ūkininkai

Dzūkai atrakino žemę ir davė startą lauko darbams. Lazdijų rajone vyko tradicinės arimo su arkliais varžybos. Artojų nemažai susirinko, tačiau baiminamasi, kad tuoj nebus kam arti žemę senovišku tradiciniu būdu – žmonės kaime sensta, o jauni žemės darbų nenori. 11 artojų prie Veisiejų esančiame Kailinių kaime varžėsi, kuris tiesesnę ir gilesnę vagą išars. 20 metų dzūkai organizavo Pirmosios vagos šventę ir duoda startą pavasariniams lauko darbams.

Vienas iš Žaliojo kurso tikslų – saugoti nykstančias ekosistemas. Dėl to ūkiams skiriama parama, kuria siekiama atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu susijusias ekosistemas, sudarant palankias sąlygas nustatytoms ir patvirtintoms Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinėms: meldinės nendrinukės, balinio vėžlio, kraujalakinio melsvio, niūriaspalvio auksavabalio, šiaurinio auksinuko, auksuotosios šaškytės, plikažiedžio linlapio, stulgio, paprastojo griciuko, raudonkojo tuliko, didžiosio...

Aplinkosaugininkai primena, kad ūkininkams, laikantiems mėšlą ir tręšiantiems laukus, svarbu laikytis nustatytų reikalavimų. Jie reikalingi tam, kad į aplinką nepatektų srutos ir mažėtų nemalonių kvapų. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad ir šiuo metu draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant užtvindytos, įmirkusios žemės, rašoma pranešime.  Mėšlą kaupti ir saugoti galima mėšlidėse, tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse.

Dėl itin kritusių pieno kainų nukentėję Lietuvos ūkininkai Briuselyje teigia išgirdę gerų žinių – už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos (EK) narys pažadėjo pasistengti surasti lėšų ir juos paremti, sako Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Maciulevičius.

Lietuvos žemės ūkio atstovams ketvirtadienį Briuselyje ketinant susitikti su už žemės ūkį atsakingu Europos Komisijos (EK) nariu Januszu Wojciechowskiu, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia palaikantis tokią ūkininkų iniciatyvą.  Jis teigė jau anksčiau žinojęs apie šį šalies ūkininkų vizitą.  „Dėl pieno, tai aš vertinu pozityviai, apie tą vizitą žinojau iš anksto, ir čia yra bendras siekis. Komisija ir komisaras turi išgirsti visas puses.

Ministro nenuvertę Lietuvos ūkininkai važiuos ieškoti užtarimo į Briuselį ir kovos pavieniui. Tokią strategiją renkasi ūkininkai, nepatenkinti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko darbu. Jį užtaria premjerė Ingrida Šimonytė, kuri ragina palaukti, kol įvyks daug rūpesčių keliantis pasėlių deklaravimas. Opozicijos atstovai po antros nesėkmingos interpeliacijos ministrui nuleidžia rankas – nebemato jokių galimybių nuversti Navicką iki kadencijos pabaigos.

Ūkininkai, pildydami paraišką tiesioginėms išmokoms gauti, kartu gali prašyti ir susietosios paramos. Jie gali pretenduoti į paramą už baltyminius augalus, vaisius, uogas ir riešutus, daržovių, sėklinių bulvių ir cukrinių runkelių plotus, pienines karves, mėsinius galvijus, avis ir ožkas. Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, susietoji parama už melžiamas karves bus diferencijuojama pagal ūkio dydį.

Nuo gegužės 2 d. šalies jaunieji ūkininkai kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, rašoma Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) pranešime.

Šių metų pasėlių deklaravimas jau prasidėjo. Kadangi naujovių, palyginti su ankstesniais metais, gana daug, gali pasitaikyti trikdžių. Kaip elgtis, jei taip nutinka, komentuoja VĮ Žemės ūkio duomenų centras.

Pasėlių deklaravimo procesą pradėjo apie 5 tūkst. ūkininkų, ketvirtadienį bus aptariami pirmieji rezultatai, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Rytoj bus pirmi rezultatai aptariami, tikrai yra neaiškumų, klausimų. (...) Bendras tikslas yra, kad kuo daugiau ūkininkų uždeklaruotų, uždeklaruotų tinkamai“, – TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ trečiadienį kalbėjo ministras.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasiūlė papildomą 100 mln. eurų paramą ES ūkininkams, skirtą susilpninti priešpriešą dėl Ukrainos grūdų, trečiadienį pranešė atstovė spaudai. Lenkijai, Vengrijai, Bulgarijai ir Slovakijai uždraudus Ukrainos grūdų ir kitų maisto produktų importą sunerimus dėl jų įtakos vietos produkcijos kainoms, Briuselis suskubo ieškoti sprendimo nepasitenkinimui išspręsti.

Ūkininkai su pasėlių deklaravimo naujovėmis galės susipažinti ne tik skaitydami specialistų parengtus tekstus, bet ir nuotolinių konsultacijų metu, kur bus paaiškinamos naujovės. Pirmoji vyks šį ketvirtadienį, balandžio 20 d., 8 val.

Pieno gamintojai kviečiami teikti paraiškas paramai gauti. Paraiškos priimamos iki gegužės 5 d. Pavėluotai paraišką bus galima pateikti ne vėliau kaip iki birželio 5 d., tačiau tik dėl išskirtinių aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure). Paramos lėšas planuojama išmokėti nuo birželio 1 dienos, rašoma Kėdainių rajono savivaldybės pranešime.

Balandžio 17 d. prasidėjo žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų plotų bei gyvulių deklaravimas. Jaunieji ūkininkai, kurie deklaruos žemės ūkio duomenis, turėtų atkreipti dėmesį į keletą naujovių.

Pirmadienį Lietuvoje pradedamas pasėlių deklaravimas, jame šiemet – nemažai naujovių. Norėdami gauti papildomas išmokas, ūkininkai šiemet pirmą kartą turės rinktis bei savo veikloje pritaikyti aplinkos apsaugai skirtas ekoschemas.  Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sako, kad naujovėms ilgai ruoštasi, diskutuota ir su žemdirbiais, tačiau pastarieji teigia, jog pakeitimai sudėtingi ir painūs, todėl baiminasi chaoso.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą „Dėl nacionalinės pagalbos pieno gamintojams teikimo taisyklių patvirtinimo“ , kuriuo numatyta, kaip bus paskirstyti 8 mln. Eur paramos. Paraiškas paramai gauti pieno gamintojai bus kviečiami nuo balandžio 17 d. iki gegužės 5 d., rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime.

Lietuvoje 32 proc. ūkių savininkų yra pensinio amžiaus ir tik 16 proc. – jaunesni nei 40 metų, todėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa (KPP) buvo orientuota į kartų kaitos palaikymą ir rėmimą.

Jau netrukus prasidės svarbiausi pavasario darbai, o Panevėžio rajono žemės ūkio sektoriaus darbdaviai nerimauja, kas jų ūkiuose dirbs. Kaip ir kasmet ūkininkai susiduria su darbuotojų trūkumu, nors minimalaus atlyginimo jau seniai nesiūlo. Kvalifikuotus žemės ūkio darbuotojus ūkininkai saugo kaip savo akį, o kaip privilioti nekvalifikuotą darbo jėgą – lieka nemenkas iššūkis.

Aplinkosaugininkai primena: nors po kovo 20 d. nebegalioja bendras draudimas skleisti mėšlą ir srutas, būtina laikytis išimčių. Taigi nepamirškite, kad visais atvejais draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant įšalusios, užtvindytos, įmirkusios ar apsnigtos žemės.  „Srutomis ir mėšlu tręšiami laukai, gerinama daržo žemė arba panaudojama biodujų gamybai, vis dėlto tai nėra tik nekalta trąša.

Uždarius avarinės būklės Ariogalos tiltą ūkininkai atsidūrė aklavietėje. Norėdami pasiekti savo laukus dabar jie turi važiuoti šimtus kilometrų. Kyla bėdų ir aptarnaujančioms tarnybos. Ir Raseinių valdžia, ir patys ūkininkai sako ne kartą prašę automobilių kelių direkcijos leisti jiems važiuoti autostrada, kad būtų arčiau. Tačiau kelių direkcija ūkininkų nė girdėti nenori. Traktorius abipus magistralės Vilnius–Kaunas netoli Ariogalos rikiuoja ūkininkai.

Europos Komisija (EK) neskirs paramos dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams, BNS patvirtino žemės ūkio ministras. Tačiau Kęstutis Navickas teigia „nesudedantis ginklų“ ir tikisi Briuselio paramos ateityje. „Gavome žinią, kad svarstyme šios dienos į mūsų prašymą EK neatsižvelgė“, – ketvirtadienį BNS sakė ministras. Pasak jo, nepaisant to, „Briuselio koridoriuose ir toliau dirbama“ įtikinėjant dėl paramos pieno gamintojams.

Prie Seimo prikrovę maišus mėšlo ir blokavę kelią prie Kryžkalnio, ūkininkai grasina jau naujais protestais. Žemdirbiai nerimauja ir dėl naujų mokesčių, kuriuos jiems planuoja Finansų ministerija. Ūkininkai piktinasi jau ne tik žemės ūkio ministru, bet ir aplinkos ministro planais panaikinti žemės įsigijimo ribojimus, apsunkinti žemdirbystę aplinkosaugos reikalavimais.

Lietuvos kaimo tinklo (LKT) nariai, kurie prisideda prie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) įgyvendinimo, iki gegužės 2 d. gali teikti paraiškas pagal KPP priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas (renginių komunikacijos priemonės)“. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 812 598 Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Lietuvos biudžeto lėšų.

Daugelis ūkininkų žino, kaip būna sudėtinga, kai, staiga kritus supirkimo kainoms, tenka ieškoti būdų, kaip išgyventi – kartais tai tampa kova už pačio ūkio išlikimą. Tam, kad to būtų išvengta, siūloma pasinaudoti naujove – rizikos valdymo fondais. Kada tokiu fondu galima būti pasinaudoti, pavyzdžių toli ieškoti nereikia - tai šiandieninė pieno krizė. „Pieno sektoriaus krizė cikliškai vis pasikartoja, todėl ir skatiname ūkininkus kurti rizikos valdymo fondus.

Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą ūkininkai kaltina užmojais išduoti tėvynę ir lietuvius nuskurdinti. Ministras tokių kaltinimų sulaukė dėl siūlymo leisti nuosavybėn sukaupti didžiulius dirbamos žemės plotus – panaikinti dabar galiojantį 500 hektarų ribojimą. Ūkininkų atstovai gąsdina, kad panaikinus limitą Lietuvos žemes supirks stambūs šalies žemvaldžiai ir užsienio korporacijos, o lietuviai gimtoje žemėje esą beliks tik samdiniais.

Kėdainių pašonėje – intensyvus darbymetis. Vos nutirpo sniegas ir žemė kiek atšilo, ūkininkai jau suskubo sodinti… bulves. Ir nors jiems šiemet gerokai daugiau kaštų – pabrango sėkla, elektra, kai kurios medžiagos, bet būsimų bulvių kainos esą stipriai nekels. Tačiau belaukiant naujo derliaus gali tekti apsieiti be cepelinų, nes pernykščių bulvių sandėliuose likę labai mažai. Vos nutirpo sniegas ir dirva pradžiūvo – Kėdainių ūkininkų traktoriai jau ir burzgia laukuose.

Pasipiktinę vyriausybės žemės ūkio politika, ūkininkai jau blokuoja kelius. Prie Kryžkalnio virtinė traktorių trukdė eismą ir sukėlė didžiules spūstis. Tuo metu žemės ūkio ministras, pažadėjęs 8 milijonus eurų paramos pieno gamintojams, ruošiasi paramą padalinti ne visiems, o tik smulkiausiems. Stambesnieji pieno gamintojai tokius ministerijos planus vadina ūkininkų kiršinimu ir grasina naujais protestais.

Penktadienį, kovo 24 d., automagistralėje ties Kryžkalniu susidarė didelė spūstis. Kelią traktoriais užtvėrė prieš dabartinę žemės ūkio politiką protestuojantys ūkininkai. 16.42 val. policija pranešė, kad eismas atnaujintas. Vaizdo įrašais iš įvykio vietos apie 15 val. pasidalijo Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad ties Kryžkalnio žiedu sustoje dešimtys automobilių, vilkikų ir keturi traktoriai. Eismą reguliuoja policija.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ketinant 8 mln. eurų paramą už laikomas karves paskirstyti tik labiausiai nukentėjusiems pieno gamintojams, Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad toks paramos paskirstymo modelis ūkininkus tenkina.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) žadama 8 mln. eurų parama pieno gamintojams už laikomas karves bus skiriama siauresniam ratui – tik labiausiai nukentėjusiems, o pati išmoka didės, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.  „Siūlome didesnę išmoką už karvę ir tik tiems ūkiams, (...) kurie patiria didžiausią naštą. Sulaukėme pastabų, turime patvarkyti pradinį siūlymą ir pateiksime šiandien į teisės aktų registrą“, – BNS po Pieno tarybos posėdžio penktadienį sakė ministras.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas penktadienį Pieno taryboje aptars paramos taisykles pieno gamintojams bei planuojamus Pieno įstatymo pakeitimus.  Ministerija BNS informavo, jog Pieno taryboje, kurią sudaro pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės institucijų atstovai, bus aptariamos paramos taisyklės ūkininkams, taip pat ministerijos inicijuojami Pieno įstatymo pokyčiai.

Įpykusi tūkstantinė ūkininkų minia sudrebino Seimo rūmus. Ūkininkai ne tik šaukė parlamentarams „gėda“, bet ir atvežė po langais jiems mėšlo, šakių, guminių batų ir pieno. Žemdirbiai reikalauja gelbėti žemės ūkį ir išversti iš posto žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Premjerė Šimonytė nenusileidžia ūkininkams – ragina juos užuot protestavus kooperuotis ir taip esą patiems išsimušti iš supirkėjų didesnes kainas už žaliavinį pieną.

Prezidentūra teigia, jog Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pažadėta 8 mln. eurų parama pieno gamintojams nėra adekvati sprendžiant kritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų krizę.  Ji pabrėžia, kad žemės ūkis yra strateginis Lietuvos ekonomikos sektorius, todėl valstybės parama krizės ištiktiems pieno gamintojams turi būti adekvati ir taikli. „Valstybė į pieno ūkius per eilę metų yra investavusi šimtus milijonų eurų, šių investicijų negalima sau leisti prarasti.

Žemės ūkio ministerijos inicijuojami Pieno įstatymo pakeitimai Seime tikriausiai nebus svarstomi skubos tvarka, sako Seimo pirmininkė. Tačiau Viktorija Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad sprendimai, kaip pieno gamintojams išeiti iš krizės, bus surasti.  „Seime jį (Pieno įstatymo projektą – BNS) reikės svarstyti labai labai nuodugniai“, – Seime žurnalistams teigė ji po susitikimo su pieno gamintojais.

Pieno gamintojams protestuojant dėl kritusių pieno supirkimo kainų ir reikalaujant didesnės Vyriausybės paramos, premjerė Ingrida Šimonytė kartoja, kad problemą išspręsti galima didinant ūkininkų derybines galias jiems kooperuojantis.  Anot premjerės, žemdirbiams nesijungiant, jie neturėtų „išrašyti sąskaitos“ Vyriausybei dėl patiriamų nuostolių. „Ne tokiais būdais problemos yra sprendžiamos.

Vilniuje prie Seimo ketvirtadienį kiek daugiau nei 1 tūkst. ūkininkų, auginančių karves ir tiekiančių pieną perdirbėjams, surengė protesto akciją.  Ji rengiama tęsiantis pieno gamintojų nepasitenkinimui nukritus žaliavinio pieno supirkimo kainoms ir valdžiai atsisakant skirti reikalaujamą 40 mln. eurų dydžio paramą. Be to, ūkininkai siekia žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) siūlant pieno gamintojams iš valstybės biudžeto skirti 8 mln. eurų paramos už laikomas karves, žemdirbiai tokiam paramos skirstymo modeliui nepritaria.  Pasak jų, parama turėtų būti paskirstyta tiems ūkiams, kurie parduodant pieną gauna mažiau nei 35 centus už litrą.  „Mes, žemdirbių atstovai, nesutinkame su tuo, nes manome, kad tai yra neteisinga.

Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) ketvirtadienį prie Seimo rengia, jų teigimu, didžiausią pastarojo meto protesto akciją, kurios metu ūkininkai reikalaus bent 40 mln. eurų paramos ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo, sako LPGA prezidentas ir vienas iš protesto organizatorių Jonas Vilionis. „Mums pats pagrindinis dalykas – tai ministro nuėmimas, antras klausimas yra dėl tų 40 milijonų, kaip mums išgyventi.

Tęsiantis krizei pieno sektoriuje, Žemės ūkio ministerija trečiadienį pranešė inicijuojanti Pieno įstatymo pakeitimus, kurie sustiprintų pieno pardavėjų derybines galias, būtų atsisakoma jų grupavimo pagal kasdien parduodamo pieno kiekį.

Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės ir pienininkų akistata Seimo posėdžių salėje baigėsi šnipštu. Opozicijos parlamentarai niršta, kad Šimonytė atsakinėdama į klausimus apie žemės ūkį 40 minučių iš lapo skaitė iš anksto paruoštus atsakymus. O patys ūkininkai – pieno gamintojai ir grūdų augintojai – žada surengti masinius protestus: prie Seimo planuoja atvykti su traktoriais.

Pieno rinkoje daug žadančių gerų ženklų nematyti, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, į Briuselį atvykęs tatis dėl finansinės Europos Komisijos (EK) paramos Lietuvos pieno ūkiams.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pirmadienį vyksta į Briuselį, kur ketina susitikti su žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu ir prašyti paramos krizę išgyvenantiems pieno gamintojams. „Ministras Kęstutis Navickas prašys suteikti išskirtinę finansinę paramą pieno gamintojams iš Europos Sąjungos Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo“, – BNS informavo ministerija. K. Navickas Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.

Šiandieną TV3 Žinios jums pateikia svarbiausias naujienas iš Lietuvos ir pasaulio.  Tbilisyje nužudyta pasivaikščioti išėjusi 12-metė lietuvaitė, artimieji sukrėsti. Hagos tribunolo arešto orderis Vladimirui Putinui užvėrė duris į 120 pasaulio šalių, bet ar realu jį areštuoti? Aplinkos ministrą ūkininkai kaltina užmojais išduoti tėvynę dėl siūlymo leisti nuosavybėn sukaupti didesnius kaip 500 hektarų žemės plotus. Dalis parlamentarų užsimojo 14-mečius apginkluoti dujų balionėliais.

Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva bus taikoma Lietuvos ūkiams, kuriuose laikoma 350 ar daugiau sutartinių gyvulių galvijų ir kiaulių, 280 ar daugiau naminių paukščių, taip pat 350 sutartinių gyvulių vertę viršijantiems mišriems ūkiams.  Skaičiuojama, kad ši direktyva bus taikoma apie 120 galvijų ūkių arba mažiau nei 0,5 proc. visų Lietuvoje auginamų bandų.

Apsilankę parduotuvėse gyventojai pastebi, kad maisto prekės jose ir toliau brangsta. Prekybininkai sako, kad nėra iš ko atpiginti maisto. Tačiau vardija produktus, kuriems netrukus skelbs akcijas ir nuolaidas, o kurie veikiausiai dar brangs. Tuo metu ekonomistė skaičiuoja, kad trečdaliu pabrangęs maisto koreguoja daugelio žmonių išlaidas. Todėl patys gyventojai ir gali sustabdyti kainų augimą, tiesiog nustoję pirkti brangius produktus.

Beveik du mėnesius protestuojantys dėl nuostolingų pieno supirkimo kainų ūkininkai prie Vyriausybės atsivežė tikrą karvę. Pastaroji po Vyriausybės langais ėmė bliauti, bet premjerės Ingridos Šimonytės neprišaukė, atkreipė tik krašto apsaugos ministro dėmesį. Pastarasis sako niekuo negalįs padėti ūkininkams, o žemės ūkio ministras jau žada padalinti kompensacijoms 8 milijonus eurų.

Siekiantys modernizuoti ūkius jau gali teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Paraiškos priimamos nuo kovo 1 iki gegužės 2 d. Šiais metais gauti paramą ūkių plėtrai bus galima kreiptis ir pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) priemones „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra“, „Investicij...

Pieno ūkininkai kovo 23 dieną prie Seimo planuoja surengti didžiausią pastarojo meto protesto akciją, kurioje planuoja dalyvauti apie 2,5 tūkst. žmonių.

Šiandien Lietuvos ūkininkai vis garsiau prabyla apie neteisybę – už litrą pieno iš perdirbėjų jie gauna vos po 15 centų, o žmonės parduotuvėje tokį pat kiekį pieno nusiperka 10 kartų brangiau.