Tą naujienų portalui tv3.lt patvirtino ir besikreipusi skaitytoja. Karčia patirtimi pasidalijusi vilnietė apgailestavo, kad dėl nesąžiningo meistro darbo buto remontui išleido kone dvigubai daugiau nei buvo planavusi.
Už remontą sumokėjo trigubai
Į naujienų portalą tv3.lt besikreipusi vilnietė Aistė (vardas pakeistas – aut. past.) pasakoja nuosavą butą įsigijusi dar praėjusių metų lapkritį.
„Nusipirkau butą senos statybos name, 45 kv. metrų, dviejų kambarių. Jis buvo be baldų ir remontą matęs prieš kelis metus. Gyventi dar buvo galima, bet nusprendžiau perdažyti sienas, lubas. Tiesa, vienos sienos kampas kažkada buvo sušlapęs, tad jį reikėjo nušpakliuoti. Taip pat vietoje tamsaus kambariuko nusprendžiau įsirengti drabužinę“, – apie tai, ką nusprendė bute atnaujinti, pasakoja Aistė.
Mergina sako radusi meistrą per gimines – jai jį parekomendavo brolis. Statybininkui remontai buvo kaip antrasis darbas, o, be to, vyriškis taip pat žadėjo ir nuolaidą padaryti, prisimena Aistė.
„Susigundžiau, nes reikėjo ne tik sienomis rūpintis, bet ir visus baldus susipirkti. Tad susitarėme su tuo meistru susitikti.
Apžiūrėjęs jis sutiko imtis darbo ir žadėjo, kad iki sausio 1 d. darbai bus baigti. Iš viso jis turėjo 2 mėnesius. O kad tada būčiau žinojusi, kad darbai užsitęs beveik trigubai ilgiau“, – patirtimi dalijasi mergina.
Aistė pasakoja, kad meistrą reikėjo nuolatos skubinti, nes sutartu laiku darbų atlikti jis tiesiog neatvykdavo.
„Jis vis žadėjo ir žadėjo iki sausio 1 d. baigti. Iki šios datos jis sugebėjo išdažyti kambarį, koridorių ir virtuvę. Iš viso jam sumokėjau apie 1 tūkstantį eurų su medžiagomis. Tačiau jis tik tai ir padarė – išdažė sienas, bet nesudėjo nuimtų grindjuosčių, prieš dažydamas nenuėmė rozečių, nenukabino šviestuvo“, – įspūdžius prisimena mergina.
Kol meistras baigė pradėtus darbus, baigėsi Aistės nuomoto buto sutartis. Mergina persikėlė į naująjį butą, bet meistras jame daugiau nepasirodė.
„Ėmiau ieškoti kitų meistrų ir radau. Bet kai jie apžiūrėjo butą, pradėjo vardinti buvusio meistro klaidas. O jų buvo daugybė. Viename kambaryje teko ne tik perdažyti sienas, bet jas ir griauti, įrengiant drabužinę, nes senasis meistras buvo pridaręs klaidų“, – prisimena Aistė.
Mergina už drabužinės įrengimą ir sienų perdažymą naujiems meistrams sumokėjo beveik 2 tūkst. „Norėjau sutaupyti, bet išėjo atvirkščiai ir gaila ne tik pinigų, bet ir laiko bei nervų. O šykštus moka du kartus“, – apgailestavo Aistė.
3 svarbiausi ženklai
Merginos istorijos išklausęs Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas atkreipia dėmesį, kad pirmiausia, bet kokio meistro, reikia prašyti dokumento, įrodančio, kad žmogus dirba legaliai, taip pat pasirašyti ir sutartį. Kitu atveju, rasti žmogų ir prašyti jo baigti darbus ar atiduoti pasisavintus pinigus – neįmanoma.
„Tą reikėtų daryti ir samdant žmogų mažesniems darbams – sudaryti tokią nedidelę sutartėlę, pagal kurią būtų galima turėti asmens koordinates ir duomenis. Taip pat reikėtų tartis, kad mokėjimas bus atliktas tik pervedimu į to žmogaus sąskaitą.
Paprastai, jei yra rimtas užsakymas ir jo sutartis, problemų kyla mažiau. Bet jei žmonės samdo nelegalius darbuotojus, be sutarties – tai čia jau gaudyk vėją laukuose. Nėra šansų jau lėšų susigrąžinti“, – sako D. Gedvilas. Jis prideda, kad jei meistras sutinka pinigus imti tik grynais, tai jau tikrai stipriai gali signalizuoti, kad jis dirba nelegaliai.
Taip pat, LSA prezidento teigimu, kad statybininkų asociacija visiems Lietuvos statybininkams išduoda kompetencijų kortelę „Statreg“. Ją turintis meistras, pasak LSA prezidento, savo amatą išmano.
„Jei jis neturi šios kortelės, tai, tikėtina, kad su darbininku gali kilti problemų – statybininkas gali sugadinti medžiagas ar pridaryti broko. Todėl visada ir sakome žmonėms – prašykite „Statreg“ kortelės“, – paaiškina D. Gedvilas.
Ar planuojamo samdyti meistro „Statreg“ kortelės duomenys teisingi, galima patikrinti internetinėje statreg.lt svetainėje.
LSA prezidentas taip pat atkreipia dėmesį, kad nesąžiningų meistrų pastaruoju metu nesumažėjo, o priešingai – jų randasi vis daugiau.
„Legaliai dirbantys statybininkai ir asociacijos pastebi, kad tų nelegalų vis daugėja. Kuo daugiau naujų butų, tuo daugiau darbininkų nori eiti dirbti nelegaliai ir nenori dirbti organizacijose.
Dažnai tokie žmonės dar bando gudrauti – dirba nelegaliai ir dar registruojasi Užimtumo tarnyboje, kurioje šiuo metu yra apie 4 tūkst. bedarbių apdailininkų, plytelininkų ir dažytojų. Tai mes, žinodami situaciją darome prielaidą, kad dalis jų nelegaliai ir dirba“, – prideda D. Gedvilas.
