Ne darbus organizuodavo, o popierius pildė
Kaišiadorių rajone ūkininkaujantis Saulius Stirna pavasarį samdo žmonės akmenims rinkti, vėliau –bulvėms sodinti. Ūkininkai samdo žmones ir braškėms ravėti, krūmams kirsti, šienui vežti.
„Reikia man penkioms dienoms žmonių – bulves pakasti. Šiandien geras oras, pasamdžiau, išrašiau kvitą, ir dirba. Būna šieno vežimas. Penkis žmones samdau kokiai savaitėlei. Šiandien geras oras, pasamdei žmones, išrašei kvitus, ir jie sau dirba. Rytoj geras oras – vežam. O kitą dieną lietus užlijo – brolyčiai, šiandien nėra šieno, nevežam. Žemdirbys nuo oro priklauso“, – būsimus naujos, nuo balandžio 1 dienos įsigaliojusios tvarkos, privalumus vardija jis.
Lygindamas su ankstesniąja tvarka, kai ir tokiems, kelias dienas trunkantiems darbams samdant žmones, reikėjo sudaryti darbo sutartį, jis sako, kad tuomet buvo labai daug popierizmo. Ypatingai žemdirbių padėtis komplikavosi po to, kai prieš kurį laiką sugriežtinus darbo sutarčių sudarymo tvarką atsirado reikalavimas priimamą į darbą žmogų įforminti prieš dieną.
„Pavyzdžiui, nedirbam šiandien, tai ir nemoku, kvito nerašau. Gerai, kad dabar gali su žmogumi susitarti net ir vienai dienai. O kai per „Sodrą“ forminti reikėjo, nedarysi juk taip, kad vieną dieną atleidi, kitą dieną vėl priimi. Įdarbindavai mėnesiui žmogų, nors jis reikalingas dviem trim dienoms, savaitei. Labai brangiai išeidavo“, – aiškina augalininkystė ūkį turintis S. Stirna.
„Pavasarį aktualiausia akmenis surinkti. Akmenims rinkti visada samdydavau papildomai žmonių, nes mano vaikams tuo metu dar nebūna pasibaigę mokslo metai. O derliaus nuėmimo metu, ypač jeigu labai prasti orai, darbo rankų taip pat pritrūksta. Kombainininkus samdome nuolatiniam darbui, bet surinkti, sandėliuoti vaisius, daržoves ir kitiems darbams prireikia darbininkų kelioms dienoms“, – savo patirtimi dalijasi Šiaulių krašte ūkininkaujantis Raimundas Juknevičius.
Kitu metu, pasakoja grūdines kultūras auginantis vyras, papildomų nekvalifikuotų darbo rankų jam beveik nereikia, nes padeda ne tik ūgtelėję vaikai, bet ir tėvukas. Tačiau sodininkyste ar daržininkyste besiverčiantiems, uogas auginantiems ūkininkams darbo jėgos trumpalaikiams darbams atlikti reikia nemažai. Bet sudaryti su jais darbo sutartis buvo ne taip paprasta.
„Pavyzdžiui, braškių skinti žmonės renkasi 4 valandą ryte. Susirenka 50 ar dar daugiau žmonių. Su tokia armija darbo santykius iš anksto įforminti sudėtinga. Be to, būna, kad vieną dieną mama atsiveda savo paauglius vaikus, o kitą dieną jie jau neatsikelia taip anksti ir neateina. Ir kaip tokius darbo santykius įforminti iš anksto? O jeigu kitą dieną neatėjo – vėl reikia krūvą dokumentų pildyti. Darbus organizuoti nelieka laiko, tik popierius pildai. Dabar ateis žmones, jiems išrašai kvitus, ir jie dirba savo darbą. Padarė darbą, atsiskaitei ir viskas“, – sakė R. Juknevičius.
Tinginiams nemokės, o nelegalaus darbo bus mažiau
Balsas.lt kalbinti ūkininkai atskleidė, kad iki šiol ne vienas rizikuodavo ir su trumpam samdomais darbininkais atsiskaitydavo „juodais pinigais“.
„Pasamdai žmogų pagal darbo sutartį savaitei miško darbams, praneši „Sodrai“. Bet ima ir lyja lietus visą tą savaitę. Žmogus pasamdytas, o darbas nepadarytas. Todėl kartais ir rizikuodavome“, – sakė pavardės nenorėjęs skelbti ūkininkas iš pietryčių Lietuvos.
Bet rizikuodavo žemdirbiai ne tik dėl nenuspėjamų orų. Anot R. Juknevičiaus, nors trumpam samdomiems darbininkams nereikia jokios ypatingos kvalifikacijos, net ir sudaręs darbo sutartį negalėjai būti tikras, kad jis dirbs.
„Šiandien susitaręs negalėjai būti tikras, kad rytoj jis ateis į darbą. Vieną dieną jis nori ir gali akmenis rinkti, o kitą dieną jis paprasčiausiai užgers ir neateis. Arba sako, kad nori dirbti, o atėjo, ir pamatai, kad jis tinginys. Dabar bus taip: atėjo – išrašai kvitą ir sumoki, neatėjo – ir kvito nerašai. Ir tai yra oficialu“, – sakė jis.
Ūkininkų teigimu, norinčių dirbti trumpalaikius darbus ir prisidurti vieną kitą litą žmonių kaime yra. Ir gerai, kad dabar su jais bus galima atsiskaityti legaliai.
„Kitas ir savam ūkely dirba, bet kai turi laiko, eina pas kaimyną į talką, pavyzdžiui, bulvių kasti. Kaime nuo seno nekasdavo vienas gaspadorius bulvių, visada kviesdavo talką. Kelis litus jiems sumokėsi ir ramu. O anksčiau atvažiuodavo Darbo inspekcija, ir daug bėdos kildavo“, – prisimena S. Stirna.
Pasak ūkininkų, naujoji tvarka pravers ir kitose srityse. „Pavyzdžiui, renginius, šventę kokią nors darome – reikia sceną pastatyti. Pasamdei žmones dviem dienom, pastatė ir viskas. Ir valstybė surinks mokesčius, nebus slėpimo“, – pridūrė R. Juknevičius.
„Iki šiol tokios alternatyvos neturėjome – galėjome įdarbinti pagal darbo sutartį, kaip ir ilgalaikiams darbams. Bet tai labai neapsimoka, todėl daugelis ir neformindavo dokumentų. Samdydavo ir dirbdavo nelegaliai – iki tol, kol papuldavo“, – atvirai pripažino Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.
Aiškindamas, kad tiek augalininkystės, tiek daržininkystės ūkiuose dažnai reikia papildomų darbuotojų kelioms dienoms, ir užuot sudarinėję darbo sutartis, ūkininkai ir darbininkai paprasčiausiai susitardavo dėl atlyginimo „į kišenę“, J. Talmantas sakė manantis, jog dabar nelegalaus darbo žemės ūkyje labai sumažės.
„Susimokėjai 9 proc. mokesčių ir dirbi ramiai. Žinai, kad niekas tavęs negaudys ir nesakys, kad dirbi nelegaliai. Mes jau trejus metus šito siekėme“, – pridūrė jis.
Paskatins užsidirbti bedarbius
Ūkininkai teigia, kad 60 darbo dienų per metus yra pakankamas laikas sezoniniams darbams atlikti. Peržengti leidžiamą 6 tūkst. litų ribą pavojaus taip pat nėra, nes už tokius darbus paprastai mokama nedaug – 50-60 litų už dieną.
„Darbams, kuriuos leidžiama dirbti išrašant kvitus, atlikti nereikia jokios kvalifikacijos ir už juos mokamas nedidelis atlyginimas. Tai tikrai ne tas pats, kas samdyti derliaus nuėmimo metu kombainininką. Jis tą 6 tūkst. ribą labai greitai peržengtų“, – skaičiuoja R. Juknevičius.
Anot jo, gerai, kad naujoji tvarka atveria kelią legaliai užsidirbti tiems, kurie registruoti darbo biržoje, nes jie nepraras bedarbio statuso, ir gaunantiems socialinę pašalpą.
„Dirbdami pagal paslaugų kvitus jie išsaugo galimybę likti darbo biržoje ir gauti pašalpas. Kaime daug tokių žmonių, jų pagalba derliaus nuėmimo metu, kai ir akmuo juda, labai naudinga, bet buvo neįmanoma jų legaliai įdarbinti. Jie sakydavo, kam man pas tave eiti dirbti, jeigu tu gali pasiūlyti darbo geriausiu atveju savaitei, o aš neteksiu išmokų gal ir už visą mėnesį. Jam jokio biznio, net neapsimoka judėti. Todėl taip ir buvo: žmonių reikia, bet jų kaip ir nėra. Dabar dalis jų taip pat teigiamai vertina galimybę užsidirbti“, – dalijosi mintimis ūkininkas.
Numatyta, kad pašalpų gavėjai, pradėję teikti paslaugas pagal paslaugų kvitus, ir toliau gaus pašalpą, o skaičiuojant piniginę socialinę paramą, į gaunamų pajamų sumą bus įskaitoma tik ta pajamų dalis, kuri viršys 6 tūkst. litų per metus.
Ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, samdantys sezoninius žemės ūkio ir miškininkystės darbus pagal paslaugų kvitus dirbančius darbuotojus, turės sumokėti ne tik su jais sutartą atlygį, bet ir 9 proc. apskaičiuoto atlyginimo sumos dydžio sveikatos draudimo įmokas. Taigi, pagal paslaugų kvitą pasamdytas žmogus galės naudotis nemokama medicinos pagalba. Tačiau „Sodros“ įmokos nemokamos, todėl nedidės stažas ligos ir motinystės ar pensijų draudimui.
Tikimasi, kad tai padės neturintiems aukštos kvalifikacijos žmonėms užsidirbti ir neiškristi iš darbo rinkos bei stiprins jų motyvaciją ieškoti ilgalaikio darbo. Ir nors Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas J. Talmantas neatmeta, kad išradingi lietuvaičiai „gali sugalvoti, kaip apgauti ar apsukti“ naująją tvarką, Socialinės apsaugos i darbo ministerijos atstovų teigimu, apribojimas dirbti pagal paslaugų kvitus ne ilgiau kaip 60 dienų, o jeigu dirbama keliems asmenims – ne ilgiau kaip 90 dienų per metus, kaip tik ir neleis ja piktnaudžiauti šiais kvitais kaip darbo santykių pakaitalu ir taip sutaupyti mokesčių pinigus.
„Žinoma, gali būti ir tokių, kurie dirbo nelegaliai ir uždirbdavo daugiau. Tokie žmonės bus nepatenkinti, kad praras pašalpas ir visokias lengvatas, bet vieną kartą su tuo reikėjo baigti“, – apibendrino ūkininkų organizacijos vadovas.
