ūkininkai

Vilniaus rajono taryba po pateikimo pritarė siūlymui 50 proc. mažinti žemės mokestį ūkininkams, kurie 2023 metais deklaravo žemės ūkio pasėlius. Pasak rajono mero Roberto Duchnevičiaus, taip norima padėti rajono ūkininkams, kuriems besitęsusi sausra sukėlė nemažai nuostolių.  „Sveikinu tarybos nario iniciatyvą.

Iki liepos 31 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) galima teikti paraiškas ir prašyti paramos trumpoms maisto tiekimo grandinėms kurti ir vystyti. Šiam kvietimui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ suplanuota 4,87 mln. Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos biudžeto paramos lėšų.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos „LEADER“ priemonės „Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu“ finansuojamą projektą Marius ir Monika Pociai baigė įgyvendinti tik prieš metus, tačiau putinų ir medaus sirupo bei „putinukų“ – kramtomų saldainiukų paklausa tokia didelė, kad ūkininkai jau galvoja apie gamybos išplėtimą ir dairosi į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane smulkiems ūkiams siūlomas paramos priemones.

Pasibaigęs pasėlių deklaravimas parodė, kad ūkininkai sugebėjo perprasti ir įvertinti naujus reikalavimus ir sąlygas, tačiau išryškėjo ir tai, ką reikės patobulinti kitiems metams. Taip pat jau aiškios populiariausios priemonės ir tos, kuriomis buvo nusivilta. VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet buvo pateikta 116,2 tūkst. paraiškų (pernai – 118,7 tūkst.), deklaruotas 2,904 mln. ha (pernai – 2,897 mln. ha) plotas.

Lietuvoje mažėjant daugiamečių pievų plotams, šiemet šalis turės nuspręsti, kaip jas atkurti, kad nebūtų pažeistas Europos Sąjungos (ES) reglamentas. Pagal jį pievas reikia atkurti, jei jų plotas sumažėja daugiau nei 5 proc., kitu atveju šalis sulauktų sankcijų, mažėtų tiesioginės ES išmokos. Žemės ūkio viceministras sako, kad ši riba šiemet bus peržengta, todėl su socialiniais partneriais iki gruodžio vidurio bus tariamasi, ką daryti, kad šalis išvengtų sankcijų.

Ūkininkai, savo deklaruojamuose žemės ūkio naudmenų plotuose turintys melioracijos griovių šlaitų, gali juos susitvarkyti Europos Sąjungos paramos lėšomis, rašoma pranešime spaudai. Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad nuo šių metų daugiau kaip tris kartus didesnes kompensacijas už išlaidas tvarkant griovių šlaitus gaus ir vykdantys tęstinius įsipareigojimus, ir prisiėmę naujus.

Ukmergės žemdirbiai kelis kartus per dieną žvalgosi į meteorologinių prognozių interneto svetaines, tikėdamiesi lietaus. Deja, rimtesni lietūs šio krašto vis nepasiekia – tik kartą per mėnesį kiek „pakrapijo“. Dabartinę situaciją rajono javų augintojai vadina tiesiog bloga. Ukmergės žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša sako, kad jei pasirodys taip laukiamas gausus lietus, derlius dar bus iš dalies išgelbėtas.

Lietuvos uogų augintojų asociacijos (LUAA) inicijuotą Nacionalinę uogų dieną 2023 metais kviečiame švęsti liepos 2 dieną. Liepos pradžioje Lietuvoje uogų pasirinkimas yra pats didžiausias – galima rasti braškių, medlievos, sausmedžio uogų ir kai kuriuose ūkiuose jau mėgautis šilauogėmis bei avietėmis, rašoma pranešime spaudai. LUAA nariai, kurių ūkiuose pirmąjį liepos sekmadienį dera uogos, liepos 2 d. visoje Lietuvoje skelbs apie atvirų durų dienas savo ūkiuose.

Socialiniuose tinkluose ūkininkas Manfredas Rudis pasidalino jautriu įrašu, kuriame pasakoja, kaip dėl nepalankių sąlygų kasdien supūva keli šimtai kilogramai braškių. Anot jauno ūkininko, to dar nėra buvę per 5 ūkininkavimo metus. „Kiekvieną dieną skinant braškes turime išskinti ir supuvusias. Kiekvieną dieną apie 300–500 kg prastų, supuvusių, sugedusių uogų. Nuostolis didžiulis“, – pasakoja „Manfredo uogos“ ūkininkas.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas dėl karo Ukrainoje su sunkumais susidūrusiems 746 ūkiams nuo praėjusių metų spalio paskolino 61 mln. eurų, papildomai šiai priemonei norima skirti dar 23 mln. eurų. Fondas pranešė, kad Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją dėl priemonės pratęsimo.

Nors sausmedžio uogos dažnam lietuviui dar skamba kaip egzotika, jų mėgėjų gretos pamažu gausėja. Pastaraisiais metais sausmedžių ir auginama daugiau. Tik šiemet jų derlius mažesnis, nes pakenkė pavasarinės šalnos ir atakavo paukščiai. Ir nors sezono pradžioje už pusės kilogramo indelį tenka pakloti apie 7 eurus, ūkininkai sako, kad derlių vos spėja skinti. Nešina indeliais ūkininkė skuba į savo sausmedžių plantaciją Alytaus pašonėje.

Šalia Riešės, Vilniaus rajone, žmonės gali gėrėtis raudona žydinčia aguonų jūra. Pro šalį važiuojantys net stabteli, kad galėtų pasigrožėti įspūdingais, atrodytų, nesibaigiančio gėlių lauko vaizdais ir, žinoma, jame nusifotografuoti. Neapsakomo grožio aguonų ir rugiagėlių laukas džiugina ir šalia jo gyvenantį Tadą. Vyras pasakoja, kad gėlių laukas tapęs tikru traukos objektu „Kitur nemačiau tikrai, bet, na, čia tai įspūdingai, iš tikrųjų, atrodo. Tas laukas tai čia fainas.

Prasidėjus ankstyvajai javapjūtei, dirbamuose laukuose dažnai slepiasi ir jauniklius veda stirnos, kiškiai ar paukščiai. Kad laukiniai gyvūnai ir paukščiai būtų apsaugoti nuo sužalojimų ar žūties, Aplinkos apsaugos departamento specialistai pataria, kaip elgtis.

Dėl Lietuvą siaubiančios stichinės sausros žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kaltina klimato kaitą, o kenčiantiems ūkininkams paramos pinigų lietaus nežada. Ministras ketina tik sušvelninti reikalavimus gauti numatytą europinę paramą. Žemės ūkio ir aplinkos ministrai tvirtina, kad ir toliau nėra priežasčių visoje šalyje skelbti ekstremalią padėtį, mat nėra pavojaus žmonių gyvybei ir turtui. O jei ūkininkų žemės išdžiuvo, ragina juos pačius jas ir pasilaistyti.

Nuo birželio pradžios šalies žemdirbiai valgytojams siūlo įsigyti šviežių lietuviškų bulvių. Augintojai teigia, kad pasiūlyti jų vasaros pradžiai nebuvo lengva – vos ne iki bulviakasio reikėjo saugoti nuo šalnų, sausros. O tai kainavo, todėl ir pirmųjų bulvių kaina yra kiek didesnė nei pernai. Įtakos kainai turi ir nepingantys energetiniai resursai, didėjantys mokesčiai už gamtos išteklių naudojimą.

Europos Komisija (EK) dar nepriėmė sprendimo dėl finansinės paramos krizę išgyvenantiems Lietuvos pieno ūkininkams, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Anot jo, sprendimo priėmimas yra įstrigęs.  „Trečiajame pakete, kuriame yra suprojektuota ir pasiūlyta pagalba mūsų ir Latvijos pieno gamintojams taip pat yra įstrigusi“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Navickas.

Visą savaitgalį Lietuvoje tai vienur, tai kitur pliaupė lietus. Anot Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus, šalį deginusi ekstremali sausra jau padarė pakankamai žalos, kad šiemet trūktų net iki 50 procentų derliaus. Pokalbis su A. Svitojumi – TV3 žinių „Dienos“ komentare. Dar penktadienį Vyriausybė svarstė, ar Lietuvoje skelbti ekstremalią situaciją dėl sausros. Visą savaitgalį lijo, tai gal jau viskas – situacija gera ir sausros Lietuvoje nebėra? Sausra nėra vienadienis reiškinys.

Nors savaitgalį Lietuvą nuplovė ilgai lauktas lietus, sausra nesibaigė. Pasak klimatologų, dalyje šalies iškrito vos dešimtadalis mėnesio kritulių normos. Ūkininkai tai įvardija paprastai – lietus tik nuplovė miestų dulkes. Tačiau gamta apie save primena su trenksmu – kai kur skendo gatvės, žaibas sudegino šimtametį ąžuolą, o socialinius tinklus žmonės užtvindė įspūdingo grožio debesų ir žaibų fotografijomis. Akivaizdu, kad lietaus buvo išsiilgę ne tik žmonės.

Vasaros sezonui įžengus, žmonės pradėjo žvalgytis šviežių uogų derliaus. Kol vieni dairosi braškių, žemuogių ar šilauogių skirtingose prekybos vietose, dalis gyventojų parduodamų uogų pasiūlymus žeria internetinėje erdvėje.  Vienoje iš socialinio tinklo „Facebook“ grupių internautė Valerija (vardas pakeistas – red. past.) paviešino skelbimą apie parduodamas žemuoges.

Nacionaliniam krizių valdymo centrui (NKVC) penktadienį pasiūlius kol kas neskelbti ekstremalios situacijos visoje šalyje dėl sausros, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad situacija šiemet nėra tokia katastrofiška, kokia buvo 2015 metais.  Ministro teigimu, norint paskelbti ekstremalią situaciją stichinė nelaimė turėtų paliesti ne tik žemės ūkio, bet ir kitus sektorius.  „Jis (sprendimas neskelbti ekstremalios situacijos – BNS) atitinka kriterijus.

Šių metų birželis yra vienas nepalankiausių ruošti gyvulių pašarus žiemai– dėl šalto pavasario ir vėliau užklupusios sausros neaugant ar išdžiūvus žolei kai kurie ūkininkai nepasigamino nė pusės, o dalis – ir daugiau pašarų gyvuliams.   Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus BNS teigė turintis tik 10 proc.

TV3 laidoje „Svajonių ūkis“ – įkvepianti istorija, kai nepaisant jokių likimo pokštų galima sau susikurti tokį gyvenimą, kokio nori. Šios laidos herojai Aistė ir Edmundas Leonaičiai sukūrė „Laimingų daržovių ūkį“ ir ėmėsi daržoves auginti ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Prieš aštuonis metus 35-erių miškininką medžioklėje ištikęs insultas privertė iš naujo apmąstyti savo gyvenimą ir imtis mėgstamos veiklos – ūkininkavimo.

Šalies turguose pasirodė pirmosios braškės, užaugintos ne šiltnamiuose ar po danga, o laukuose. Ūkininkai sako, kad derlius kol kas neblogas, tačiau neramina užsitęsusi sausra. Kas išgali – įsirengė laistymo sistemas ir taip gelbėja derlių. Kiti su nerimu stebi sinoptikų prognozes: bus nuostolių, jei lis nepakankamai. Vilkaviškio rajone, Simanėliškių kaime ūkininkaujantis Saulius sako, kad sulig kiekviena diena jo valdose esančiame telkinyje vandens vis mažėja.

Ūkiams ir kooperatyvams, kurie nori didinti pridėtinę vertę, atsiveria naujos galimybės. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) yra numatytos dvi priemonės, susijusios su žemės ūkio produktų perdirbimu: „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės)“ ir „Investicijos į bioekonomikos verslus (subsidijos)“. Iki birželio 30 d. dar galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į ma...

Kretingos r. kalakutų ūkį jau ne vieną dešimtmetį puoselėjantys ūkininkai Vilija ir Vladas Baltuoniai teigia labai vertinantys KPP priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos srities „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“ finansinį indėlį į ūkį.

Dar galima suskubti teikti paraiškas dėl augalų draudimo nuo stichinės sausros įmokų dalinio kompensavimo – jos priimamos iki birželio 30 d. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“. Šiam paraiškų kvietimui skirta 235 461 Eur. Kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos. Šis sezonas vienas iš tokių, kurie aiškiai parodo, kad drausti pasėlius verta.

Kaimo gyvybingumo pagrindas smulkūs ūkiai, kurie sukuria darbo vietas ūkininkui ir jo šeimos nariams. Iš kitos pusės, jiems konkuruoti su naujausias technologijas taikančiais didžiaisiais ūkiais sudėtinga. Tam, kad rinkoje mažieji išliktų stipresni ir yra sukurta parama, kurią gali gauti tik maži ūkiai. Šios paramos specifika ta, kad tai išmoka, kurios nereikia grąžinti.

Žemdirbius ir gyvulių augintojus kankina sausra, ji, pasak klimatologų, fiksuojama didžiojoje Lietuvos dalyje. Specialistai prognozuoja, kad tai smarkiai atsilieps derliaus kokybei bei gyvulių sveikatai.  Kėdainių krašto ūkininkas Arūnas, kiek įmanoma, bando gelbėti būsimą derlių laistydamas bent dalį laukų. „Kiek nori knisk, žemė – sausa, dulka, žolės ir tos net neauga“, – sakė ūkininkas Arūnas Liubomirskas.

Smulkūs kiaules laikantys ūkiai galės teikti paraiškas ir gauti valstybės pagalbą biologinio saugumo priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Paraiškos savivaldybėse renkamos nuo birželio 12 d. iki liepos 31 d., rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime. Šiai pagalbai iš viso skirta 300 tūkst. eurų. Pareiškėjams atlyginama iki 90 proc., bet ne daugiau kaip 900 eurų vienam pareiškėjui, biologinio saugumo priemonių įsigijimo išlaidų.

Žemės ūkio ministerija skelbia, kad šiemet sėklinių bulvių augintojai už hektarą galės gauti 467 euro dydžio susietąją paramą. Ši Europos Sąjungos parama už 2022 m. deklaruotus sėklinių bulvių plotus bus išmokėta iki 2023 m. birželio 30 d. Iš viso sėklinių bulvių augintojus pasieks 74 143 eurų.

Stichinis hidrometeorologinis reiškinys – sausra – šiuo metu nustatyta trijų Lietuvos savivaldybių teritorijose, rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime spaudai. Savivaldybės turi įvertinti situaciją ir priimti sprendimus dėl savivaldybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo, informuoti apie tai rajono gyventojus, Nacionalinį krizių valdymo centrą, Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentą,  Žemės ūkio ministeriją ir kitas įstaigas bei įmones, kurioms tai aktualu.

Šalies daržininkai nepamena metų, kada prieš sėją daržus laistė, kad sėklų neberti į perdžiūvusią žemę, sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė, pabrėžianti, kad šalnos daržovių augintojams ypatingai didelės žalos nepadarė.  „Ūkiai nepamena tokių metų, kad net prieš sėjant vėlyvas daržoves reikia dirvą palaistyti, nes pasodinus į tokią sausą dirvą derliaus tiesiog nesulauksime“, – penktadienį LRT teigė Indrė Lukoševičienė.

Seimas leido gyventojams, jau pradėjusiems arba iki šių metų liepos pradėsiantiems statyti ūkininko sodybas pagal ankstesnius, liberalesnius reikalavimus, ir toliau vadovautis sena tvarka.  Už tai numatančias Ūkininko ūkio įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 113 Seimo nariai, prieš nebuvo, o keturi susilaikė.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje gegužę sumažėjo, rodo išankstiniai Europos Sąjungos pieno rinkos observatorijos (MMO) duomenys. Anot MMO, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 36,3 euro už 100 kilogramų – 4,4 proc. mažiau nei balandį ir 31,2 proc. mažiau nei pernai gegužę. Visoje Europos Sąjungoje pieno kaina gegužę vidutiniškai siekė 46,6 euro – 1,9 proc. mažiau nei balandį ir 2,8 proc. mažiau nei prieš metus.

Ekologiškai ūkininkaujantys iki birželio 20 d. gali teikti paraiškas pagal ekologiniams ūkiams remti skirtas intervencines priemones. Pavėluotai pateiktos paraiškos priimamos iki birželio 30 d., tačiau reikia žinoti, kad už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinė paramos suma mažinama 1 proc.

Antradienį prie Seimo surengtame pikete per šimtas žmonių ragino nedrausti kalinių žvėrelių verslo. Kailinių žvėrelių fermose dirbantys žmonės sakė, jog uždarius kailinių žvėrelių ūkius praras darbą ir kito už tokį atlygį prie namų nesuras. „Gyvenam kaime, ką ten „Tušti narvai“ sako, kad dešimties kilometrų spinduliu aš rasiu darbą su tokiu atlyginimu, su tokiu darbo grafiku, tinkančiu auginant mažus vaikus – aš tiktai to neįsivaizduoju.

Ūkininkai, kurie planuoja teikti paraiškas pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ turi atkreipti dėmesį, kad yra tam tikrų pokyčių. Paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ laukiama iki birželio 20 d. Šiam kvietimui skirta 28 066 663 Eur paramos suma.

Europos Sąjunga iki rugsėjo 15 dienos pratęs Ukrainos žemės ūkio produktų importo apribojimus, kuriuos įvedė penkios valstybės narės, siekdamos apsaugoti savo ūkininkus, pirmadienį pranešė Komisija. Praėjusių metų vasarį prasidėjusi Rusijos invazija smarkiai apribojo tradicinį Ukrainos grūdų eksporto kanalą Juodąja jūra, todėl teko eksportuoti sausuma per kaimynines ES šalis.

Lietuvos ūkininkai jau skaičiuoja sausros padarytus nuostolius. Anot jų, šiemet derlius bus ne tik mažesnis, bet ir prastesnės kokybės. Ūkininkai tikina, kad šį sezoną grūdų auginimo savikaina yra didžiulė, o kaina biržoje – rekordinėse žemumose. Pasak specialistų, produkcijos kainą reguliuoja pasiūla ir paklausa. Vienintelė ūkininkų viltis yra  užsitęsusi sausra ir mažesnis derlius JAV ir Europoje. Tik mažesnė pasiūla gebėtų pakelti grūdų kainą.

Kėdainių ūkininkai kaip niekada anksti jau kasa pirmąsias lietuviškas bulves. Nors teko pavargti derlių saugant nuo šalnų, rezultatas vis tiek džiugina. Tiesa, kaštai ankstyvų bulvių gerokai išaugę, tad ir bulvių kaina kils apie 15 procentų. Pirkėjai turguje jau dairosi šviežienos. O daržovių augintojai pastebi, kad žmonės vis mažiau suvalgo bulvių, mažėja ir jų auginami plotai. Rimanto Žebarausko ūkyje Kėdainių pašonėje į laukus jau išriedėjo kasamoji.

Gegužę gnaibęs šaltukas įvarė nemažai baimės didžiajai daliai žemdirbių. Ne išimtis ir braškių augintojai. Keletą naktų laukuose viešėjusi šalna neabejotinai pakenkė būsimam uogų derliui. Šiemet jo laukiama šiek tiek vėliau nei įprastai, o ir didelių kiekių priskintų braškių jau nebesitikima. Vilkaviškietė Sonata Urbaitienė jau kurį laiką džiaugiasi gana gausiu braškių derliumi. Tiesa, moteris šias uogas augina ne laukuose, o šiltnamyje.

Šalies gyventojams, jau pradėjusiems arba iki šių metų liepos pradėsiantiems ūkininko sodybų statybas pagal ankstesnius liberalesnius reikalavimus, siūloma leisti ir toliau vadovautis sena tvarka.   Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė tokiai parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto narių inicijuotai Ūkininko ūkio įstatymo pataisai. Už balsavo 94 Seimo nariai, prieš nebuvo, o penki susilaikė. Galutinis balsavimas vyks kitą savaitę.

Mūsų šalies laukuose jau galima pamatyti be vairuotojų dirbančią žemės ūkio techniką ar virš laukų skraidančius dronus. Nors naujovės kainuoja nepigiai, Lietuvos ūkininkai stengiasi neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų. Tačiau, sako, dar dažnai susiduria su valdininkų nelankstumu – trūksta geranoriško požiūrio į naujoves.

Gegužės pradžioje atslinkusios šalnos pridarė didžiulių nuostolių tiek sodininkams, tiek daržininkams. Visgi ir javų bei rapsų augintojams iššūkių netrūksta. Štai Vilkaviškio rajoną kiek netikėtai tokiu metų laiku nusiaubusios liūtys privertė kai kuriuos ūkininkus neplanuotai dar kartą išvažiuoti į laukus ir atsėti nukentėjusius plotus. Karklinių kaime ūkininkaujantis Vaidas Matukaitis juokavo, kad parašyti vadovėlį apie ūkininkų darbus vargu ar kas sugebėtų.

Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologinių produktų gamintojų „Auga Group“ pristatė naują verslo modelį – frančizės būdu kvies ūkininkus jungtis prie bendrovės.   „Šis verslo modelis leis mums pasiekti savo misiją, kuri yra tapti tvaraus maisto ir ekologijos sinonimu visame pasaulyje“, – pristatydamas naują verslo modelį ketvirtadienį teigė K. Juščius.

Europos Komisija antradienį pritarė 4,7 mlrd. Lenkijos zlotų (1,04 mlrd. eurų) sumos  tiesioginėms išmokoms iš Lenkijos valstybės biudžeto šalies žemės ūkio produkcijos gamintojams, nukentėjusiems dėl Rusijos karo Ukrainoje padarinių, skelbia Lenkijos radijas, remdamasis EK pranešimu.

Deklaruodami žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, ūkininkai tiesioginių išmokų paraiškoje gali prašyti ir paramos už plotus. Viena tokių plotinių priemonių yra tęstinė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonė „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“. Šiemet šios priemonės įgyvendinimo taisyklėse yra nemažai pakeitimų ir patikslinimų.

Šių metų pavasaris Lietuvos ūkininkams itin sunkus – dėl ilgų šalnų ir mažo kritulių kiekio nušalo dalis pasėlių, nepakankamai greitai augo žolė, ypač nukentėjo rapsų ūkiai, teigia ūkininkai ir mokslininkai. Mokslininkas Vytautas Liakas sako, kad tokių stiprių šalnų tokiu metu nebuvo daugiau kaip 30 metų, o kai kurie ūkiai gali netekti net iki pusės derliaus. „Per visą mano praktiką, o mano praktika yra nuo 1987 metų, neprisimenu, kad taip 10 ir daugiau dienų tęstųsi šalnos.

Žemės ūkio ministerija, įvertinusi visas pateiktas paraiškas, nustatė nacionalinės pagalbos dydį pieno gamintojams. Pranešime teigiama, kad už pieninę karvę bus mokami 82 eurai. Pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams pagalbos dydis yra padidintas 10 proc. – jis yra 90,2 euro už karvę. VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, paraiškas pagalbai gauti pateikė 99,75 proc. visų tinkamų paramos gavėjų – 10 588 pareiškėjai, laikantys 96034 karves.