Ekspertų prognozės, kad dėl minimalios algos padidinimo šiemet daugės bylų dėl darbo užmokesčio, nepasitvirtino. 2013 m. sausio 1 d. pradėjusios veikti darbo ginčų komisijos, įsteigtos prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių padalinių, per šių metų pirmą pusmetį gavo daugiau kaip 3 300 skundų. Darbuotojai ir darbdaviai individualius darbo ginčus, dėl kurių anksčiau buvo kreipiamasi į teismus, sprendžia tiesiogiai kreipdamiesi į darbo ginčų komisijas, kurių Lietuvoje veikia 13. Pasak advokatės Jurgitos Judickienės, ikiteisminis darbo ginčų nagrinėjimas gali būti naudingas verslui, kadangi mažina bylinėjimosi kaštų naštą ir pagreitina ginčų išsprendimą, tačiau ši nauda galima tik esant efektyviam, kompetentingam ir profesionaliam ginčų nagrinėjimui.
Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai „Jurex“ remiantis statistiniais duomenimis sudarytoje verslo ginčų apžvalgoje prognozuojama, kad bylų dėl įmonių nemokumo didėjimo tendencija išliks. Po 2008–2010 m. ekonominio nuosmukio ir išaugusio bankroto bylų skaičiaus 2011 m. kreipimųsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo ženkliai sumažėję, tačiau 2012 m. šių bylų skaičius išaugo 14 proc., o lyginant 2012 m. ir 2013 m. pirmų pusmečių duomenis galima prognozuoti, kad šiemet į teismus dėl įmonių nemokumo bus kreipiamasi dar daugiau. „2012 m. pirmą pusmetį teismai sulaukė 1728 bylų dėl juridinių asmenų bankroto, o šiemet šių bylų skaičius išaugo 5 proc. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad įmonės vis dar susiduria su ekonominiais sunkumais. Bankroto kelio pasirinkimas yra tradicinis būdas spręsti susiklosčiusią nemokumo problemą, ypač tais atvejais, kai pagrindo restruktūrizavimui ar kitokiam verslo atgaivinimui nėra,“ – tvirtina verslo ginčų advokatė.
Nors daugėja ginčų dėl įmonių nemokumo ir skolų išieškojimo, tačiau vidutinė arešto suma, tenkanti vienai įmonei, nežymiai mažėja (2011 m. vidutiniškai buvo areštuota vienos įmonės turto už 58 124 Lt, 2012 m. – 53 036 Lt). Advokatė J. Judickienė prognozuoja, kad skolų dydis išliks panašus ir ateityje: „Verslas stengiasi skolų riziką suvaldyti ir neleisti stipriai augti įsiskolinimų dydžiams. Vis dėlto kadangi verslo pradelstų skolų dydžiai išlieka panašūs kasmet, tai rodo, kad verslas yra nuolat skolingas, tik klausimas, ar rizikingą sumą“.
Dėl 2012 m. vykdytos teisinės reformos ir vienos iš prievolių užtikrinimo priemonių – hipotekos instituto – supaprastinimo net 89 proc. mažėjo bylų dėl ginčų, kylančių iš hipotekos teisinių santykių. „Vykdant šią reformą buvo pakeisti teisės aktai, reglamentuojantys hipotekos įregistravimo ir išieškojimo iš įkeisto turto procedūras. Sutartinei hipotekai įregistruoti šią dieną nebereikia teismo įsikišimo, teismai taip pat nebedalyvauja ir išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procese. Toks išieškojimas šiuo metu vykdomas kreipiantis į notarą. Tai, žinoma, palengvina išieškojimo procedūras ir paspartina rezultato gavimą,“ – teigia advokatė.
Šiemet, lyginant su 2012 m. pirmu pusmečiu, 9 proc. išaugo bylų su tarptautiniu elementu skaičius, ypatingai daugėjo bylų, kuriose taikytos tarptautinio civilinio proceso teisės normos. Anot J. Judickienės, „vienintelis kelias išgyventi ekonominio nuosmukio metu buvo įmonių plėtra į užsienio rinkas, todėl daugėjant sandorių su užsienio verslo partneriais, proporcingai daugėja ir ginčų. Kita vertus, mažėjantis bylų, kuriose spręsta dėl arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo, skaičius leidžia teigti, kad įmonės retai dalyvauja arbitražiniuose ginčuose ir atitinkamai retai renkasi arbitražą, kaip ginčų sprendimo instituciją“.
Nors verslo bylinėjimosi tendencijos rodo, kad įmonės vis dar susiduria su ekonominiais sunkumais, tačiau išaugęs naujų veikiančių įmonių skaičius nuteikia optimistiškai: per šių metų pirmą pusmetį buvo įsteigtos 6992 naujos įmonės, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu – tik 6294. Steigiamų įmonių skaičius didėja greičiau nei bankrutavusių: vienai veikiančiai įmonei šiemet vidutiniškai tenka 1,3 neveikiančios įmonės, kai 2011 m. vienai įmonei teko 1,41, o 2012 m. – 1,33 neveikiančios įmonės. „Šie skaičiai įrodo, kiek įtakos turi Vyriausybės vykdoma verslumo skatinimo politika, paprastesnės įmonių steigimo procedūros, priimtas Mažųjų bendrijų įstatymas, numatantis naujos teisinės formos įmonių steigimą. Visa tai skatina pasitikėjimą rinka,“ – pažymi Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai „Jurex“ advokatė Jurgita Judickienė.
Nutrauktų ir pasibaigusių taikos sutartimis bylų skaičius išlieka panašus, kaip ir praėjusiais metais. Šiemet buvo nutraukta 14 proc. bylų ir tik 5 proc. baigėsi taikos sutartimis. „Skaičiaus tolygumas rodo, kad verslas supranta ir vertina bylų užbaigimo taikos sutartimis naudą. Kita vertus, šio skaičiaus neaugimas reiškia, kad apie taikaus proceso naudą dar reikėtų dažniau ir garsiau kalbėti bei skatinti verslą spręsti konfliktus ne teisminiu, o susitaikymų keliu, pasirenkant tokius alternatyvius ginčų sprendimo būdus, kaip arbitražas ir mediacija,“ – pažymi verslo ginčų advokatė.
Kita vertus, Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai „Jurex“ išvestas verslo ginčų indeksas rodo bendras mažėjančio verslo bylinėjimosi tendencijas. Praėjusių metų pirmą pusmetį teismai sulaukė 52 tūkst. bylų, priskirtinų verslo ginčams, ir vienai įmonei teko 0,43 tokios bylos, o šiais metais tuo pačiu laikotarpiu teismai gavo 49 tūkst. atitinkamų bylų ir verslo ginčų indeksas tesiekia 0,37. J. Judickienė tvirtina, kad verslas, prieš kreipdamasis į teismus, įvertina bylinėjimosi išlaidas, sugaištą laiką ir numato galimą teismo sprendimą, o visa tai dažnai skatina rinktis alternatyvius ginčų sprendimo būdus. „Siekiant išvengti ginčų, svarbi jų prevencija. Įmonės turėtų atsakingiau sudaryti sutartis, numatydamos aiškias sutarties nutraukimo, nevykdymo sąlygas bei pasirinkti tinkamą sutarties vykdymo užtikrinimo būdą: įkeitimą, laidavimą, netesybas ar kitus. Tinkamai sudaręs sutartis, verslas galėtų išvengti daug laiko ir pinigų kainuojančio bylinėjimosi teismuose,“ – pabrėžia verslo ginčų prevencijos ekspertė.
