„Ūkiai nepamena tokių metų, kad net prieš sėjant vėlyvas daržoves reikia dirvą palaistyti, nes pasodinus į tokią sausą dirvą derliaus tiesiog nesulauksime“, – penktadienį LRT teigė Indrė Lukoševičienė.
„Sausros padarinius bus galima vertinti šiek tiek vėliau, nes ilgo laistymo pasekmės pasimatys vėliau“, – pridūrė ji.
Pasak I. Lukoševičienės, didieji daržininkystės ūkiai turi laistymo sistemas, bet ne visiems laukams, o esant tokiai sausrai laistoma visą laiką.
„Laistymas niekada neatstos lietaus. Ne visus laukus palaistoma tada, kada reikia ir tiek, kiek riekia dėl laistymo sistemų trūkumo, jų dažniausiai neturi maži ūkiai. Tai nesulaukus lietaus pas juos derlius gali būti ne koks. Laistomos daržovės patiria stresą laistomos šaltu gręžinio vandeniu, jas geriausia laistyti artima oro temperatūra, o patyrusios stresą daržovės dažniau serga visokiomis ligomis“, – pabrėžė ji.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė be kita ko tvirtino, kad šalnos daržininkams didelės žalos nepadarė: „Šalnos turėjo įtakos, bet ūkininkai sugebėjo su jomis sukovoti naktimis pasėlius dangstydami ir juos laistydami, nes laistomos daržovės geriau perneša šalnas. Tai šalnos didelių nuostolių nepadarė“.
I. Lukoševičienė pabrėžė, kad jeigu rinkoje dėl sausros Lietuvos vietinių daržovių bus trūkumas, jos brangs.
