„Pasakyti, kad Darbo kodekse būtų tik kosmetiniai pakeitimai atlikti – žodžių perdėliojimas vietomis ar perfrazavimas – tikrai neišeina“, – pažymėjo portalo tv3.lt kalbintas advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ darbo teisės praktikos srities vadovaujančioji teisininkė I. Povilaitienė.
Teisininkė pažymėjo mananti, kad darbuotojų saugumo principas, priėmus naująjį Darbo kodeksą ir atmetus prezidentės D. Grybauskaitės veto, liko išlaikytas.
„Aš manyčiau, kad pavyko, nes ir saugumo principas išlaikytas, tai reikėtų daryti kompromiso keliu, reikia kažką duoti ir kažką paimti. Taip nebūna, kad ir vilkas sotus, ir avys sveikos.
Jeigu darbo sutartis yra sudaryta ir darbuotojas dirba, tada viskas tvarkoje. Tas nesaugumas ir vertinimas ateina tada, kai kalbama apie atleidimą. Man atrodo, kad darbuotojai gali pakankamai saugiai jaustis. [...] Tikrai nedrįsčiau sutikti ir nesutinku su tais skambiais pareiškimais, kad vergovė tęsiasi“, – aiškino pašnekovė.
„Kyla klausimas, ar darbdaviai galės lengviau atleisti darbuotojus iš darbo. Akivaizdu, kad jiems tai daryti bus šiek tiek pigiau, priklausomai nuo darbuotojo darbo stažo“, – pridūrė I. Povilaitienė.
Dėl išeitinių ragino nesijaudinti
„Naujajame Darbo kodekse išeitinės išmokos yra padidintos, palyginti su tuo, ką mes siūlėme, tai čia vienareikšmiškai yra daugiau naudos darbuotojams.
Kai atleidžiama darbdavio valia, tai išeitinė išmoka liko tokia, apie kokią ir kalbėjome, bet, pavyzdžiui, buvo mūsų siūlymas, kad, jei yra mažytė įmonė su penkiais darbuotojais ir mažiau, tai šitą išeitinę išmoką galima būtų mažinti. Taigi, galima sakyti, kad Seimas darbuotojų naudai pagerino situaciją“, – pažymėjo teisininkė.
Seimas, atmetęs prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, numatė, kad, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, vienoje vietoje dirbusiam vienerius ar daugiau metų žmogui bus išmokama 2 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), o iki metų – pusės VDU išmoka. Be to, jis turės būti įspėjamas atitinkamai prieš vieną mėnesį ir dvi savaites.
Šie terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų ir kuriems iki pensijos likę mažiau kaip 5 metai, trigubinami – jei lieka mažiau kaip dveji metai bei neįgaliesiems.
Labai ilgai vienoje vietoje – po 5 ir daugiau metų – dirbusiems asmenims numatyta papildomai mokėti kompensacijas iš specialiai sukurto Ilgalaikio darbo išmokų fondo, kuris bus suformuotas iš darbdavių įmokų, atitinkamai mažinant jų įmokas į „Sodrą“.
Šiuo metu apie atleidimą iš darbo priklauso pranešti mažiausiai prieš du mėnesius.
Pasak I. Povilaitienės, numatyti perspėjimo apie atleidimą terminai iš pradžių iš esmės buvo vienodi visiems. Seimo sprendimas, teisininkės manymu, suteikė papildomas lengvatas asmenims, turintiems vaikus.
„Tie terminai, palyginti su socialinio modelio pateiktu Darbo kodeksu ir dabar priimti, ženklaus pasikeitimo neturi. Seimas tik praplėtė ratą darbuotojų, kuriems taikomi ilgesni terminai – atsirado tėveliai su vaikais. Mes buvome išėmę šitą kategoriją.
Didžioji Europos dalis tokiais terminais ir gyvena. Tarkime, estai seniai turėjo vieno mėnesio įspėjimo apie atleidimą terminą, po to ir latviai tą patį pasidarė. Tai nėra Lietuvos išradimas. Reikia sutikti, kad dabar tas keturių mėnesių terminas, kuris yra numatytas, tikrai yra ilgas“, – aiškino teisininkė.
Kritikavo prezidentės nuostata
I. Povilaitienė, kalbėdama apie pokyčius išeitinių srityje, atkreipė dėmesį, kad vienas iš šalies vadovės siūlymų tiesiog būtų pasmerktas mirčiai.
Vetuodama Seimo priimtą Darbo kodeksą D. Grybauskaitė siūlė numatyti, kad tuo atveju, kai darbuotojas apie atleidimą įspėjamas prieš 3 darbo dienas, jam turėtų būti išmokėta 8, o ne 6 mėn. VDU dydžio kompensacija. Šis siūlymas buvo atmestas.
„Dabar mes turime numatytą 6 mėnesių darbo užmokestį ir tai yra didelė suma. Apie tą sumą, kalbant, reikia turėtų galvoje, kad nuo tos sumos socialinio draudimo įmokos yra mokamos.
Taigi, kaštuose iš pirmo žvilgsnio tai mažai vertinama, nors tai beveik trečdaliu pabranginantis realias sąnaudas dalykas. Tai prezidentė siūlė šitą sumą dar didesnę padaryti, tai praktiškai šita norma būtų mirusi ir kažin, ar koks darbdavys išdrįstų tuo naudotis, nes vis tiek yra naudų ir sąnaudų metodas, kai pasiskaičiuoji, kiek gali susimokėti už tai, kad darbuotoją atleistum ir, matyt, pusė metų tikrai yra riba“, – pažymėjo teisininkė.
Pedagogams nuskilo
I. Povilaitienė tikino, kad pradžioje, rengiant Darbo kodekso pataisas, norėta gerokai aiškiau apibrėžti pedagogų darbą, darbo valandas. Anot pašnekovės, norėta griežčiau reguliuoti tik šių darbuotojų darbo laiką, tiek ir atostogas, tačiau tam nebuvo pritarta.
„Mes buvome numatę, kad pedagoginis darbuotojas galėtų savo nuožiūra tvarkyti darbo laiką, išskyrus atvejus, jeigu pamokos yra numatytos pagal tvarkaraštį.
Arba dėstytojai. Jų darbo laikas, kaip ir visų darbuotojų, yra, tarkime, X valandų per dieną, o paskaitos vyksta tik pirmadieniais ir antradieniais, o likusį kitą laiką jis ruošiasi paskaitoms ar užsiima kita veikla. Mes tokius dalykus siūlėme aptarti, tai dabar tokių dalykų nėra“, – komentavo I. Povilaitienė.
„20 darbo dienų atostogas ir mes siūlėme. Mūsų siūlymas buvo dar griežtesnis, nes mes kalbėjome apie 20 darbo dienų, įskaitant ir tuos pačius pedagogus, nes dabar mokytojai du mėnesius atostogų turi. Taigi, Seime šios nuostatos buvo pakoreguotos ir pedagogams padaryta išimtis dėl ilgesnių kasmetinių atostogų“, – atkreipė dėmesį teisininkė.
Naujame Darbo kodekse numatyta, kad kasmetinės darbuotojų atostogos bus skaičiuojamos darbo, o ne kalendorinėmis dienomis, kaip yra dabar. Nuo kitų metų atostogos truks 20 darbo dienų, jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę, ir 24 darbo dienas - jei dirbama šešias dienas. Dabar jos trunka 28 kalendorines dienas.
Darbas pas konkurentus – vis dar pakibęs ore
D. Grybauskaitė siūlė, kad kompensacija darbuotojui, kai vengiant interesų konflikto, darbo santykių metu darbuotojui draudžiama dirbti pas kitą darbdavį, būtų taikoma tik specialių žinių turintiems darbuotojams. Seimas šiai iniciatyvai nepritarė.
I. Povilaitienės teigimu, iš esmės nekonkuravimo susitarimo klausimas iki taip ir nebuvo išspręstas.
„Tai yra vis didesnį pagrindą įgaunantis, madingas susitarimas ir darbdaviai dažnai prašo darbuotojų pasirašyti nekonkuravimo susitarimus.
Dabar priimtame kodekse pasakyta, kad galime susitarti dėl nekonkuravimo, pasibaigus darbo santykiams, bet visiškai tylu apie tai, kas yra dabar, kai darbo sutartis vyksta. Ar tu gali dirbti pas konkurentą darbo sutarties metu, ar ne?
Skaitant kodeksą gaunasi taip, kad šis ribojimas veiks, tik nutraukus darbo sutartį, o darbo sutarties galiojimo metu, reiškia, Jūs galite dirbti ir pas savo darbdavį, ir pas konkurentą“, – stebisi darbo teisės žinovė.
