ūkininkai

Mitingais ir protestais drebinę Seimo ir vyriausybės langus, smulkieji ūkininkai toliau nerimsta. Smulkieji ūkiai vienas po kito bankrutuoja ir pienines karves pardavinėja mėsai. Ūkininkai dar bando reikalauti vyriausybės juos gelbėti ir skirti paramą. Vis tik žemės ūkio ministras neperkalbamas, sako, kad kaime vyksta natūrali transformacija ir jog išsilaikytų, ūkiai turi stambėti.

Ūkininkai skundžiasi, kad šiemet grūdų derlius buvo mažesnis dėl sausros. Negana to, grūdų supirkimo kaina sumažėjo beveik dvigubai. Tačiau parduotuvėse miltų ir duonos kainos toliau auga. Ūkininkai piktinasi, kad perdirbėjai ir prekybininkai lobsta jų sąskaita. Tuo metu perdirbėjai tikina, kad supirkimo kainos didelės, bet patys ūkininkai nenori parduoti grūdų. Į portalą tv3.lt kreipėsi ūkininkas Steponas, jis skundėsi pastaruoju metu nukritusiomis grūdų  supirkimo kainomis.

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupei „Linas Agro Group“ pernai pasiekus rekordines beveik 2 mlrd. eurų pajamas, grupės finansų vadovas Mažvydas Šileika sako, kad per artimiausius metus sunku tikėtis tolesnio augimo. Anot jo, tam įtakos turi sumažėjusios kainos ir pasiekti maksimalūs pardavimų pajėgumai.  „Sunku tikėtis tolesnio pajamų padidėjimo, nes daugiau ar mažiau prekiaujame savo maksimaliais pajėgumais.

Ši vasara šalies žemdirbiams išbandymų šalnomis, krušomis, sausromis, kaitromis ir liūtimis negailėjo. Todėl ir derliais pernelyg nesidžiaugiama – jie skirtinguose šalies regionuose labai įvairūs. Vienur – ir imti jau nebėra ką, kitur – žemė atseikėja dar gana neblogai. Kol kas nelabai aišku, koks bus dabar nuimamų ankštinių kultūrų, savo eilės laukiančių cukrinių runkelių derlius.

Žemdirbiai, kurie nukentėjo nuo Lietuvą nusiaubusių audrų ir krušų, turi galimybę pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis ir palūkanų kompensacijomis, skelbia Žemės ūkio ministerija. Artimiausiu metu ministerija numato svarstyti galimybę nuo audros ar krušos nukentėjusiems ūkio subjektams pagal atskirą naują priemonę kompensuoti dalį palūkanų, sumokėtų už anksčiau paimtus kreditus.

Rugsėjo 1 d. yra pagrindinis šienavimo darbų terminas, kurio turi laikytis daugelis ūkininkų, todėl Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena pagrindinius šienavimo reikalavimus.

Mažoms įmonėms, ūkininkams ir atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) bendrijoms iš skirtų 64 mln. eurų pretenduojant tik į 4 mln. eurų vertės paramą saulės elektrinėms, energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad naujas kvietimas rudenį bus paskelbtas „geresnėmis sąlygomis“.     „Kalbant apie šitą projektą galiu tik tiek pasakyti, kad vėlgi priemonė buvo skirta labai smulkioms įmonėms (...), ūkininkams. Schema buvo ne gaminantiems vartotojams, o komerciniams.

Aplinkos ministerija sutinka, kad ribojimas vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės yra apeinamas ir neveikia, todėl reikia ieškoti šios problemos sprendimo būdų. Aplinkos viceministrės Monikos Juodvalkės teigimu, pasiūlymus ministerija pateiks po to, kai rugsėjo pabaigoje ūkininkams pristatys užsienio šalyse taikomos žemės įsigijimo ribojimų praktikos analizės rezultatus.  „Mes iš tikrųjų šitą klausimą žinome.

Ūkininkai skundžiasi kaip niekad sunkiais metais. Pavasarinės šalnos, stichinė sausra, po to liūtys ir kruša, kritusios pieno, grūdų ir mėsos supirkimo kainos ūkininkus varo į neviltį. Žemdirbiai skundžiasi gyvenantys tarsi genocido sąlygomis, nes pasižadėjusi remti smulkius ir šeimų ūkius, vyriausybė esą netęsi pažadų, o kaimui skirti šimtai milijonų eurų europinės paramos esą nusėda didelių korporacijų sąskaitose. Kėdainių rajone ūkininkaujanti Erlenda Turskienė šiuos metus vadina kriziniais.

Per du mėnesius gautos 182 mažų įmonių, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) bendrijų paraiškos įsirengti 12 megavatų (MW) galios saulės elektrines. Prašoma subsidijų suma siekia apie 4 mln. eurų, trečiadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). „Šia iniciatyva suteikta nauja galimybė gauti investicinę paramą AIE bendrijoms, kartu siekiant pagyvinti šių bendrijų steigimą ir veiklą.

Lietuvoje mažėjant ekologinių ūkių, žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad ministerija svarsto atlikti auditą, kuris padėtų išsiaiškinti priežastis ir sprendimo būdus.  „Yra noras vadovybės daryti auditą, nes paprastinam, bet matom, kad yra ekologiniams ūkiams didesni biurokratiniai reikalavimai, jie turi darbų žurnalus pildyti, norisi toje vietoje supaprastinti“, – Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį sakė viceministras.

Arbūzų augintojai jau skanauja šiųmetį derlių. Deja, šią vasarą, anot augintojų, dėl nepalankių orų arbūzai daug mažesni, o ir derlius gerokai menkesnis. Kai kuriems šiemet neliko ir ką ragauti, mat lysvėse pūpsančius dičkius sutalžė kiaušinio dydžio ledų kruša. Naujamiestyje, netoli Panevėžio, gyvenanti Donata savo daržo lysvėse nokina arbūzus.  Nors tiksliai moteris neskaičiavo, kiek šiemet užderėjo arbūzų, tačiau lysvėse, sako, pūpso tikrai ne mažiau šimto.

Keturis dešimtmečius karves melžusi Paežerių kaimo (Vilkaviškio r., Pilviškių sen.) ūkininkė Rasa Berteškienė šiemet atsidūrė kryžkelėje – nebežino, ką jai toliau daryti. Karvių atsisakyti nenori, bet kam parduoti pieną – neturi. Mat po to, kai šiemet jos ūkio piene buvo rasta inhibitorinių medžiagų, tolesnis bendradarbiavimas su ilgamečiu ankstesniu supirkėju – žemės ūkio kooperatyvu (ŽŪK) „Senoji kryžkelė“ – tapo problemiškas, o kito paieškos tik prasideda.

Lietuvą pastarąją savaitę nusiaubė vėtrą, audra ir liūtys, o tai pridarė didelių nuostolių ne tik gyventojams, bet ir ūkininkų derliui – laukuose augalus išplakė kruša, suguldė viesulai. Tuo metu Kaimo reikalų komitetas trečiadienį surengė posėdį, kuriame diskutuota apie krušos padarinius žemės ūkio sektoriui.

Nuo praėjusią savaitę siautusios audros su kruša nukentėję ūkininkai gali gauti lengvatinių  paskolų bei palūkanų kompensacijų, taip pat nemokamai saugotgi derlių iki metų pabaigos, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Anot jo, tokia yra valstybės parama ūkininkams. „Lengvatinės paskolos, paskui palūkanų kompensavimas ir panašiai. (...) Matome, tą situaciją, situacija yra ne tik Joniškio rajone, bet Panevėžio rajone, ruože Širvintų.

Vyriausybės siūlomi gyventojų pajamų (GPM), pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių pakeitimai gali sužlugdyti Lietuvos žemdirbius, sako šalies ūkininkų organizacijų atstovai.   Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad jei dabartiniai siūlymai bus priimti, vidutiniai ūkiai bus sunaikinti.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas svarsto užtikrinti kompensacijų mechanizmą ūkininkams, nukentėjusiems nu praėjusią savaitę siautusios audros su kruša. Visgi jis atkreipė dėmesį, kad valstybės pagalba nėra negalinė. „Pasiūlymas yra labai taiklus, priemones turime, jas ir plečiame. Ūkininkai žino galimybes pasiskolinti, gauti garantijas palūkanų kompensacijai.

Praėjusią savaitę per Šiaurės ir Vakarų Lietuvą praūžusią audrą draudikai jau vadina rekordine – žmonių nuostoliai pasiekė net septynis milijonus eurų. Dar blogiau tiems, kurie turto neapdraudė – šimtatūkstantinius nuostolius teks dengti iš savo kišenės. Kai kurie grūdų augintojai per krušą neteko viso derliaus. Vėtra su ledokšniais sukėlė galvos skausmo ir saulės elektrines ant stogų įsirengusiems tautiečiams.

Ekologinės sistemos Lietuvos žemdirbiams aktualios ir rūpi – tai rodo pasibaigusio pasėlių deklaravimo rezultatai. Daugiausia plotų deklaruota gamybinėse veiklose: „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“ ir „Neariminė žemdirbystė“. Tačiau yra sričių, kurios reikalauja Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano tobulinimo. Ūkininkų indėlis mažinant klimato kaitos poveikį dar labiau matomas, pasibaigus pasėlių deklaravimui.

„Per netikėtą krušą laukuose ganėsi 500 karvių. Dėl skaudžių ledokšnių smūgių ir iš išgąsčio išsilaksčiusius galvijus buvo vargo vėl suginti bandon. Karvės nusėtos žaizdų ir gumbų, na, bet nei vienos neužmušė, tai jau gerai“, – taip apie Lietuvoje praūžusią audrą pasakoja Ūkio vadovas Eimantas Čeponis. Ūkininkai skaičiuoja Lietuvoje praūžusios audros nuostolius. Pas ūkininkus apsilankęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasidalino, kokios žalos pridarė audros.

Lietuvą pastarąją savaitę siaubusios vėtros, audra ir liūtys pridarė žalos gyventojų turtui ir transportui, o kai kurie ūkininkai sako, laukuose augalus išplakė kruša, suguldė viesulai. Draudikai prognozuoja, kad nuostoliai gali būti dideli, išmokos skaičiuojamos milijonais.   Derlius kai kur sunaikintas Ūkininkai pastebi, kad audros, skirtingai nei sausra, palietė ne visus, o tik atskirus regionus, rajonus ar net laukus. Tačiau ten, kur ūkiai buvo paliesti, situacija prasta.

Siekiant dar labiau plėsti saulės ir hibridines elektrines siūloma leisti jas statyti ant derlingos numelioruotos žemės. Tokį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projektą teikiantys Seimo nariai įsitikinę, kad tai mūsų bilietas į energetinę nepriklausomybę. Tačiau ūkininkai skeptiški. Jie pirštu rodo į mažo našumo žemes, kur būtų galima statyti saulės elektrinių parkus.

Panevėžio rajono gyvulių turėtojai savivaldybei nesiskundžia, kad dėl sausros žiemai nesukaupė šieno, portalui „Jūsų Panevėžys“ sakė Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vijoleta Jakševičienė.  „Nors buvo fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys, nusiskundimų iš ūkininkų nesulaukėme. (...) Žemės ūkio bendrovės, kurios turi dideles bandas, gyvulius laiko patalpose.

  Verslo atstovai ir ūkininkai jau gali kreiptis dėl 50 mln. eurų paskolų investicijoms į saulės ar vėjo elektrinių parkų vystymo projektus nuo pradinio etapo iki visiško šių elektrinių įrengimo. Paskolas gaus tie, gamins elektros energiją savo vartojimo reikmėms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Javapjūtės derlius šiemet prognozuojamas labai panašus į pernykštį, bet kokybė šiek tiek blogesnė, sako Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovas. Tuo metu ūkininkai nepatenkinti per mažomis grūdų kainomis.   „Jeigu praėjusį sezoną visų aštuonių kultūrų derlius siekė apie 7,2-7,3 mln. tonų, tai šiemet tikrai turime šansų turėti panašų derlių“, – pirmadienį LRT sakė Karolis Šimas.  „Rapsų derlingumas siekia apie tris tonas ir net daugiau kaip vidurkis.

Kėdainių rajono Krakių seniūnijos Milvidų kaime – detektyvas. Savaitgalį jau visame rajone žinomo savitarnos daržovių turgelio įkūrėja Angelė Jagminienė pranešė, kad sunaikintos visos jos augintos daržovės. Moteris neatmeta, kad tai gyvūnų ir paukščių darbas, tuo metu vietos gyventojai svarsto, kad galbūt moters darže galėjo pasidarbuoti ir dvikojai vagys. Nedideliame Milvydų kaime gyvenantys ūkininkai Jonas ir Angelė Jagminai žinomi visoje Lietuvoje.

„Perspektyvą matau neblogą, tik reikia naujos paramos darbo našumui didinti,“,– sako Audrius Meseckas, ūkininkaujantis Vilkaviškio savivaldybėje, Stirniškių kaime, ūkio pradžiai – pusei hektaro šilauogių – uždirbęs Didžiojoje Britanijoje ir Danijoje. Jis jau studijuoja Lietuvos kaimo plėtros programos 2023 – 2027 metų strateginį planą (Strateginis planas) ir ieško galimybių užaugintos produkcijos perdirbimo verslui plėsti.

Kėdainių rajono Krakių seniūnijos Milvidų kaime – detektyvas. Savaitgalį jau visame rajone žinomo savitarnos daržovių turgelio įkūrėja Angelė Jagminienė pranešė, kad sunaikintos visos jos augintos daržovės. Moteris neatmeta, jog tai gyvūnų ir paukščių darbas, tuo metu vietos gyventojai svarsto, jog galbūt moters darže galėjo pasidarbuoti ir dvikojai vagys. Nedideliame Milvydų kaime gyvenantys ūkininkai Jonas ir Angelė Jagminai žinomi visoje Lietuvoje.

Nuo rugpjūčio 1 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) galima teikti paraiškas ir pretenduoti į paramą tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas. Tai nauja Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinė priemonė, kuriai šiuo kvietimu skirta 15 mln. Eur: 10 mln. dotacijoms ir 5 mln. lengvatinėms paskoloms.

Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ jau ruošia 6 mln. eurų draudimo išmoką žemdirbiams už pavasarinių šalnų šiemet itin smarkiai pažeistus pasėlių plotus. „ Vien 5 mln. eurų bus išmokėti už pažeistus žieminių rapsų laukus, apie 37 tūkst. eurų – už suniokotas bulves, 7 tūkst. eurų – už šalnos pažeistus kukurūzų laukus. Skaičiuojame daugiau kaip pusę milijono eurų už šalnos pažeidimus žieminiuose javuose.

Nors šalyje sausra nepaskelbta stichine nelaime, tačiau ją ūkininkai itin jaučia nuo Žemaitijos iki šiaurės rytų Lietuvos: žiemai nesukaupta šieno, trūksta vandens gyvulių girdymui, todėl kai kurie sako, kad juos išparduos. Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Buivydas sako, kad nuo gegužės įsivyravusi sausra labiausiai pakenkė gyvulininkystės ūkiams – šie metai yra vieni nepalankiausių ruošti gyvulių pašarus žiemai.

Vėlyvos šalnos ir ilgai alinusi sausra padarė savo juodą darbą ir miškuose, ir privačiuose uogynuose. Tiek uogautojai, tiek uogų augintojai tvirtina, kad šiemet uogų derlius – menkesnis. Tiesa, ir brangesnis. Už miškuose raudonuojančias avietes uogautojai prašo net 8 eurų už litrą. Sako, uogų nedaug, o ir šios sirpsta vangiai, kai kur jau pernoko ir byra. Miške netoli Panevėžio Janinai pavyko pririnkti apie 10 litrų aviečių.

Žemės ūkio rūmų taryba ketvirtadienį Baisogaloje ketina kreiptis į Seimą ir Žemės ūkio ministeriją dėl žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metais strategijos peržiūros.     „Kalbėsime apie visą sistemą: pasėlių deklaravimą ir jau matomas jo pasekmes, pavyzdžiui, susitraukė ekologiniai ūkiai, sausrą, kitų metų strategiją iki 2027 metų“, – BNS sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.

Šiemet buvo tikras paramos jauniesiems ūkininkams įsikurti paraiškų bumas. Per pirmąjį Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) jaunųjų ūkininkų paraiškų kvietimą buvo gauta 1 160 paraiškų. Bendra visose pateiktose paraiškose prašoma dotacijų ir lengvatinių paskolų suma sudaro 66,2 mln. Eur – tai dukart daugiau nei šiam kvietimui buvo skirta (35 mln.

Panevėžio apygardos prokuratūra baigė tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, joje penki Biržų krašto ūkininkai, dvi buhalterės ir vienos bendrovės akcininkas kaltinami finansinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje pateikė daugiau nei 339 tūkst. eurų dydžio civilinį ieškinį dėl galimai nesumokėtų mokesčių, pirmadienį pranešė prokuratūra.

Deklaruojant pasėlius dar ne visų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų reikėjo laikytis, tačiau kitąmet visų jų laikytis jau bus privaloma. Pasėlių deklaravimas parodė, kad kraštovaizdžio elementų šiemet rinktasi, palyginti, nedaug. Žinoma, viena iš priežasčių – jie šiemet dar nebuvo privalomi, tačiau kitais metais kraštovaizdžio elementams reikės skirti iki 4 proc. viso deklaruojamo ploto.

Ūkininkai tikina nepakeliantys spaudimo dėl kainų mažėjimo, todėl parduoda karves ir keičia veiklos kryptis. Anot jų, lietuviško pieno niekam nebereikia, todėl tenka parduoti galvijus ir atleisti darbuotojus. Ūkininkų atstovas tikina, kad šią krizę atlaikys ne visi, lietuviško pieno sumažės. Todėl vartotojams parduotuvėse vis dažniau teks pirkti lenkišką pieną ir jo produktus. Pasvalio rajono ūkininkė Inga pasakojo, kad nusprendė parduoti 50 karvių ūkį.

Vilniaus rajono taryba po pateikimo pritarė siūlymui 50 proc. mažinti žemės mokestį ūkininkams, kurie 2023 metais deklaravo žemės ūkio pasėlius. Pasak rajono mero Roberto Duchnevičiaus, taip norima padėti rajono ūkininkams, kuriems besitęsusi sausra sukėlė nemažai nuostolių.  „Sveikinu tarybos nario iniciatyvą.

Iki liepos 31 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) galima teikti paraiškas ir prašyti paramos trumpoms maisto tiekimo grandinėms kurti ir vystyti. Šiam kvietimui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ suplanuota 4,87 mln. Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos biudžeto paramos lėšų.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos „LEADER“ priemonės „Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu“ finansuojamą projektą Marius ir Monika Pociai baigė įgyvendinti tik prieš metus, tačiau putinų ir medaus sirupo bei „putinukų“ – kramtomų saldainiukų paklausa tokia didelė, kad ūkininkai jau galvoja apie gamybos išplėtimą ir dairosi į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane smulkiems ūkiams siūlomas paramos priemones.

Pasibaigęs pasėlių deklaravimas parodė, kad ūkininkai sugebėjo perprasti ir įvertinti naujus reikalavimus ir sąlygas, tačiau išryškėjo ir tai, ką reikės patobulinti kitiems metams. Taip pat jau aiškios populiariausios priemonės ir tos, kuriomis buvo nusivilta. VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet buvo pateikta 116,2 tūkst. paraiškų (pernai – 118,7 tūkst.), deklaruotas 2,904 mln. ha (pernai – 2,897 mln. ha) plotas.

Lietuvoje mažėjant daugiamečių pievų plotams, šiemet šalis turės nuspręsti, kaip jas atkurti, kad nebūtų pažeistas Europos Sąjungos (ES) reglamentas. Pagal jį pievas reikia atkurti, jei jų plotas sumažėja daugiau nei 5 proc., kitu atveju šalis sulauktų sankcijų, mažėtų tiesioginės ES išmokos. Žemės ūkio viceministras sako, kad ši riba šiemet bus peržengta, todėl su socialiniais partneriais iki gruodžio vidurio bus tariamasi, ką daryti, kad šalis išvengtų sankcijų.

Ūkininkai, savo deklaruojamuose žemės ūkio naudmenų plotuose turintys melioracijos griovių šlaitų, gali juos susitvarkyti Europos Sąjungos paramos lėšomis, rašoma pranešime spaudai. Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad nuo šių metų daugiau kaip tris kartus didesnes kompensacijas už išlaidas tvarkant griovių šlaitus gaus ir vykdantys tęstinius įsipareigojimus, ir prisiėmę naujus.

Ukmergės žemdirbiai kelis kartus per dieną žvalgosi į meteorologinių prognozių interneto svetaines, tikėdamiesi lietaus. Deja, rimtesni lietūs šio krašto vis nepasiekia – tik kartą per mėnesį kiek „pakrapijo“. Dabartinę situaciją rajono javų augintojai vadina tiesiog bloga. Ukmergės žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša sako, kad jei pasirodys taip laukiamas gausus lietus, derlius dar bus iš dalies išgelbėtas.

Lietuvos uogų augintojų asociacijos (LUAA) inicijuotą Nacionalinę uogų dieną 2023 metais kviečiame švęsti liepos 2 dieną. Liepos pradžioje Lietuvoje uogų pasirinkimas yra pats didžiausias – galima rasti braškių, medlievos, sausmedžio uogų ir kai kuriuose ūkiuose jau mėgautis šilauogėmis bei avietėmis, rašoma pranešime spaudai. LUAA nariai, kurių ūkiuose pirmąjį liepos sekmadienį dera uogos, liepos 2 d. visoje Lietuvoje skelbs apie atvirų durų dienas savo ūkiuose.

Socialiniuose tinkluose ūkininkas Manfredas Rudis pasidalino jautriu įrašu, kuriame pasakoja, kaip dėl nepalankių sąlygų kasdien supūva keli šimtai kilogramai braškių. Anot jauno ūkininko, to dar nėra buvę per 5 ūkininkavimo metus. „Kiekvieną dieną skinant braškes turime išskinti ir supuvusias. Kiekvieną dieną apie 300–500 kg prastų, supuvusių, sugedusių uogų. Nuostolis didžiulis“, – pasakoja „Manfredo uogos“ ūkininkas.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas dėl karo Ukrainoje su sunkumais susidūrusiems 746 ūkiams nuo praėjusių metų spalio paskolino 61 mln. eurų, papildomai šiai priemonei norima skirti dar 23 mln. eurų. Fondas pranešė, kad Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją dėl priemonės pratęsimo.

Nors sausmedžio uogos dažnam lietuviui dar skamba kaip egzotika, jų mėgėjų gretos pamažu gausėja. Pastaraisiais metais sausmedžių ir auginama daugiau. Tik šiemet jų derlius mažesnis, nes pakenkė pavasarinės šalnos ir atakavo paukščiai. Ir nors sezono pradžioje už pusės kilogramo indelį tenka pakloti apie 7 eurus, ūkininkai sako, kad derlių vos spėja skinti. Nešina indeliais ūkininkė skuba į savo sausmedžių plantaciją Alytaus pašonėje.

Šalia Riešės, Vilniaus rajone, žmonės gali gėrėtis raudona žydinčia aguonų jūra. Pro šalį važiuojantys net stabteli, kad galėtų pasigrožėti įspūdingais, atrodytų, nesibaigiančio gėlių lauko vaizdais ir, žinoma, jame nusifotografuoti. Neapsakomo grožio aguonų ir rugiagėlių laukas džiugina ir šalia jo gyvenantį Tadą. Vyras pasakoja, kad gėlių laukas tapęs tikru traukos objektu „Kitur nemačiau tikrai, bet, na, čia tai įspūdingai, iš tikrųjų, atrodo. Tas laukas tai čia fainas.