ūkininkai

Prieš kelias savaites Lietuvai kartu su Baltijos šalimis prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, pradėtos ardyti elektros perdavimo linijos su Kaliningradu ir Baltarusija. Du stulpai nuversti Vilkaviškio rajone, o visas elektros linijas su Rusija ir Baltarusija Lietuva planuoja išardyti per maždaug pusantrų metų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Paprasčiausi kaulai, kuriuos gyventojai perka šuniui ar kitiems augintiniams, parduotuvėje gali kainuoti iki kelių eurų už kilogramą. O geresnės mėsos kilogramas atsieina ir dešimtis eurų. Tačiau ar kada susimąstėte, kiek mokama tiems, kas mėsą tiekia? Pasirodo pusę tonos sveriančią karvę karvę pardavęs ūkininkas gali gauti vos šiek tiek daugiau nei 3,5 euro. Ši suma sukėlė daugelio pasipiktinimą.

Šviežios šiųmetės lietuviškos daržovės – jau ant prekystalių. Prekeiviai ir augintojai tikina, kad pirmųjų vietinių svogūnų laiškų, trumpavaisių agurkų kainos panašios kaip pernai. Ir nors užauginti jas atsieina brangiau, didinti kainų augintojai nesiryžta. Esą žmonės ir dabar perka tik paskanavimui. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Daržovių augintoja Gerutė iš Trakiškio pjauna pirmuosius svogūnų laiškus. Kartu su sutuoktiniu moteris ruošia pirmuosius užsakymus klientams.

Lietuvos politikai vienas per kitą neriasi iš kailio su įvairiausiais pasiūlymais, iš kur paimti pinigų krašto gynybos finansavimui. Konservatorius ir buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius sugalvojo, kad trūkstamų raketų, haubicų, zenitinių pabūklų ir kitos karinės technikos galime prisipirkti pardavę nenaudojamas Lietuvos žemes tiek miestuose, tiek ir regionuose.

Nuo šių metų kovo 3 d. iki rugpjūčio 29 d. ūkininkai, planuojantys investuoti į technologijas, kurios mažina poveikį aplinkai, padeda užtikrinti geresnes gyvūnų laikymo sąlygas ar planuojantys biodujų gamybą, turi galimybę kreiptis lengvatinių paskolų. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ lengvatinėms paskoloms numatyta skirti 5 mln. eurų.

Valdininkai žada šiemet padėti ūkininkams ir sodininkams kovoti su invaziniais šliužais. Žada skirti kelis milijonus eurų kompensacijų tiems, kam pavyks šliužus išnaikinti. Tiesa, Aplinkos ministerijos valdininkai sako, kad to negana ir ragina Augalininkystės tarnybos pareigūnus tikrinti, ar kenkėjų neplatina sodinukų prekeiviai.  Žolininkė Monika Smilgytė prie Marijampolės augina vaistažoles, daro arbatas, įvairius tepaliukus ir jais prekiauja.

Iki šiol didžiausius atlyginimus Lietuvoje gauna informacinių technologijų (IT) sektoriaus specialistai. Tačiau tai nereiškia, kad kitų profesijų atstovai negali uždirbti panašių ar net didesnių atlyginimų. Štai ūkininkai net ir žiemos laikotarpiu aktyviai ieško traktorininkų-mechanizatorių, o neretai siūlomas atlygis siekia ir 3 tūkst. eurų ar dar daugiau.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) primena, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. draudžiama tiekti rinkai, registruoti arba pradėti eksploatuoti naujus traktorius, kuriuose įrengtos vienalinijinės hidraulinės jungtys. Nauji apribojimai įvedami įgyvendinant Reglamento (ES) 2015/68 reikalavimus. LTSA kviečia visus gamintojų atstovus Lietuvoje, kurie tiekia rinkai traktorius su vienalinijinėmis hidraulinėmis jungtimis, pateikti prašymą taikyti serijos pabaigos procedūrą.

Kretingos rajone, Kartenos miestelyje, atslūgus potvyniui įgriuvo vienas automobilių tiltų per upę. Tiltas dabar nepravažiuojamas ir užtvertas. Ūkininkai reikalauja iš savivaldybės tiltą sutvarkyti per 2 mėnesius, mat po to jau turės važiuoti juo dirbti savo žemių, o kito privažiavimo tiesiog nėra. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Atslūgus didžiuliam potvyniui Kretingos rajone, Kartenos miestelyje įgriuvo tiltas per kairįjį Minijos intaką, Alantą, vedantį kelią.

Raminta ir Saulius kreipėsi į „TV Pagalbą“ su prašymu, kuris sukrėtė visą TV3 laidos komandą. Sūnus ir dukra nori įrodyti, kad su jų mama buvo elgiamasi nežmoniškai – moteris buvo priversta dirbti be atlygio, tik už maistą ir nakvynę, kol neatlaikė jos sveikata. Pakirsta nepagydomos ligos motina mirė.  Raminta ir Saulius (vardai pakeisti) didžiąją vaikystės dalį praleido be mamos.

Vyriausybė žada kilti į kovą su aukštomis maisto kainomis: kurs specialią tarybą, kuri pirmiausia išanalizuos dabartines produktų kainas, o po to teiks siūlymus Vyriausybei ir Seimo nariams, kaip jas efektyviau sumažinti. Rinkos ekspertai sveikina tokį žingsnį: esą analizės niekada nebus per daug, tačiau pabrėžia, kad atpiginti maistą biurokratinei institucijai nebus lengva užduotis.

Norintys gauti kompensacinę paramą už įsigyjamas tiesiogines ir juostines sėjamąsias, kurios yra vienas pagrindinių padargų taikant bearimę žemės ūkio kultūrų auginimo technologiją, nuo sausio 14 d. kviečiami teikti paraiškas. Šiam kvietimui skirtos visos likusios numatytos Europos Sąjungos Modernizavimo fondo lėšos – beveik 11 mln. eurų. Pareiškėjams už vieną sėjamąją gali būti skirta iki 80 tūkst. eurų kompensacija, neviršijant 40 proc.

2024–2025 metų žiemos pradžia buvo rudeniška – iškritęs negausus sniegas greitai tirpo, šiluma dažniausiai nesitraukė net naktį, o dienomis temperatūra siekė 4–6 laipsnius šilumos, lijo nedaug. Tokie orai kelia rizikų augalams – jie arba ima vegetuoti, arba vėliau juos užpuola šalčio nesunaikinti kenkėjai, sako BNS kalbinti specialistai.

Ūkininkų šeima iš Alaburdiškių kaimo pasidalijo šokiruojančia žinia ir vaizdais. Jų avis atsivedė aštuonias kojas, du kūnus ir vieną galvą turintį ėriuką.  Įspėjame jautrius skaitytojus, toliau galite pamatyti sukrečiančią nuotrauką. Šeima papasakojo, su kokia anomalija susidūrė. Parodė visiems „To dar neturėjom. Aštuonkojis ėriukas – viena galva ir du kūnai. Aišku negyvas, ir vargšei ėriavedei toki išgimdyt.

Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas siūlo Seimui nuo balandžio liberalizuoti finansinę paramą ūkininkaujantiems artimiems giminaičiams – teikiant Europos Sąjungos ar Lietuvos finansinę paramą būtų laikoma, kad tik sutuoktiniai yra susiję asmenys. Tai reiškia, kad į paramą galėtų pretenduoti ir ją jau gavusių ūkininkų tėvai, vaikai, broliai ar seserys – dabar tai draudžiama.

Lenkijos ūkininkai po dvi dienas trukusios pasienio kontrolės punkto blokados nusprendė kol sulauks Varšuvos atsakymo į savo reikalavimus iki gruodžio 10 d. sustabdyti savo protesto akciją, kurią pirmiau buvo planuojama tęsti iki metų pabaigos. „Mes surašysime visus savo reikalavimus ir įteiksime juos žemės ūkio ministrui (Czeslawui Siekierskiui)“, – naujienų agentūrai „PAP“ pasakė „Apgauto kaimo“ organizacijos lyderis Romanas Kondrowas.

Nuo šeštadienio ryto Lenkijos ūkininkai pradėjo blokuoti sunkvežimių eismą per Medykos – Šehynių kontrolės punktą pasienyje su Ukraina. Apie 30 žmonių, nešini vėliavomis, neleidžia įvažiuoti sunkvežimiams iš Ukrainos. Kas valandą praleidžiamas tik vienas sunkvežimis, važiuojantis iš Lenkijos į Ukrainą.  Blokada neturi įtakos asmeninėms transporto priemonėms, autobusams ir humanitariniam bei kariniam transportui.

Lietuvos cukrinių runkelių augintojams bei perdirbėjams artėja sunkios dienos – nepaisant gero šių metų cukrinių runkelių derliaus ir iš jų išgaunamo nemenko kokybiško cukraus, kitais metais auginti šią kultūrą žemdirbiams vargu, ar apsimokės. Europoje jau dabar jaučiamas cukraus perteklius, dėl to krinta cukraus kaina. Kitais metais mažės ir cukrinių runkelių supirkimo kaina, o tai vers ūkininkus mažinti šios kultūros plotus.

Lenkijos ūkininkai ketina nuo lapkričio 23 d. blokuoti krovininio transporto eismą Medykos – Šehynių kontrolės punkte pasienyje su Ukraina. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos valstybinė muitinės tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. Iš Lenkijos gautomis žiniomis, šios šalies ūkininkai planuoja pradėti streiką prie Medykos – Šehynių kontrolės punkto lapkričio 23 d. 9 val. ryto Kyjivo laiku. Ribojimai turėtų būti taikomi krovininėms transporto priemonėms.

Prancūzų ūkininkai ir vėl išriedėjo į gatves su traktoriais protestuoti: užblokavo greitkelius ir įkūrė stovyklas viduryje kelio. Ūkininkai piktinasi būsimu ES ir Pietų Amerikos šalių susitarimu, pagal kurį Europos parduotuvių lentynose atsiras tonos pigių ir nekokybiškų žemės ūkio produktų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Siauromis Paryžiaus gatvelėmis rieda traktoriais važiuojantys ūkininkai ir prie pat įvažiavimo į sostinės geležinkelio stotį pila tonas grunto ir padangų.

Ūkininkai tikisi, kad naujai išrinktas Seimas bei Vyriausybė skirs daugiau dėmesio biurokratijos mažinimui. Jie pažymi, jog šiuo metu dokumentacijos kiekis yra per didelis ir dažnai sunkiai suprantamas, o tikrintojai, stokodami praktinės ūkininkavimo patirties, neretai, anot jų, skiria nepagrįstas baudas, užuot padėję susitvarkyti su dokumentais ir procesais.

Lazdijų rajone įsikūręs Rūtos Cimakauskienės ūkis gamina nacionalines maisto kokybės produktų (NKP) sertifikatą turinčius kaušinius, kurie ženklinami ženklu „Kokybė“. R. Cimakauskienė pasakoja, kad ūkio veikla sutapo su kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ organizuojamais mobiliais turgeliais, kur ūkininkai į įvairias Lietuvos vietas kasdien atveža šviežiausią produkciją, šio kooperatyvo vadovas Mindaugas Maciulevičius sako, kad nacionalinės maisto kokybės produktų arba kitaip NKP sertifikatą t...

Tie, kuriems neteko susidurti su gyvulininkyste, veikiausiai nėra pagalvoję, kad šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD) išskiria ne tik gamyklos ar automobiliai – orą teršia ir gyvuliai, o šaltinis – jų mėšlas ir „bezdalai“. Tad, pvz., Danijoje, buvo sugalvota juos apmokestinti. Kaip skelbia užsienio žiniasklaida, Danija bus pirmoji šalis, kuri nuo 2030 m. apmokestins karvių, avių ir kiaulių augintojus.

Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja sveikas, natūralus ūkininkų užaugintas maistas – tai mėsos, pieno produktai, duonos ir pyrago gaminiai, kiaušiniai, vaisiai, medus. Daugelis šių produktų išsiskiria savo skoniu, maistingumu. O taip pat turi nacionalinės maisto kokybės produktų (NKP) sertifikatą. Vienas iš tokių sveiko ir vertingo maisto augintojų yra Kauno rajone įsikūręs Audrius Banionio ūkis, išsiskiriantis užaugintos ir perdirbtos produkcijos gausa.

Anykščių rajono ūkininkas Vitalijus Petronis, valdantis vieną didžiausių Aukštaitijoje vaisių (50 ha) ir uogų (virš 100 ha) ūkių, neslepia pastaraisiais metais susiduriantis su vis didėjančiais iššūkiais. Beveik 25 metų sodininkystės ir uogininkystės patirtį turintis ūkininkas pripažįsta – ūkį valdyti niekada nebuvo lengva, tačiau pastarieji ketveri metai, sako, tikrai buvo sudėtingi: „Kai 2000-aisiais pasodinau pirmuosius serbentus ir obelis, tikėjausi, kad viskas bus gerai.

Nuo spalio 7 d. ūkininkai, investuojantys į žemės ūkio valdas, paraiškas paramai gauti galės teikti supaprastinta tvarka. Kaip praneša Žemės ūkio ministerija, papildomas kvietimas galios iki lapkričio 4 d. Nurodoma, kad kvietimams skirtos lėšos bus paskirstytos pagal atskirus žemės ūkio sektorius: 13,5 mln. eurų bus išdalinta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, dar 40 mln.

Viena po kitos dygstančios vėjo jėgainės kelia didžiules aistras. Kelmės rajono ūkininkai nepatenkinti, kad žaliosios energijos tiekėjai lenda į jų laukus, niokoja kelius, pradeda statybas, o tik paskui apie jas diskutuoja su vietiniais. Vėjo jėgaines statančios bendrovės atšauna, kad visus leidimus statyboms turi, o padarytą žalą pasirengę kompensuoti.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Kelmės rajono ūkininkas Martynas skundžiasi, kad vėjo jėgaines statanti bendrovė elgiasi įžūliai.

Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės šį rudenį vėl galės supaprastinta tvarka gauti paramą ūkiams modernizuoti. Pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ bus skirta 40 mln. eurų, antradienį pranešė Žemės ūkio ministerija. Planuojama skirti po 10 mln. eurų paramos kiekvienam iš keturių sektorių – pieninės galvijininkystės, mėsinės gyvulininkystės, įskaitant avių, ožkų, triušių, kiaulių, paukščių, kiaušinių gamybos, taip pat sodų, daržų, uogų bei kitiems ūkiams.

Spalio pradžioje Žemės ūkio ministerija skelbs 13,5 mln. eurų paramos kvietimą visiems žemės ūkio sektoriams stiprinti. Anot ministerijos, pieninės galvijininkystės, mėsinės gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės bei kitiems augalininkystės sektoriams bus skiriama po 3,375 mln. eurų paramos lėšų. Į paramą galės pretenduoti tie ūkininkai, kurių valdos ekonominis dydis (VED), išreikštas produkcijos standartine verte, yra didesnis kaip 8 tūkst. eurų.

Pieno ūkiai Lietuvoje sparčiai nyksta. Ūkininkai skundžiasi, kad pragyventi iš pieno nebeįmanoma, o valdžia jiems ne padeda, o tik žlugdo. Karves išparduoda ir smulkūs, ir stambūs ūkininkai. Dažniausiai jos iškeliauja į Lenkiją. Į žemės ūkio ministro kėdę sėdęs Kazys Starkevičius žada pokyčius, tik vargu ar daug jų pavyks įgyvendinti per kelis mėnesius. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Įvertinus liepos pabaigoje įvykusios audros žalą, jos mastai mažesni, nei tikėtasi – derliaus praradimai rapsų laukuose siekia apie 23 proc., kviečių laukuose – 5 proc., praneša apsidraudusius žemdirbius vienijantis pasėlių savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“. Savidraudos fondas teigia, kad gavo 1700 žemdirbių pranešimų apie pažeistus pasėlių laukus – daugiau kaip 70 tūkst. hektarų. Skaičiuojama, kad draudimo išmokos žemdirbiams sudarys apie 10 mln. eurų.

Kauno rajono ūkininkai skaičiuoja stumbrų padarytą žalą. Jų skaičius Lietuvoje šiuo metu siekia per 300. Valdžia žada nuostolius kompensuoti, tačiau ilgalaikių sprendimų, ką daryti su šia problema, neranda. Kokių priemonių reiktų imtis dėl stumbrų populiacijos kalbama „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ su aplinkos viceministru Kęstučiu Šetkumi ir ūkininku iš Kauno rajono Nikolajumi Dubnikovu.

Konfliktas tarp ūkininkų ir „Via Lietuvos“ įsismarkauja. Dėl per arti kelio krašto pasėtų pupų žemdirbiui gresia kelių šimtų eurų bauda. Tačiau šis atkerta, kad jokios žalos keliui nepadarė, o „Via Lietuvos“, nepjaunamos piktžolės kelkraščiuose kelia daugiau grėsmės nei javai ar pupos. Daugiau apie tai  – TV3 žiniose.

Nuo liepos 1 d. jaunieji ūkininkai gali teikti paraiškas dėl lengvatinės paskolos gavimo  pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, rašoma pranešime žiniasklaidai. Paraiškos bus priimamos iki pat metų galo – gruodžio 31 d., arba iki kol bus pasiekta paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma.

Seimo Ekonomikos komiteto patobulintą pieno įstatymo projektą sukritikavo žemės ūkio ir perdirbimo įmonių atstovai. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) vertinimu, įstatymo projektas nesprendžia įsisenėjusių problemų pieno sektoriuje, o esminė spraga – į projektą nėra įtraukta prekybos grandis.  Asociacija tokią poziciją savo rašte pateikė Ekonomikos komitetui, kuriam siūlo taisyti įstatymo projektą.

Šiemet javapjūtė Lietuvoje prasidėjo dviem-trim savaitėmis anksčiau nei įprastai – pirmieji kombainai į laukus išriedėjo Dzūkijoje ir Suvalkijoje, o kitą savaitę turėtų išjudėti ir likusi Lietuva, sako ūkininkai. Kol kas nuimamos pirmosios javų kultūros – žieminiai miežiai ir kviečiai.  Vieni ūkininkai sako, kad dėl gerų oro sąlygų ir palankių trąšų kainų šiemet galima laukti rekordinio grūdų derliaus, kiti sako esantys atsargesni.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad Seimo priimtame Gynybos fonde įtrauktus akcizus kurui ūkininkai gali vertinti kaip Vyriausybės duotų pažadų laužymą ir nuspręsti tęsti šių metų pradžioje vykusius protestus. „Jeigu (Vyriausybė – ELTA) vėl pradės juos (pažadus – ELTA) laužyti, ūkininkai tikrai atvažiuos, net neabejoju. Tik pabaigs savo darbus.

Šlapynių atkūrimas – vienas efektyviausių būdų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas žemės ūkio sektoriuje suvaldyti. Siekiant ŠESD išmetimų sumažinimo iš nusausintų pažeistų žemės ūkyje naudojamų durpžemių, čia atkuriant pelkėdaros procesus, Lietuvoje jau netrukus bus pradėta įgyvendinti nauja pažangos veikla „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“. Ūkininkai paraiškas galės teikti jau nuo birželio 17 d. iki rugpjūčio 19 d. ir nuo rugs...

Birželio pradžioje kai kuriuose Suvalkijos regiono ūkiuose bulvių laukai žaliuoja kaip rūtos, o tokius vaizdus matantys tikina, kad po kiekvienu krūmu – daug primegzta bulvių. Tuo gali įsitikinti ankstyvųjų bulvių augintojai, turgavietėse jau pardavinėjantys pirmąjį šių metų derlių. Anot jų, derlius užderėjo beveik dviem savaitėmis anksčiau nei įprastai ir yra gan neblogas.  Antanavo krašto (Kazlų Rūdos sav.

Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad siūlymas didinti akcizus ir skirti šias lėšas gynybos finansavimui yra gali pabloginti sektoriaus konkurencingumą. Anot jo, „užtektų nedidelės kibirkšties“, kad žemdirbiai vėl imtųsi protestų, taip pat ūkininkai norėtų, jog dabartinį žemės ūkio ministrą pakeistų Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius. „Mes dabar mokame 60 eurų akcizą. Tai mums dabar dvigubėja.

Antradienį sunkvežimių vairuotojai, mėginantys išvažiuoti iš Lenkijos į Ukrainą per Hrebenę, susidurs su sunkumais, pranešė rytų Lenkijos Tomašovo Lubelskio policijos nuovados atstovė Monika Ryczek. Antradienį 10 val. ryto Lenkijos ūkininkai pradėjo blokadą priešais Hrebenės perėją, solidarizuodamiesi su Europos ūkininkais, kurie tą pačią dieną Briuselyje surengė protesto akciją prieš „Žaliojo kurso“ įvedimą.

Jau šiandien prasideda vasariškiausias ir romantiškiausias TV3 vasaros projektas „Ūkininkai ieško meilės“. Du ūkininkai ir dvi ūkininkės pasiryžę atverti ne tik savo namų duris, bet ir savo širdis. Kad ir koks puikus gyvenimas bebūtų, be meilės jis niekuomet nebus pilnavertis. Projekto dalyviai, nepaisant skaudžių praeities išgyvenimų, yra pasiruošę karščiausiais jausmais patikėti ir vėl.

Žemės ūkio ministerija nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas tiems ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams. Tai padaryta įvertinus, kad 2023-ieji buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose.

Gegužę prasidėjus vienam svarbiausių procesų žemės ūkyje – pasėlių ir naudmenų deklaravimui – ūkininkai baiminasi nespėsiantys supildyti visų dokumentų, o Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teigia stebinti dar lėtesnį pasėlių deklaravimą nei pernai. „Mes matome dviejų-trijų dienų atsilikimą nuo pernai metų.

Birželio antroje pusėje Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbs daugiau nei 8 mln. eurų paramos kvietimą bearimėms technologijoms įsigyti. Pasak ministerijos, pareiškėjai už vieną sėjamąją galės gauti iki 80 tūkst. eurų kompensaciją. Skelbiama, kad šių metų sausį vykusio kvietimo šioms technologijoms įsigyti metu vien vos per savaitę buvo sulaukta 119 paraiškų bei panaudota visa Modernizavimo fondo priemonės 2024 metams skirta 8 mln. eurų suma.

Išbrangus trąšoms, aplinkos ministras ragina ūkininkus laukus tręšti nemokamai dalinamu nuotekų dumblu. Tačiau daug ūkininkų į šias trąšas žvelgia įtariai dėl galinčių jame būti sunkiųjų metalų, mikroplastiko, bakterijų, vaistų ar narkotikų. Žemdirbių atstovai piktinasi, kad Vyriausybė sunkina sąlygas laukus tręšti gyvulių mėšlu, o štai abejones keliančiam nuotekų dumblui, atvirkščiai – lengvina. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvos braškių augintojai jau pradėjo skinti pirmąsias prinokusias uogas. Jos netrukus keliaus ant prekystalių ir pasieks pirkėjus. Tiesa, pirmosios braškės noksta šiltnamiuose, o kol pradės nokti uogos, auginamos atvirame grunte, dar turėsime palaukti. Viešvilietis Vaidas Rimkus – gerai žinomas ankstyvųjų braškių augintojas ne tik Jurbarko, bet ir Tauragės, kitų aplinkinių rajonų uogų valgytojams.

Finansų ministerijai pasiūlius gynybos finansavimą didinti, be kita ko, keliant akcizus visų rūšių kurui, įskaitant žaliąjį ūkininkų dyzeliną, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, jog žemdirbiai į tokį pokytį reaguotų neigiamai. „Žemdirbių bendruomenė tą žinią sutiktų priešiškai ir žemdirbiai visada jautriai į tą reaguoja, į norus didinti akcizą kurui, būtent dėl to pačio principo, dėl teisingumo principo.

Smidrų augintojai tikina tokių metų nepamenantys – itin anksti – balandžio pabaigoje – išsistiebę smidrai netrukus buvo paslėpti sniego, vėliau dar apkandžiojo šalnos. Tad dalį derliaus tiesiog teko išpjauti ir išmesti. Dabar Anykščių rajone smidrus auginantys ūkininkai tvirtina pradėję pjauti tarsi naują šio sezono derlių. Ir viliasi, kad gamta daugiau pokštų nebeiškrės.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.