Atsiradusios naujos darbuotojų veiklos rūšys, kaip „Uber“, skatino priimti naują darbo santykių tvarką. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas tikina, Darbo kodeksas buvo sustabarėjęs, nepritaikytas šiuolaikinėms sąlygoms.
„Kaip atnaujinama programinė įranga, taip ir darbo rinkoje teisės aktai turėtų būti atnaujinami ir pritaikomi prie naujų darbo formų. Kažkokį žingsnį žengti pokyčių link vis tiek reikėjo. Sustabarėjusi situacija nebuvo saugi nei darbdaviui, nei darbuotojui“, – komentuoja D. Gedvilas.
Vis dėlto yra nuomonių, kad Darbo kodeksui dar toli gražu iki 21– ojo amžiaus.
T. Barštys: sudarant Darbo kodeksą neišvengta politikavimo
Įmonių grupės „Kauno grūdai“ valdybos pirmininkas, verslininkas Tautvydas Barštys portalui tv3.lt pasakoja, kad nors norima sukurti 21 – ojo amžiaus darbo santykių taisykles, Seimo nariams to padaryti nepavyko. Verslininkas teigia, kad įstatymų pakeitimais turėtų užsiimti specialistai.
„Yra jaunų žmonių mačiusių praktikas užsienyje ir baigusių ten mokslus. Reikia tiems žmonėms atverti kelią, o pas mus uzurpuotos ministerijos, viskas politiška. Prieš rinkimus politikai pasirodyti nori, o juk viskas turi ekonomiškai atitikti logiką. Norėčiau, kad tos sudaryto darbo grupės nepolitikuotų, o spręstų atitinkamų sričių ekspertai“, – sako verslininkas.
Pasak jo, darbo santykiai turėtų būti dar labiau supaprastinti, nes kalbos, kad darbdaviai išnaudos yra tik populistinės.
„Darbe kaip ir šeimoje, pasipyksti, bet vis tiek darbuotojas tiek darbdavys prisitaiko prie vienas kito. Privačios įmonės vis tiek išsilaiko iš to ką uždirba ir vertina gerus darbuotojus. Visose įmonėse yra balastas, kuris neleidžia įmonei būti pakankamai konkurencingai, palaikomas žemas naudingumo koeficientas. Tad turi būti tarpusavio susitarimai dėl atleidimų. Gero darbuotojo tikrai niekas nenorės atleisti“, – kalba T. Barštys.
Verslininkas įvardija ir kitą problemą. Ne tik darbo santykiai nepadaryti pakankamai lankstūs, bet ir susitarimai vykdomi ne iš tos pusės. Didžiausia bėda darbo rinkoje, didžiulė mokestinė našta, sako verslininkas.
„Pirmiausia turime pradėti nuo mokestinės naštos. Dabar išeina, kad arklys eina ne priekyje vežimo, o paskui. Darbo jėgos apmokestinamas pas mus – vienas brangiausių Europoje“, – sako jis.
Visgi verslininkas pripažįsta, dabartiniai pakeitimai rodo progresą ir bent jau nedidelį pajudėjimą iš Akmens amžiaus.
A. Avulis: pagrindinė Darbo kodekso idėja – garantinis fondas
Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis priklausė Trišalei tarybai svarstant Darbo kodeksą. Jo nuomone, nereikia tikėtis, kad pavyks pagaminti tokį produktą, kuris atitiktų skirtingų nuomonių ir darbo rinkos dalyvių norus. Tai įmanoma tik brandžiose visuomenėse, o Lietuvoje tokios dar nėra, sako jis.
„Todėl tikėtis, kad po pusmečio ar po metų pavyktų priimti kažką brandesnio nereikėtų. Dalyvaudamas Trišalėje taryboje ir matydamas procesą iš vidaus galiu sakyti, ir taip pasiekėme neįtikėtinų rezultatų. Mano nuomonė apie Seimą ir jo narius pasikeitė į pozityvesnę pusę, jog sugebėjo prieš rinkimus priimti tokį sudėtingą dokumentą. Tačiau nesu visiškas optimistas kalbant apie galutinį rezultatą“, – tv3.lt portalui sako jis.
Didžiausias nerimas kyla dėl ilgalaikio darbo išmokų fondo, nes reikia galutinio sprendimo kaip šis fondas bus finansuojamas.
„Mane labai suneraminto per Žinių radiją išsakyta Seimo pirmininkės informacija apie įnašus į šį fondą. Trišalėje svarstant buvo labai aiškus mechanizmas, kad garantinis fondas bus kompensuojamas iš „Sodros“ įmokų mažėjimo 1 proc. O šiandien pirmininkė kalba visai ką kitą. Tai mes su tokiu atsargumu kalbame, kaip tai reikėtų vertinti“ – nerimą išreiškia A. Avulis.
Pasak jo, fondas turėtų užtikrinti, kad tarp darbo rinkos dalyvių nebus baimės: vieniems priimti naujus darbuotojus, kitiems – būti atleistiems, nes materialiai nei viena pusė neturėtų nukentėti.
„Jei ši centrinė idėja nebus išniekinta, visi kiti pakeitimai, terminai, naujos darbuotojų priėmimo formos, kad ir naudingos, bet jos nebus esminės. Tai yra tik didesnės pasirinkimo, kaip dirbti galimybės, o garantinis fondas yra konstanta, kuri keičia šio Darbo kodekso prasmę“, – sako verslininkas.
A. Avulio vertinimu, darbdaviai nemanipuliuos šiuo fondu, nes palikta ir asmeninė prievolė išmokėti išeitines. Tad darbdaviui vis tiek teks apgalvotai priiminėti darbuotojus ir dėl paprastų asmeniškumų ar nepagrįstų priežasčių neatleisti darbuotojo.
D. Gedvilas: atėjus krizei bus lengviau atleisti darbuotojus
Statybininkų asociacijos prezidentas svarsto, kad iš dalies palengvėjusios įdarbinimo ir atleidimo sąlygos krizės atveju leis tam tikroms įmonėms išvengti bankroto.
„Daugiausia įmonių krizės laikotarpiu bankrutuoja statybų sektoriuje, būtent dėl to, kad negali išspręsti darbuotojų naštos klausimų. Nebūdavo galima lengvai atleisti dėl mokestinės naštos ir didžiulių kompensacijų. Dabar tai turėtų įkvėpti šį sektorių atsigauti“, – vertina jis.
Tačiau garantinio fondo D. Gedvilas nelinkęs vertinti teigiamai. Jo manymu, draudimo įmonės Lietuvoje turi pakankamai gerai išvystytą struktūrą ir galėtų drausti žmones nuo darbo praradimo. Fondas užkraus tik papildoma administracinę naštą, kels klausimus dėl jo priežiūros, mano pašnekovas.
Ar naujos sutarčių rūšys sumažins šešėlį statybų sektoriuje? D. Gedvilo nuomone, jos be abejo bus naudingos, paskatins žmones nekišti galvos į smėlį ir teisiškai teisingai nurodyti kiek išdirbama.
„Realiai tie, kurie gauna išmokas, prisiduria kažkur kitur dirbdami. Iš dalies Darbo kodeksas paskatins nurodyti teisingai ir tas kelias išdirbamas valandas. Visi šešėlio problemą padėtų išspręsti šiuolaikinės IT priemonės“, – įvertina statybininkų asociacijos prezidentas.
