ūkininkai

Kitą savaitę prasidės antrasis ūkininkų protestų etapas – sausio pradžioje laužus visoje Lietuvoje deginę žemdirbiai antradienį sava žemės ūkio technika vyksta į sostinę. Vilniuje, greta Vyriausybės ketinama protestuoti keletą dienų. Protesto organizatorių – Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) – atstovo teigimu, sausio 23–26 dienomis vyksiančios akcijos metu tikimasi susitikimų su žemės ūkio politikos formuotojais, tęsti sausio 8 d. inicijuotą dialogą su Vyriausybe.

Tūkstančiai ūkininkų su traktoriais bei juos remiantys sunkvežimių vairuotojai pirmadienį Berlyne protestavo prieš Vokietijos vyriausybės politiką. Policijos skaičiavimu, į mitingą prie Brandenburgo vartų susirinko apie 8 500 dalyvių. Iš viso 6 000 transporto priemonių, įskaitant 4 000 traktorių, iš dalies paralyžiavo eismą sostinės centre. Tačiau vyriausybė ir toliau nėra linkusi daryti nuolaidų.

Pasipiktinę Vyriausybės žemės ūkio politika, ūkininkai visoje šalyje šalia kelių uždegė šimtus laužų. Žemdirbiai piktinasi Vyriausybės vykdomu žaliuoju kursu, naujais ekologiniais ribojimais ir mažomis tiesioginėmis išmokomis. Žemės ūkio ministras šį protestą sieja su šiemet vyksiančiais valdžios rinkimais. Lietuvos ūkininkai –yra kantrūs žmonės, bet jei jau trūksta žemdirbio kantrybė, gero nelauk.

Šilutėje ūkininkų protesto dalyviai nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų ir bandė įvažiuoti į miestą, pranešė policija. Teisėsaugos duomenimis,ketvirtadienį nuo 10 iki 14 val. Šilutėje, Ramučių g., įvyko nesankcionuotas ūkininkų protestas, kurio metu jo dalyviai nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir su sunkiasvore technika bandė įvažiuoti į Šilutės miestą. Dėl įvykio pradėta administracinio nusižengimo teisena.

Šilutėje per žemdirbių protestus ketvirtadienį dviem asmenims buvo surašyti administracinių nusižengimo protokolai už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą ir pareigūnų garbės ir orumo pažeminimą. „Rimtų incidentų išvengta. Du asmenys buvo sulaikyti ir patalpinti į tarnybinį automobilį, ten surašyti administracinių nusižengimų protokolai, po to asmenys buvo paleisti, į komisariatą nebuvo vežti“, – BNS sakė Tauragės apskrities policijos atstovė Lina Banienė.

Lietuvos žemės ūkio taryba nusprendė tęsti pirmadienį vykusius šalies žemdirbių protestus, naują jų etapą planuojama surengti sausio pabaigoje.  „Lietuvos žemės ūkio taryba vykdydama savo narių valią neturi kito pasirinkimo, kaip pradėti antrą protestų akcijos etapą, kai su žemės ūkio technika bus važiuojama į Vilnių. Ši akcija pareikalaus iš mūsų žemdirbių bendruomenės maksimalaus susitelkimo ir pastangų“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame Lietuvos žemės ūkio tarybos pranešime.

Vokietijoje trečiadienį rimtai sutriko susisiekimas, geležinkelių darbuotojams pradėjus trijų dienų streiką, o protestuojantiems ūkininkams traktoriais toliau blokuojant greitkelius. Traukinių mašinistų profesinė sąjunga GDL paskelbė streiką krovininiuose ir keleiviniuose maršrutuose po to, kai derybos su jų darbdave „Deutsche Bahn“ atsidūrė aklavietėje.

Pirmadienį ūkininkams surengus laužų deginimo akciją, kuria siekta atkreipti dėmesį į sektoriaus problemas, išryškėjo nesutarimai tarp dviejų skėtinių žemdirbių organizacijų – Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) ir Žemės ūkio tarybos (ŽŪT). Abi jos prisijungė prie visos šalies mastu vykdyto protesto, tačiau su politikais susitiko atskirai: taryba lankėsi Vyriausybėje pas premjerė, o rūmų vadovai viešėjo Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijose.

Įpykę ūkininkai, prieštaraujantys Vokietijos vyriausybės planams mažinti mokesčių lengvatas žemės ūkiui, pirmadienį traktoriais blokavo kelius visoje šalyje, o ginčas vis labiau aštrėja. Eismą visoje šalyje sutrikdžiusi koordinuota demonstracija visų pirma paveikė įvažiavimus į greitkelius ir buvo surengta po mažesnio masto protesto Berlyne praėjusį mėnesį.

Pirmadienį Lietuvos ūkininkai visoje šalyje degina laužus siekiant atkreipti dėmesį į jų veiklos problemas. Dalį šalies žemdirbių organizacijų vienijantys Lietuvos žemės ūkio rūmai (ŽŪR) parengė 11 punktų rezoliuciją, kuria, visų pirma siunčią žinią, jog valstybės institucijos nepakankamai bendradarbiauja su socialiniais partneriais. „Institucijos pametė galvas, ryšį su socialine visuomene.

Lietuvos žemdirbiams pirmadienį pradedant protestus, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad tai – politinė akcija prieš artėjančius rinkimus. „Vienas iš aktualiausių klausimų yra daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo klausimas, tai tarybos atstovai, kadangi mes jau šitą klausimą svarstome, ieškome sprendimų nuo ankstyvo rudens, tai tarybos atstovai nedalyvavo šitame procese.

Lenkijos ūkininkai, blokavę sienos su Ukraina perėją, nutraukė protestą, su vyriausybe pasiekę jų reikalavimus atitinkantį susitarimą, šeštadienį pranešė Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP. Ūkininkų nusivylimas buvo vienas iš iššūkių, su kuriais susidūrė naujoji Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko vyriausybė, siekianti paremti Ukrainą ir kartu patenkinti šalies ūkininkų bei sunkvežimių vairuotojų, kurių pragyvenimo šaltiniams pakenkė karas, reikalavimus.

Daliai ūkininkų nuo pirmadienio planuojant protestus prieš šios Vyriausybės žemės ūkio politiką, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad žemdirbių pozicija bus ignoruojama. „Galiu užtikrintai ir žemdirbiams, ir visiems kitiems pasakyti, kad niekas jūsų negirdės, niekam jūs neįdomūs“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė R. Karbauskis.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė Seimo priimtas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis įteisinama trumpoji maisto tiekimo grandinė. Perkančiosios organizacijos – ugdymo, gydymo ir kitos įstaigos – galės paprasčiau įsigyti maisto produktų tiesiai iš Lietuvos ūkių. Naujas reglamentavimas bus taikomas įsigyjant produktus iš labai mažų, mažų ir vidutinių gamintojų, pranešė Prezidentūra. „Žengiame dar vieną svarbų žingsnį vystant šalies regioninę ekonomiką.

Ūkininkai, nepatenkinti Vyriausybės politika, po švenčių grasina Vilnių sudrebinti naujais protestais. Ketina suvažiuoti stambiąja technika ir prie Vyriausybės deginti laužus. Ūkininkai žada protestuoti, kol atsistatydins žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Tačiau ministras trauktis ir toliau nesirengia. O premjerė Šimonytė ūkininkų priekaištuose sako negirdinti nieko naujo. Šimtai įtūžusių Vokietijos ūkininkų traktoriais visai neseniai blokavo gatves Berlyno centre.

Lietuvos žemdirbiams sausį ketinant pradėti naujus protestus, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šio jų reikalavimuose nieko naujo neįžvelgia.   „Nebūtų turbūt pirmas kartas. Visada ta diskusija yra tokia pati, visada yra tas pats teiginys, kad žemės ūkis yra žlugęs. Taip jau nuo 1990 metų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė premjerė.

Lietuvos žemdirbiai pradeda protestų ciklą – pirmoji akcija bus surengta sausio 8-ąją Vilniuje, vėliau seks kitos akcijos ir jos truks, kol bus išspręstos visos žemdirbių problemos, sako Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas.  Anot Igno Hofmano, ministras Kęstutis Navickas turėtų būti atstatydintas, nes nesugeba susitvarkyti su žemdirbių problemomis.

Draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims praktiškai neveikiant, ūkininkų atstovai ir ministerijos sutaria, kad žemės įsigijimo tvarka turi būti griežtinama.

Žinomas Lietuvos ūkininkas, gavęs apdovanojimą ir savo kasdienybę nuolat transliuojantis socialiniuose tinkluose, turintis tūkstančius sekėjų Petras Šiaučiūnas atsidūrė skandalo sūkuryje. Gyvūnų globėjus ir gyventojus papiktino jo „TikTok“ paskyroje įdėtas jo paties vaizdo įrašas, kur jis nufilmuoja aptvare besiblaškančią ir vėliau jame įstrigusią avį. P. Šiaučiūno vaizdo įraše matyti, kaip metaliniame aptvare bėgioja avis, o ją, įstrigusią tarp metalinių strypų, tampo šuo.

Nuo spalio vidurio iki šiol ūkininkams išmokėta 309 mln. eurų avansinių išmokų už deklaruotus plotus, skaičiuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė sako, kad nuo gruodžio 1 dienos bus pradėtos mokėti galutinės išmokos – per mėnesį jų planuojama išmokėti 194 mln. eurų. E. Raibytės teigimu, šiuo metu daugiausiai sunkumų kyla dėl ekoschemų.

Nuo lapkričio 6 d. iki gruodžio 29 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) laukia paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ūkininkai gali kreiptis pagal vieną iš trijų paramos formų: galima prašyti tik investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos), investicinės paramos ir lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui ar tik lengvatinės paskolos.

Atvėsus orams tautiečiai vis dažniau ant stalų traukia seną, gerą produktą ir sočiam pilvui, ir sveikatai – raugintas daržoves. Sveikatos stiprinimo specialistai pritaria – įsibėgėjant peršalimo ligų sezonui reikia gerti ne papildus, o triaukšti raugintas daržų ir sodų gėrybes. O raugia žmonės beveik viską – nuo kopūstų ar agurkų, iki obuolių, moliūgų ar vynuogių.  Panevėžietė Angelė turguje pirko 4 kibirėlius raugintų kopūstų. Sakė, ne sau, sūnums į Norvegiją.

Norinčiųjų ūkininkauti kiekvienais metais mažėja. Žemės ūkio ir kaimo verslo registre nurodoma, kad 2013 metų pradžioje ūkininkų ūkių skaičius siekė 114 700, šiemet sausį – 87 167. Regis, ir šiuo metu norinčių atsisakyti puoselėtų ūkių gana daug.  Pasižvalgius skelbimų portaluose, galima rasti kuo įvairiausių skelbimų. Vieni išparduoda paveldėtų ūkių techniką, nes dirbti žemės neketina, kiti ieško naujų šeimininkų savo rankomis kurtiems ūkiams.

Ūkininkai grasina atvežti šimtus tonų srutų ir mėšlo į Vilnių, bei išpilti visą šį turtą po Žemės ūkio ir Aplinkos apsaugos ministerijos langais. Lapkričio 15 d. baigėsi terminas, kada tokiomis trąšomis buvo leidžiama tręšti laukus, tačiau žemdirbiai sako, kad to negalėjo padaryti, nes daug kur lietaus kiekis kartais viršijo daugiametes normas ir jie tiesiog negalėjo įvažiuoti į laukus.

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) komitete pritarta pozicijai dėl pastovių pajamų ūkininkams užtikrinimo. Parlamentaras iš Lietuvos Bronis Ropė pristatė poziciją nuo visos Žaliųjų ir Europos laisvojo aljanso frakcijos atstovų.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pasijutę neišgirsti ūkininkai ketvirtadienį surengė protesto akciją „Mėšlo iššūkį“. Nuo ankstyvo ryto jie keliauja link ministerijos pastato, kur ieškos, kur „padėti mėšlą“. Apie protesto akciją jie paskelbė socialiniuose tinkluose: „Akcijos esmė: ūkininkai su srutovežiais prisidės prie ministerijos „pastangų“ ir ieškos kur padėti mėšlą. Srutovežių susitikimas ant Šiaulių plento Branšos aikštelėje. Vykstame į Telšių valymo įrenginių valyklą.

Šimtams tūkstančių Lietuvos gyventojų liko vos viena savaitė iki lapkričio 15 dienos sumokėti žemės mokestį. Šiais metais iš viso beveik 800-ai tūkstančių žemės savininkų į savivaldybių biudžetus turėtų sunešti bemaž 60-imt milijonų eurų, tai yra 20-imčia milijonų daugiau nei pernai. Šiemet mokestis padidėjo, mat po penkerių metų pasikeitė vidutinė žemės vertė, nuo kurios rinkliava ir skaičiuojama. Tiesa, yra ir tokių savivaldybių, kur mokestis pakilo daugiau nei dvigubai.

Iki lapkričio 30 d. ūkininkams, deklaravusiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atitinkančius paramos pagal intervencines priemones tiesioginių išmokų (klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas) reikalavimus, bus išmokėtos avansinės išmokos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo spalio 31 d. iki gruodžio 29 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) galima teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencines priemones „Labai smulkių ūkių plėtra“ ir „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“. Labai smulkių ūkių plėtrai šiuo paraiškų teikimo etapu skirta 3 mln. Eur, o smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai – 9 mln. Eur paramos lėšų. Parama smulkiesiems ūkiams yra viena iš populiariausių NMA administruojamų priemonių.

Šiais metais ūkininkams kentėjus stiprias sausras ir krušas, o draudikams išmokėjus rekordines sumas, tiek draudikai, tiek ūkininkai teigia – pasėlių draudimas populiarėja.  Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialas „VH Lietuva“, draudžiantis 96 proc.

Seime penktadienį vyks žemės ūkio diena ir kaimo sueiga, kurioje bus aptartos kaimo ir žemės ūkio perspektyvos po 2024 metų. Kaip BNS teigė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis, renginio tikslas yra identifikuoti ir aptarti žemės ūkio ir kaimo problemas, į kurias atsižvelgtų partijos, rašydamos rinkimų programas artėjant Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimams.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo spalio 16 d. ūkininkams, deklaravusiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius, pradeda mokėti avansines išmokas, skelbia pranešime. Tiesioginių išmokų avansas sudarys iki 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) priemones – 85 proc. skirtos paramos sumos.

Šiemet Lietuvoje prikulta apie 7 mln. tonų grūdų – 4,1 proc. mažiau nei pernai (7,3 mln. tonų), pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA). Didžiausią grūdų derliaus dalį sudarė kviečiai – apie 4,5 mln. tonų, rapsai – 850 tūkst. tonų, miežiai – 650 tūkst. tonų, kvietrugiai, avižos, žirniai ir pupos – maždaug po 200 tūkst. tonų, rugiai – 75 tūkst. tonų. Asociacijos prezidentas Karolis Šimas sako, kad derlių gelbėjo žieminiai pasėliai.

TV3 laidoje „Svajonių ūkis“ – įkvepianti poros istorija, pakeitusi jų gyvenimus. Rasa ir Audrius Prusakovai ūkininkauti pradėjo dėl ekologiško sveiko maisto, kurio nerasdavo nusipirkti sau tiek, kiek reikėjo jų šeimai. Todėl Audrius metė gerai apmokamą vadovaujantį darbą, įsigijo sodybą ir žemę netoli Žiežmarių, pasistatė keturis šiltnamius ir ėmėsi auginti ekologišką maistą sau, savo giminei ir tiems, kas jį vertina.

Prasidėjus rudeniui suintensyvėjo laukų tręšimas mėšlu ir srutomis. Netinkamai naudojamos ūkinių gyvulių srutos ir mėšlas gali užteršti gruntą, požeminius, paviršinius vandenis ir net nukeliauti iki gyventojų šulinių, todėl svarbu laikytis reikalavimų. Aplinkosaugininkai primena kaip teisingai kaupti, laikyti, transportuoti, naudoti mėšlą ir srutas laukams tręšti, kad nebūtų daroma žala aplinkai.

Ūkininkų laukuose burzgia technika – dabar pats derliaus nuėmimo įkarštis. Šiemet daržovių augintojus gamta skriaudė kaip reikiant – šalnos, sausros, o kai kur dalį derliaus nusiaubė kruša. Bet baisiųjų stichijų išvengę ūkininkai skaičiuoja, kad bulvių, kopūstų, burokėlių ar morkų derlius bus vidutinis. Lietuvos laukuose burzgia kasamoji, į sunkvežimius byra šiųmetis bulvių derlius. Kvedarų ūkio Kėdainių rajone agronomas sako, kad bulvių krūme mažiau, bet jos stambesnės.

Ūkininkai pastebi, kad lietuviai tik dabar atranda jautieną, dažnai ją renkasi vietoje kiaulienos. Tačiau vis dar didelė dalis kokybiškos lietuviškos ir brangios jautienos yra eksportuojama, o pigesnė karvių mėsa lieka Lietuvoje. Anot galvijų augintojų, taip bus, kol lietuviai vietoje kokybiškos mėsos rinksis pigesnę. Vis tik, anot galvijų augintojų, karvių mėsa nėra bloga. Be to, ji dažniausiai naudojama malimui, o ne kepsnių kepimui. Nori, kad lietuviai valgytų gerą mėsą „Mr.

Žemės ūkio ministerija siūlo plėsti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę būdus. Tokios žemės savininkams galėtų būti atlyginta ir lygiaverčiu dirbamos žemės sklypu toje pačioje savivaldybėje, rašoma ministerijos pranešime. Šiems itin ūkininkams aktualiems siūlymams dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas. Priėmus pataisas ūkininkai galėtų išlaikyti dirbamos žemės plotus, būtų užtikrinti jų įsipareigojimai deklaruojant pasėlius.

Lietuvos laukuose, keliuose, o neretai ir miestų gatvėse susiduriama su nauju potencialiu pavojumi – išbyrėjusiais grūdais. Toks neatsakingai išbarstytas ūkininkų laukuose nuimtas derlius teršia kelio dangą, kuri tampa slidi, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vairuotojams rekomenduojama būti atsakingiems ir užtikrinti, kad šis birus krovinys būtų pakrautas taip, kad neišbirtų, nepasislinktų ar kitaip nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Nuo rugpjūčio pradžioje praūžusios stiprios audros bei krušos nukentėjusiems ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms siūloma kompensuoti dalį palūkanų už paskolas sugadintam turtui atstatyti. Kompensacijoms žadama skirti 463,4 tūkst. eurų.   Kompensacijos siūlomos Panevėžio, Ukmergės, Pakruojo, Joniškio ir Širvintų rajonų žemdirbiams – juose buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija.   Kaip numato žemės ūkio ministro įsakymo projektas, ketinama padengti 80 proc.

Mitingais ir protestais drebinę Seimo ir vyriausybės langus, smulkieji ūkininkai toliau nerimsta. Smulkieji ūkiai vienas po kito bankrutuoja ir pienines karves pardavinėja mėsai. Ūkininkai dar bando reikalauti vyriausybės juos gelbėti ir skirti paramą. Vis tik žemės ūkio ministras neperkalbamas, sako, kad kaime vyksta natūrali transformacija ir jog išsilaikytų, ūkiai turi stambėti.

Ūkininkai skundžiasi, kad šiemet grūdų derlius buvo mažesnis dėl sausros. Negana to, grūdų supirkimo kaina sumažėjo beveik dvigubai. Tačiau parduotuvėse miltų ir duonos kainos toliau auga. Ūkininkai piktinasi, kad perdirbėjai ir prekybininkai lobsta jų sąskaita. Tuo metu perdirbėjai tikina, kad supirkimo kainos didelės, bet patys ūkininkai nenori parduoti grūdų. Į portalą tv3.lt kreipėsi ūkininkas Steponas, jis skundėsi pastaruoju metu nukritusiomis grūdų  supirkimo kainomis.

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupei „Linas Agro Group“ pernai pasiekus rekordines beveik 2 mlrd. eurų pajamas, grupės finansų vadovas Mažvydas Šileika sako, kad per artimiausius metus sunku tikėtis tolesnio augimo. Anot jo, tam įtakos turi sumažėjusios kainos ir pasiekti maksimalūs pardavimų pajėgumai.  „Sunku tikėtis tolesnio pajamų padidėjimo, nes daugiau ar mažiau prekiaujame savo maksimaliais pajėgumais.

Ši vasara šalies žemdirbiams išbandymų šalnomis, krušomis, sausromis, kaitromis ir liūtimis negailėjo. Todėl ir derliais pernelyg nesidžiaugiama – jie skirtinguose šalies regionuose labai įvairūs. Vienur – ir imti jau nebėra ką, kitur – žemė atseikėja dar gana neblogai. Kol kas nelabai aišku, koks bus dabar nuimamų ankštinių kultūrų, savo eilės laukiančių cukrinių runkelių derlius.

Žemdirbiai, kurie nukentėjo nuo Lietuvą nusiaubusių audrų ir krušų, turi galimybę pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis ir palūkanų kompensacijomis, skelbia Žemės ūkio ministerija. Artimiausiu metu ministerija numato svarstyti galimybę nuo audros ar krušos nukentėjusiems ūkio subjektams pagal atskirą naują priemonę kompensuoti dalį palūkanų, sumokėtų už anksčiau paimtus kreditus.

Rugsėjo 1 d. yra pagrindinis šienavimo darbų terminas, kurio turi laikytis daugelis ūkininkų, todėl Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena pagrindinius šienavimo reikalavimus.

Mažoms įmonėms, ūkininkams ir atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) bendrijoms iš skirtų 64 mln. eurų pretenduojant tik į 4 mln. eurų vertės paramą saulės elektrinėms, energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad naujas kvietimas rudenį bus paskelbtas „geresnėmis sąlygomis“.     „Kalbant apie šitą projektą galiu tik tiek pasakyti, kad vėlgi priemonė buvo skirta labai smulkioms įmonėms (...), ūkininkams. Schema buvo ne gaminantiems vartotojams, o komerciniams.

Aplinkos ministerija sutinka, kad ribojimas vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės yra apeinamas ir neveikia, todėl reikia ieškoti šios problemos sprendimo būdų. Aplinkos viceministrės Monikos Juodvalkės teigimu, pasiūlymus ministerija pateiks po to, kai rugsėjo pabaigoje ūkininkams pristatys užsienio šalyse taikomos žemės įsigijimo ribojimų praktikos analizės rezultatus.  „Mes iš tikrųjų šitą klausimą žinome.

Ūkininkai skundžiasi kaip niekad sunkiais metais. Pavasarinės šalnos, stichinė sausra, po to liūtys ir kruša, kritusios pieno, grūdų ir mėsos supirkimo kainos ūkininkus varo į neviltį. Žemdirbiai skundžiasi gyvenantys tarsi genocido sąlygomis, nes pasižadėjusi remti smulkius ir šeimų ūkius, vyriausybė esą netęsi pažadų, o kaimui skirti šimtai milijonų eurų europinės paramos esą nusėda didelių korporacijų sąskaitose. Kėdainių rajone ūkininkaujanti Erlenda Turskienė šiuos metus vadina kriziniais.