darbo santykiai

Kai kurios Europos valstybės jau priėmė sprendimą leisti dirbti tik žaliąjį (galimybių) pasą turintiems darbuotojams. Tuo metu darbuotojų ir darbdavių atstovai Lietuvoje sako, kad mūsų šalyje tokia tvarka vargu ar būtų efektyvi. Tačiau tokią savo nuomonę abi pusės grindžia skirtingais argumentais.

Užimtumo tarnyboje esama registruotų bedarbių, kurie neieško darbo, nes dirba pagal žemės ūkio ar miškininkystės paslaugų teikimo kvitus. Šie darbuotojai-bedarbiai neturi socialinių garantijų: tai yra sulaukę garbaus amžiaus negaus pensijos, susirgę negalės prašyti ligos išmokų, bet bent jau gali nemokamai nueiti į polikliniką ar pasidaryti priklausantį kraujo tyrimą, nes yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu.

Dauguma vakariečių, kaip ir lietuviai, įpratę dirbti penkias dienas per savaitę, po aštuonias ar devynias valandas per dieną. Tik nedaugelis mūsų gali pajusti, ką reiškia šešios darbo valandos per dieną arba keturių dienų darbo savaitė, apie kurią vis garsiau kalba dalis Vakarų šalių. Tuo metu Kinija stebina pasaulį savo darbuotojams siūlydama gerokai ilgesnę – 72 valandų – darbo savaitę ir džiaugiasi, kaip teigiamai tai veikia Rytų milžinės ekonomiką.

Individualios veiklos ir samdomų darbuotojų apmokestinimo suvienodinimas būtų neteisingas, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Visiškai sulyginti žmones, kurie patys susikuria sau darbo vietas, patys dirba, su samdomais darbuotojais tikrai būtų ir neteisinga, ir sužlugdytume žmones, kurie šiandien dirba, gauna mažesnes pajamas ir susikuria sau darbo vietas, bet mokesčius sumoka“, – antradienį interviu LRT radijui sakė premjeras.

Darbo kodekso subtilybės paprastam darbuotojui sunkiai įkandamos. Ne visi žino apie jiems priklausančias išmokas ar kompensacijas. Jos priklauso ne tik tuomet, kai darbuotojas yra atleidžiamas, apie tai jį įspėjus prieš mėnesį, bet ir kai kuriais atvejais, kai iš darbo jis nusprendė išeiti pats.  Naujasis darbo kodeksas numato, kad prieš mėnesį įspėtam ir atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokama 2 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė sako, kad Lietuvoje žmonės dažniausiai diskriminuojami su darbu susijusiuose reikaluose. Savo praėjusių metų veiklos ataskaitą spaudos konferencijoje pirmadienį pristatysianti kontrolierė teigia, kad asmenys į tarnybą dažniausiai kreipiasi, nes jaučiasi diskriminuojami lyties, amžiaus ar negalios pagrindu.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas su partneriais Lenkijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje Čekijoje ir Estijoje parengė Darbo lankstumo indeksą 2018. Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių narių indeksas sudarytas remiantis Pasaulio banko metodologija ir kasmet skelbiamais „Doing business” duomenimis. Lietuva bendrame 41 ES ir EBPO šalies Darbo lankstumo indekse užima 27 vietą pagal duomenis, kurie remiasi dar senuoju Darbo kodeksu.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė su Trišale taryba suderintoms naujojo Darbo kodekso pataisoms, kurios praėjusią savaitę baigtos derinti su Trišale taryba. Už balsavo 71 Seimo narys, prieš - 4 (visi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai), o susilaikė 25. Dauguma - 18 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių susilaikė.

Lietuvoje vis nerimstant aistroms dėl naujojo Darbo kodekso neretai darbo santykius linkstama lyginti su kitų šalių praktika, diskutuojama, kokie darbo santykiai paplitęs įvairiose šalyse.

2016 metai Lietuvos aktualijų ir politikos pasaulyje buvo pažymėtas keliais esminiais įvykiais – Seimo rinkimais ir Darbo kodeksu. Pastarasis vasarą išprovokavo visuomenės nepasitenkinimą ir kelias dienas trukusį visuomenės atstovų streiką ant Vyriausybės laiptų. Darbo kodeksas, kuris naujosios valdžios yra įšaldytas iki šių metų liepos pirmos dienos, yra Socialinio modelio dalis. Šis, klausimų kėlė ne vienam, jis buvo vienas iš esminių šių metų valstybės biudžeto formavimo aspektų.

Premjeras Algirdas Butkevičius paskutiniame šios kadencijos Seimo posėdyje kartojo – socialinio modelio reforma yra būtina. „Parengtas socialinis modelis – giluminė struktūrinė reforma yra mūsų investicija į Lietuvos ekonominės ir socialinės gerovės perspektyvą.

Pasaulio banko kasmet skelbiamas „Doing business” indeksas atskleidė, kad bendros sąlygos verslui veikti per metus Lietuvoje nepagerėjo. Pagal verslo sąlygas Lietuva pasaulyje yra 21-a. Vertinant pagal atnaujintą metodologiją, praėjusiais metais Lietuva buvo toje pačioje vietoje. „Dauguma šalių supranta, kaip svarbu yra užtikrinti palankias verslo sąlygas norint pritraukti ir išlaikyti investicijas, tad įgyvendina įvairias reformas ir didina savo patrauklumą.

Lietuvos darbo rinkoje nutinka ir taip, kad darbuotojas, įgijęs iš darbdavio pakankamai know-how, įkuria konkuruojantį verslą ar pereina dirbti pas darbdavio konkurentus. Iki šiol Darbo kodekse nebuvo numatytas nekonkuravimo susitarimo reglamentavimas, tačiau tokių atvejų tik daugėja. Tad neabejotinai viena svarbiausių nuo 2017 metų įsigaliosiančio Darbo kodekso (DK) naujienų – nekonkuravimo susitarimo reglamentavimo įtvirtinimas.

Pasaulio ekonomikos forumo sudarytame konkurencingumo reitinge Lietuva pakilo iki rekordiškai aukštos – 35-os – vietos ir sparčiais tempais artėja prie 30-oje pozicijoje jau kelerius metus įsitaisiusios Estijos. Lietuvoje vykstantys darbo rinkos reguliavimo pokyčiai leidžia prognozuoti dar geresnį konkurencingumo įvertinimą ateinančiais metais. Tačiau yra rizikos, kad rezultatą žemyn nutemps inovacijų kriterijus.

Europos Komisija (EK) teigiamai vertina Lietuvos pastangas modernizuoti darbo santykius, tačiau išsamią naujojo Darbo kodekso analizę žada pateikti vėliau. „Teigiamai vertiname pastangas modernizuoti darbo santykių reglamentavimą ir ieškoti lankstumo ir saugumo derinio, kuris būtų priimtinas visoms suinteresuotoms šalims.

Pirminio Darbo kodekso kūrimo darbo grupėje dalyvavusi teisininkė Ieva Povilaitienė teigia mananti, kad Seimo priimtas naujasis Darbo kodeksas iš esmės yra subalansuotas. Anot jos, pirminis kodekso variantas kai kuriomis nuostatomis netgi buvo griežtesnis darbuotojams.

Dabartinis Darbo kodeksas įvardinamas kaip viena esminių ekonomikos vystymosi kliūčių, atlyginimų augimo stabdis, niekaip neprisidedantis prie emigracijos mažinimo, atvirkščiai – ją skatinantis. Modernizuoti darbo santykius Lietuvoje ragina Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas, mūsų šalyje investuojančių įmonių vadovai, tą daryti ragina ir žinomi šalies ekonomistai – Gitanas Nausėda, Nerijus Mačiulis, Rokas Grajauskas ir Žygimantas Mauricas.

49 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad darbo santykius reglamentuojantys įstatymai turi būti skirti suderinti darbdavių ir darbuotojų interesus. 33 proc. teigia, kad jie turi ginti darbuotojų interesus, 7 proc., kad – darbdavių interesus. Tai parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu „Sprinter“ liepą atlikta apklausa. „Diskusijoje dėl Darbo kodekso, svarbu žinoti, ką mano patys žmonės.

Visą Darbo kodekso svarstymą netilo verslininkų pasipiktinimai, jog kodekse įvyko per daug pakeitimų, stengiamasi per greitai priimti. Visgi Darbo kodeksas – priimtas. Ir nors verslininkai pabrėžia, kad ne viskas tobula, šis kodeksas – tikrai ne blogiausias variantas. Atsiradusios naujos darbuotojų veiklos rūšys, kaip „Uber“, skatino priimti naują darbo santykių tvarką.

Išeitines išmokas darbuotojams, kurie darbo neteks dėl darbdavio kaltės, ateityje mokės ir specialus fondas, ir darbdavys. Maksimali išmoka turintiems daugiau kaip 20 metų darbo stažą siektų 5 vidutinius darbo užmokesčius.

Geri santykiai su vadovu darbuotojams yra vienas iš svarbiausių dalykų darbe. Daugumai atrodo geriausia, kai su vadovu galima bendrauti nevisai formaliai, bet ir ne per daug draugiškai. Vis dėlto dalis darbuotojų sako, kad pagarbos jausmą vadovui neretai lydi ir baimė su juo kalbėtis, diskutuoti. Vadovą gerbia dauguma Prieš keletą mėnesių portalo CVbankas.

Šiandieninės tendencijos rodo, kad vis daugiau darbo santykių užsimezga už organizacijų ribų – konferencijose, parodose, karjeros dienų mugėse. „Šiuolaikinė dinamiška darbo rinka lemia tai, kad planuoti karjerą ir kaupti vertingas patirtis pradedama vis anksčiau ir šis procesas tęsiasi visą gyvenimą. Tradicinių darbo paieškos būdų, pavyzdžiui, CV siuntimo elektroniniu paštu, jau nebeužtenka.

Lankstumas reikalingas ne darbdaviui, o pirkėjams ir klientams, kurie faktiškai ir moka darbuotojams algas. Dabartinio darbo kodekso šaknys siekia dar sovietinius laikus, ir jis akivaizdžiai neatitinka XXI amžiaus darbo santykių realijų, stabdo užsienio investicijas, vietos verslo plėtrą, taigi ir naujų darbo vietų kūrimą – ko išties labiausiai ir reikia darbuotojams.

Mokslininkų parengtas, vyriausybės palaimintas, o profesinių sąjungų kritikuojamas „socialinis modelis“ jau keliauja į Seimą. Kokius pagrindinius pokyčius jis numato, kam jie gali būti naudingi, o kam ne?   Daugiausiai kritikos ir diskusijų sulaukė siūlymai mažinti išeitines kompensacijas ir trumpinti įspėjimo dėl atleidimo laikotarpį. Siūloma karpyti darbdavio mokamas išeitines kompensacijas, kurios pagal šiuo metu galiojančią tvarką nustatomos atsižvelgiant į darbuotojo stažą.

Seimas pavasario sesijoje turbūt nespės apsvarstyti naujojo socialinio modelio, kuriame daugiausia diskusijų kelia siūlymai įteisinti lankstesnius darbo santykius, trečiadienį sakė parlamento vadovė Loreta Graužinienė. „Aš nelabai tikiu, kad mes turėsime galimybių darbotvarkėje jį apsvarstyti. Negalime skubos tvarka svarstyti tokių skubių įstatymų“, - Žinių radijui sakė L.Graužinienė.

 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas sako, kad keliasdešimt tūkstančių parašų prieš numatomą darbuotojų garantijų mažinimą yra indikacija valdžiai, kaip jie vertina naująjį socialinį modelį. Profesinės sąjungos iki birželio 9-osios renka parašus po peticija. „Šiuo metu turime apie 35 tūkst. parašų, surinktų po peticija internete ir ant parašų rinkimo lapų.

Nauja galimybė atleisti iš darbo darbdavio valia be svarbios priežasties neramina beveik kas trečią Lietuvos dirbantįjį. O kas dešimtas naujajame Darbo kodekso (DK) projekte neįžvelgia nepriimtinų dalykų, rodo specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atliktas tyrimas.

Komentaro autorius – advokatų profesinės bendrijos „Roedl & Partner“ partneris, sporto teisės advokatas Audrius Biguzas   Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymai dėl darbo santykių keitimo be kita ko, apima ir sporto santykių reguliavimą.

Jei Lietuvoje yra stabilių dalykų, tai Darbo kodeksas tikrai yra vienas jų. Šis ilgas, daugiau nei 300 straipsnių jungiantis įstatymas per 13 jo galiojimo metų buvo pakeistas 52 kartus. Palyginimui, lygiai tiek pat kartų buvo keistas ir Pelno mokesčio įstatymas. Tik jis yra 5 kartus už Darbo kodeksą trumpesnis ir reglamentuoja žymiai siauresnį objektą, nei darbo santykiai. Ir keisti mokesčius siekiama kuo rečiau, nes mokesčių stabilumas yra didžiausias jų privalumas.

Žinių radijas Prezidentės siūlomas draudimas valdininkams dirbti pagal darbo sutartį valstybės, savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jie eina valstybės tarnautojo pareigas, gali prieštarauti Konstitucijai, teigia Seimo teisininkai. Prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė, jog Seimo teisininkų teiginiai nepagrįsti.

 Lietuvoje valstybiniame teisiniame darbo santykių reguliavime nėra teisinių normų, konkrečiai nustatančių darbo, išdirbio ar darbo laiko normas gamybos vienetui pagaminti. Darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka, įvertinus profesinę riziką, nustatomi kolektyvinėse sutartyse.

Esame įsikalę į galvą, kad mokesčiai turi nuolatos mažėti, tačiau kalbame apie Europinį viešųjų įstaigų finansavimą, Ekonomika.lt pasakojo buvusi Finansų ministrė ekonomistė Ingrida Šimonytė. Ekspertė taip pat dalinosi nuomone apie milžinišką Vilniaus skolą, bei dažnai viešojoje erdvėje pasireiškiančius politikus, kiek per drąsiai sau suteikiančius ekonomisto titulą. Lietuvos darbo jėgos apmokestinimas ir darbo santykių reguliavimas neabejotinai kenkia investiciniam šalies patrauklumui.

Lietuvos verslas šių metų pirmą pusmetį daugiau nei pernai į teismus kreipėsi dėl bankroto, daugėjo bylų su tarptautiniu elementu, tačiau net 38 proc. mažėjo ginčų dėl darbo teisinių santykių. Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai „Jurex“ atliktoje verslo bylinėjimosi tendencijų apžvalgoje „Verslo ginčų indeksas“ prognozuojama, kad augant įmonių skaičiui, daugės ginčų dėl skolų išieškojimo, tačiau skolų dydis išliks panašus ir ateityje.

Neseniai paskelbtame šių metų Pasaulio banko sudaromame Konkurencingumo reitinge Lietuva nukrito iš 45-tos į 48-tą vietą. Lietuvoje blogiausiai įvertinti „galimybė prisitraukti talentus“ (135 vieta), „galimybė išlaikyti talentus“ (130 vieta), „priėmimo ir atleidimo procedūrų sudėtingumas“ (130 vieta) ir „atleidimo iš darbo kaštai“ (111 vieta). Nenuostabu, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvos darbdavių teigia, kad nesamdo naujų darbuotojų būtent dėl šių priežasčių (2012 m. „Investuok Liet...

Neretai darbo skelbimuose nurodoma, kad darbuotojas turi turėti asmeninį automobilį arba kad jis būtų privalumas. Susimąsčius kyla klausimas – ar toks reikalavimas rodo, kad darbuotojas turės naudoti asmeninį automobilį darbui? Jei taip, ar darbdavys kompensuos išlaidas?

Vieniems tai kainuos pigiau, o kitiems nereikės drebėti, kaip pasiaiškins per patį darbų įkarštį užgriuvusiai Darbo inspekcijai. Taip žemdirbiai vertina atsivėrusią galimybę trumpalaikiams darbams samdyti nekvalifikuotus darbuotojus atsiskaitant su jais pagal kvitus. Ne darbus organizuodavo, o popierius pildė Kaišiadorių rajone ūkininkaujantis Saulius Stirna pavasarį samdo žmonės akmenims rinkti, vėliau –bulvėms sodinti. Ūkininkai samdo žmones ir braškėms ravėti, krūmams kirsti, šienui vežti.

Pagrindinė socialinio gyvenimo aikštelė - darbovietė ir su ja susijusi veikla, bendravimas su kolegomis, viršininkais. Socialinis gyvenimas gali žavėti, teikti pasitenkinimą arba jis gali būti žiaurus ir negailestingas - nelygu, ar išmanote jo taisykles. Socialinis pasaulis nuo kitų gyvenimo plotmių skiriasi tuo, kad turi labai aiškias ir iš esmės visuomet vienodai veikiančias taisykles.

Ekonominės laisvės indekse Lietuva per metus palypėjo vienu laipteliu aukštyn ir atsidūrė 22-oje vietoje tarp 177 valstybių. Vertintojai ekonominės laisvės indekse Lietuvai skyrė 72,1 balo. Lyginant su praėjusiais metais šalies rezultatas buvo pagerintas 0,6 balo. Kaip ir ankstesniais metais Lietuva geriausiai buvo įvertinta finansinės, investicinės, prekybinės ir fiskalinės laisvės srityse. Tuo tarpu prasčiausiu rodikliu išliko korupcijos vertinimas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo reikalavimu Vilniaus savivaldybės taryba patvirtino naujas mieste išduodamų verslo liudijimų kainas. Pagal įstatymą, didžiojoje dalyje savivaldybių liudijimo kaina negali būti mažesnė kaip 1530 Lt. Tokią verslo liudijimų kainą nustatė ir sostinės taryba, siekdama, kad mieste būtų kaip įmanoma daugiau dirbančių žmonių. Be to, taryba nustatė 50 proc.

Lie­tu­vo­je va­do­vai ga­na gau­siai nau­do­ja­si tu­ri­ma pa­dė­ti­mi, siek­da­mi nau­dos sau ar pa­gel­bė­ti sa­vo gi­mi­nai­čiams ir bi­čiu­liams. Priė­miau į dar­bą, tai būk so­li­da­rus – nau­do­kis tik ma­no, žmo­nos ar „švo­ge­rio“ įmo­nių pa­slau­go­mis. Ne­si­nau­do­si – bū­si pa­smerk­tas ar net iš­mes­tas iš dar­bo. Įmo­nių va­do­vai tu­rė­tų pri­si­min­ti, kad to­kiais at­ve­jais ga­di­na­ma ne tik įmo­nės re­pu­ta­ci­ja, bet ir pa­žei­džia­mas Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­mas.

Minimali mėnesinė alga (MMA) turi būti ne mažesnė, nei skurdo rizikos lygis, t.y. 1000 litų, – mano koalicijos „Už Lietuvą Lietuvoje“ atstovas Arvydas Akstinavičius. Lietuvos socialdemokratų partijai atstovaujantis Seimo narys Algirdas Sysas teigia, kad MMA iki tiek padidintų jau nuo kitų metų pradžios. Liberalų Sąjūdžio kandidatas Arūnas Štaras atkerta, kad svarbiausia kurti darbo vietas ir liberalizuoti darbo santykius.

Pristatydami kasmetį ekonomikos tyrimą Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai sako, kad padidinti Lietuvos konkurencingumą pasaulyje padėtų liberalesni darbo santykiai, kokie yra kaimyninėse Skandinavijos šalyse. Lietuvos Darbo kodeksas esą darbdavių ir darbuotojų darbo santykius labai varžo ir yra mažai pakitęs nuo sovietinių laikų. „Tos šalys, kurios pateikiamos kaip darbo santykių etalonas, jos pagal lankstumą iš tikrųjų Lietuvą lenkia. Tai ir Švedija, tai ir Suomija, tai ir Danija.

Pagal darbo santykių reguliavimo lankstumą Lietuva pasaulyje yra 127 vietoje iš 187 valstybių, Europos Sąjungoje (ES) – šešta nuo galo, skelbiama antradienį pristatyto Lietuvos laisvosios rinkos instituto „Lietuvos ekonomikos tyrimas 2012/2013 (1)“ ataskaitoje.

Dirbti ieškomi tik pensininkai. Šitokio turinio skelbimais apklijuoti net keli sostinėje esančių gatvės ledų prekiautojų šaldytuvai su ratukais. Šitaip apsukrūs verslininkai taupo mokesčius. Dalijo telefono numerį Net keliose sostinės vietose ant ledais prekiaujančių moteriškių šaldytuvų puikuojasi ant A4 formato lapo užrašytas skelbimas: „Reikalingos pardavėjos pensijos amžiaus.

Darbo kodekso pataisos, kuriomis Vyriausybė siekė įteisini darbo santykių liberalizavimą, nepaisydama, kad daliai siūlymų nepritarė Trišalė taryba ir priešinosi profesinės sąjungos, įstrigo. Parlamentarai nusprendė atidėti  pataisų svarstymą, o profsąjungos penktadienį paskelbė atšaukiančios šeštadienį, birželio 30 d., numatytas protesto akcijas. Seimo narys socialdemokratas Vytenis Andriukaitis portalui Balsas.

Mykolo Romerio universiteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedros vedėjo Justino Usonio teigimu, darbo santykius reguliuojantys įstatymai jau seniai nebespėja paskui ekonominius pokyčius, o būtinos permainos nuolat stringa, rašo „Lietuvos žinios“. Darbo grupėse, siūliusiose darbo įstatymų pakeitimus, ne kartą dalyvavęs mokslininkas pabrėžia, kad šiuo metu dialogo tarp socialinių partnerių tiesiog nėra.

Per pastaruosius trejetą metų daugiau mokesčių sumokantys autoriai labiau nenuskurdo, nes nuo skurdžių honorarų jau nebepavyko labiau nuskursti. Tik jie atkreipė dėmesį, kad mokėdami padidintus, bet vis dar mažyčius mokesčius vis dėlto rūpinasi ne savo senatve, o biudžeto skylėmis. Praėjusį mėnesį anapus išėjęs 46-erių poetas ir prozininkas Tomas Arūnas Rudokas pensijos nesulaukė, nors taip pat nešė savo dalį į valstybės biudžetą.

Trišalė taryba antradienį po pietų neeiliniame posėdyje  svarsto kai kuriuos darbo kodekso straipsnių pakeitimus. Nors išvakarėse buvo teigiama, kad valdžios, darbdavių ir profsąjungų atstovai vyriausybėje vykusiame pasitarime dėl daugelio pasiūlymų susitarė, bet atvykstančius trišalės tarybos narius pasitiko piketas. Jo dalyviai, nepatenkiti valdžios siūlomais darbo kodekso pakeitimais ir vadina tai nedarbo santykių liberalizavimu, bet vergovės įteisinimu.

Penktadienį prieštaraudamos Vyriausybės siūlomam darbo santykių liberalizavimui bei tam, kad mainais už lankstesnius darbo santykius valdžia žada netolimoje ateityje dar 50 litų ( iki 850 litų nuo šių metų liepos ir iki 900 – nuo kitų metų sausio) kilstelėti minimalią mėnesinę algą (MMA), profesinės sąjungos pradėjo tęstines protesto akcijas. „Mes sutarėme su verslu, kad minimali mėnesio alga nuo liepos 1 d. turėtų būti 900 Lt.