują tarybą, kuri ketverių metų kadencijai turėtų suformuoti naują asociacijos vadovybę taip pat pasitvirtinti asociacijos metines finansines ataskaitas bei patikslinti įstatus.  Dabartinis LSA prezidentas Dalius Gedvilas BNS nepaneigė, jog ketina siekti perrinkimo.

Darbdavių mokami atlyginimai skirtingų sričių specialistams didėja, visgi susiduriama su problema – teigiama, kad rasti darbuotojų yra sudėtinga. Ne išimtis ir statybų sektorius – nors čia savo srities specialistai išgyvena tikrą aukso amžių, tačiau darbuotojų nėra. Darbo skelbimų portalo „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė pasakoja, kad Lietuvoje šiuo metu surasti darbo sritį, kuri neišgyventų vadinamojo aukso amžiaus atlyginimų dydžio prasme, būtų sudėtinga.

Per pandemiją visame pasaulyje išaugęs statybinių medžiagų poreikis išaugino ir jų kainas. Specialistai sako, kad svarbiausios statybinės medžiagos nuo pandemijos pradžios brango mažiausiai trečdaliu, o kai kurios – net ir kelis kartus. Tokio kainų šuolio statybų sektoriaus atstovai sako nematę, o NT projektų vystytojai teigia kai kuriais atvejais yra priversti stabdyti darbus, nes neturi už ką įsigyti pakankamai reikalingų medžiagų.

Per pandemiją įgavus pagreitį nekilnojamo turto (NT) pardavimams, taip pat išaugo remontų ir juos atliekančių darbuotojų poreikis. Tiesa, žmonės pasakoja, kad rasti gerą ir patikimą meistrą kartais sunkiau nei įsigyti patį būstą. Tą naujienų portalui tv3.lt patvirtino ir besikreipusi skaitytoja. Karčia patirtimi pasidalijusi vilnietė apgailestavo, kad dėl nesąžiningo meistro darbo buto remontui išleido kone dvigubai daugiau nei buvo planavusi.

Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas skeptiškai vertina Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos „Orlen Lietuvos“ vadovo pažadą statybos darbus modernizuojant Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą patikėti Lietuvos statybos įmonėms. „Užsienio valstybės daug solidariau žiūri savo nacionalinio verslo interesų, gina savo rinką ir lenkai elgiasi lygiai taip pat. Lenkų investicijos į Mažeikius, Būtingę – visos yra daromos dirbant lenkų statybininkams.

Jau ateinančiais metais nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus laukia nauji pokyčiai, kurie palies ne tik statybų verslą, bet ir kiekvieną gyventoją, ketinantį turėti nuosavą būstą.

Dingstantys meistrai, padarytos klaidos, neatlikti darbai ir permokėti pinigai – su šiomis problemomis susiduria daugelis norinčių įsirengti arba paprasčiausiai atsinaujinti nuosavą būstą.  Kaip išvengti tokių „meistrelių“ ir apsisaugoti nuo nekokybiškų paslaugų? Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento nuomone, svarbiausia – aiškūs išankstiniai susitarimai ir legalus darbo įteisinimas.

Naujieji metai atneša įvairių naujovių, taip pat ir į nekilnojamojo turto (NT) rinką, kur sumažinta NT apmokestinimo kartelė. Tačiau kokios dar naujovės laukia 2020 m.? Ar Lietuvoje matysime vis daugiau statybininkų iš užsienio šalių, kaip keisis kainos ir kiek kainuoja įsirengti naujai įsigytą būstą ar jį kapitaliai suremontuoti šiais metais? Pokalbis apie tai naujienų portalo tv3.lt studijoje su Lietuvos statybininkų asociacijos vadovu Daliumi Gedvilu.

Ateityje automobilių stovėjimo aikštelėse neįgaliesiems skirtų vietų bus mažiau. Be to, atsiras ir kitokių vietų, skirtų ne lengviesiems automobiliams, bet mikroautobusams. Aplinkos ministerija aiškina, kad taip daroma dėl pasaulinių tendencijų. Tačiau kai kurios neįgaliųjų organizacijos stebisi šia iniciatyva. Aplinkos ministerija registravo naujo statybos techninio reglamento „Statinių prieinamumas“ projektą.

Demografijos problemai Lietuvoje vis gilėjant, mokslininkai, politikai ir verslininkai ieško atsakymų, ko imtis, kad žmonės ne tik neemigruotų, bet jau ir išvykusieji sugrįžtų. Pristatytas naujas tyrimas atskleidė, kad sprendimą šalį palikti lėmė ir emocinė žmogaus būsena. Lietuvos demografijos forume „Ar vėl tapsime 3 milijonų šalimi?“ mokslininkai pristatė tyrimą, kurio metu nustatė, kad nors ekonominė gyventojų padėtis ir labai svarbi, sprendimą išvykti lėmė ne vien tai.

Šiandien iškili diena kiekvienam lietuviui – minima Vasario 16–oji žymi atkurtos Lietuvos šimtmetį. Per visą gyvavimo laikotarpį Lietuva išgyveno ir nuopuolius, ir kilimus, tačiau pripažįstama viena – šiandien esame pasiekę tikrai daug, tad džiaugtis būtina. Naujienų portalas tv3.lt kalbina Lietuvos verslų atstovus, kokie jų manymu yra didžiausi Lietuvos pasiekimai, iššūkiai ir, kaip jie Lietuvą įsivaizduoja po dar 100 metų.

Gyventojų skaičiaus mažėjimas yra tarsi peilis darbdaviams Lietuvoje. Tad nori ar nenori darbuotojų tenka dairytis į trečiąsias šalis. Jog tai vyksta matosi ir iš statistikos, tačiau kalbama, kad tikrasis skaičius, kiek šiuo metu imigrantų Lietuvoje – neaiškus. Migracijos departamento duomenimis iki šių metų lapkričio 13 d. buvo išduotos 21 822 daugkartinės nacionalinės vizos darbo pagrindu. Absoliuti dauguma – Ukrainos piliečiams.

Atšilus orui vėl atgyja statybų sektorius. Kyla kainos, auga statybininkų paklausa, o kartu ir užmokestis, kurį jiems tenka mokėti. Lietuvoje kvalifikuoti specialistai uždirba ir daugiau nei vidutiniškai šalyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendras atlyginimų vidurkis statybų sektoriuje 2016 m. IV ketvirtį buvo 752,9 Eur, neatskaičius mokesčių. Tuo tarpu vidutinis atlyginimas – 822,8 Eur.

Pavasariui įsibėgėjant aktyvėja ir statybų sektorius. Pradedama daugiau statyti, gyventojai imasi remontų. Tą byloja ir kainos. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenimis matyti, kad vasario–kovo mėnesiai dar fiksuojamas statybos sąnaudų elementų kainų mažėjimas. Nuo Balandžio kainos pradeda augti.     2017 m. vasario mėn., palyginti su sausio mėn., statybos sąnaudų elementų kainos sumažėjo 0,7 proc.

Visą Darbo kodekso svarstymą netilo verslininkų pasipiktinimai, jog kodekse įvyko per daug pakeitimų, stengiamasi per greitai priimti. Visgi Darbo kodeksas – priimtas. Ir nors verslininkai pabrėžia, kad ne viskas tobula, šis kodeksas – tikrai ne blogiausias variantas. Atsiradusios naujos darbuotojų veiklos rūšys, kaip „Uber“, skatino priimti naują darbo santykių tvarką.

Premjerui Algirdui Butkevičiui paskelbus, kad socialinį modelį planuojama priimti iki liepos 1 dienos, pramonininkų konfederacijos nariai sunerimo dėl tokio skubotumo. Jų nuomone, kai kurie siūlymai skamba naiviai, o neatidus jų priėmimas Seime paliko daugybę spragų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas, Trišalės tarybos pirmininkas Jonas Guzavičius pasakoja, kad nors klausimai ir buvo aptarti, patekę į Seimą jie staiga įgavo kitą formą.

Tomas Kavaliauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos ekonomikos augimas artimiausiais metais beveik tris kartus viršys euro zonos BVP augimo vidurkį, bet jam išlaikyti būtina imtis svarbių struktūrinių reformų, sako ekonomistai. Didžiausias augimas laukiamas prekybos, finansų ir verslo sektoriuose, kiek sparčiau atsigaus ir statybos. Tik žemės ūkis išlaikys pernykštį lygį. Tačiau kartu ekonomistai įspėja, kad svarbu turėti lanksčią darbo rinką ir išlaikyti konkurencingumą.

Lapkričio 29 dieną Skaitmeninės statybos forume 19-os asmenų buvo pasirašyta rezoliucija. Tikimasi, kad rezoliucija taps gera paskata spartinant procesus, susijusius su viso statybos sektoriaus skaitmenine reforma.

Statybos ir projektavimo specialistai tvirtina, kad panaši kaip Rygoje nelaimė bet kada gali įvykti ir Lietuvoje – statinių projektavimo ir statybų techninės priežiūros kokybė šiandien ypač prasta, o statybų neretai imasi jokios patirties neturinčios įmonės, rašo vz.lt. Pasak portalo, didžiulį nerimą statybininkams kelia ir liberalizuojamas Statybos įstatymas. Tai dar labiau susilpnintų šlubuojančią statybų priežiūrą. „Lietuvoje iki panašios kaip Rygoje tragedijos – vienas žingsnis.

Šalies statybininkų interesais rūpinsis atsinaujinusi komanda – šią savaitę Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidiumo posėdyje perrinkus valdybą nuspręsta dvi asociacijos viceprezidentų pareigybes papildyti trečiąja.

Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas sako, kad bankrutavus Kauno „Žalgirio“ komandai, gėda būtų visai Lietuvai. Todėl jis prašo verslininkų prisidėti gelbstint komandą. „Aš kreipiuosi šiandien į visus mūsų verslo žmones ir prašau visų, kurie nori ir turi galimybių, padėti tai komandai. Tai yra mūsų, visos Lietuvos komanda. Dabar mes kartais turime apie ką pakalbėti. Jeigu nebūtų „Žalgirio“,  būtų pilkos dienos. Ypač geras „Žalgirio“ žaidimas kartais praskaidrina nuotaiką.

Penktadienį naujajame Alytaus sporto rekreacijos centre (miesto stadionas) įrengto naujojo teniso aikštyno (keturios atviros teniso aikštės) atidarymo proga įvyks draugiškas teniso mačas, kuriame aštuonios Vilniaus vyrų poros susitiks su Alytaus tenisininkais. Varžybose dalyvaus žymūs šalies verslininkai ir sporto vadovai bei specialistai. Oficiali aikštyno atidarymo ceremonija vyks penktadienį 15 val.