daržovės

Burokėliai – vienos iš daržovių, kurios tinkamai laikomos gali džiuginti savo kokybe ir skoniu ilgą laiką. Norint, kad jie neišdžiūtų ir neprarastų maistinių savybių, svarbu žinoti, kokios sąlygos geriausiai tinka jų saugojimui. Jei sudarysite tinkamas sąlygas, burokėliai ilgai išsilaikys.

Šiuo metu, rudeniui įsibėgėjus, atsirado šviežių produktų, kuriuos galima panaudoti sezoniniams receptams, įskaitant lietuvių pamėgtus grybus. Nesvarbu, ar mėgstate grybus, ar ne, grybai neabejotinai yra svarbus sezono akcentas, tačiau daugelis žmonių vis dar nežino, kaip juos šviežius išlaikyti ilgesnį laiką, rašoma express.co.uk.

Atvėsus orams, šviežias daržoves lėkštėse vis dažniau pakeIčia raugintos. Ir tai puiku – sako visuomenės sveikatos specialistai. Esą rauginti produktai ne tik natūralus gerųjų bakterijų šaltinis, bet ir geras pagalbininkas stiprinant organizmą, kai siaučia peršalimo ligos. O raugti, anot žinovų, galima daug ką – ne tik įprastus agurkus ar kopūstus, bet ir obuolius, slyvas ir kitas sodo bei daržo gėrybes. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pomidorai ‒ visiems puikiai pažįstama daržovė, auginama tiek lauke, tiek šiltnamiuose, tiek balkonuose. Visame pasaulyje kasmet užauginama ir suvalgoma tūkstančiai tonų pomidorų. Juos itin mėgsta ir lietuviai. Pomidorų auginimas yra nemažai priežiūros reikalaujantis procesas, tačiau gaunamas derlius ir vaisių skonis tikrai atperka įdėtas pastangas.

Ne visi daržininkai sėja burokėlius prieš žiemą, tačiau ši praktika leidžia gauti ankstyvą derlių. Kokie jos privalumai, kokia gali būti rizika, kaip ir kada sėti burokėlius prieš žiemą. Kaip ir svogūnus, česnakus ir morkas, burokėlius galima sėti prieš žiemą. Šis metodas tarp daržininkų mažiau paplitęs, tačiau tinkamai jį taikant derlių galima gauti 2-3 savaitėmis anksčiau nei sėjant burokėlius pavasarį.

Po sunkios darbo dienos grįžtate pavargę, o dar reikia ir pasigaminti vakarienę? Nauja TV3 žiniasklaidos grupės laida „Šviežios idėjos su „Lidl“ turi sprendimo būdą. Šįkart virtuvės šefas Justinas Kapkovičius parodė, kaip pasigaminti labai skanų ir itin greitai pagaminamą patiekalą, tinkantį ir vegetarams.

Ar žinote, kad netinkamai laikomi vaisiai ir daržovės greitai praranda savo maistinę vertę? Vitaminai, mineralai bei kitos sveikatai būtinos medžiagos gali greitai sunykti dėl dažnai daromų mūsų klaidų. Laimei, yra keletas lengvų taisyklių, kurios padės ilgiau išlaikyti derliaus maistingumą ir šviežumą namuose. Kaip paprastai pakeisti laikymo įpročius ir džiaugtis kokybiškais produktais kasdien, pasakoja Karolis Lebednikas, „Lidl Lietuva“ kokybės užtikrinimo departamento vadovas.

Kad gamta mėgsta stebinti, dar kartą įsitikino Kubiliūnuose gyvenanti Raimondos ir Klaido Bacevičių šeima, kurios darže užaugo išskirtinio dydžio morka. Raimonda pasakojo, jog milžinišką daržovę iškasė jos vyras ir septynmetė dukra Gustė.  – Mūsų darže vien molis, tad be kastuvo ten nieko nepadarysi. Kažkuriuo metu girdžiu, kad mane šaukia – kviečia pasižiūrėti, kas užaugo. Ateinu, o ten – tokio dydžio morka, kokios gyvenime nebuvau regėjusi, – pasakoja Raimonda.

Remiantis tyrimų rezultatais, prieš prasidedant žiemai česnako skiltelė turėtų turėti 12–18 šaknų, kurių ilgis 5–10 cm. Šiam šaknų sistemos išsivystymui reikia maždaug 35–45 dienų.  Būtent per šį laiką, kol dirva neįšalo, česnakai turi laiko išvystyti šaknų sistemą, tačiau žalumynai dar nepasirodys.  Optimalus česnakų sodinimo laikas – nuo rugsėjo vidurio iki spalio pabaigos, daugiausia priklausomai nuo oro sąlygų ir regiono.

Ankstyvas ruduo – išties puikus metas mėgautis prabėgusios vasaros gėrybėmis: šviežiais, pačių arba ūkininkų užaugintais vaisiais bei daržovėmis. Kasmet kalnais vaisių, daržovių ir uogų daugelį aprūpina giminės, draugai ar net kolegos tiek, kad kartais sunku suspėti viską suvartoti laiku. Ką daryti nespėjus suvalgyti šviežiausių produktų ir jie ima vysti? Visada svarbu įvertinti vaisiaus ar daržovės būklę ir atidžiai apžiūrėti, ar ji nepradeda gesti.

Keičiantis metų sezonams kartu viena kitą keičia ir daržovės, tačiau kai kurias jų galima valgyti ištisus metus. Viena tokių – dėl itin patrauklios kainos, naudos sveikatai ir plataus panaudojimo vertinamas baltagūžis kopūstas. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ kulinarijos meistrai siūlo šią savaitę iš šios nė pusę euro nekainuojančios daržovės gaminti sriubas, salotas, kepti blynus, kepsnius ar net marinuoti kopūstus žiemai.

Pomidorai sodininkams yra viena svarbiausių vasaros daržovių ir jie skaniausi tada, kai yra raudoni, sultingi ir šviežiai nuskinti. Nors dauguma daržovių noksta be jokių problemų, vėlyvieji pomidorai noksta daug ilgiau, tad ką daryti, kad procesas būtų spartesnis? Štai kaip sunokinti žalius pomidorus, kad kuo geriau išnaudotumėte šiltojo sezono derlių.

„Labai geras receptas, kurio, deja, nėra mano konservavimo knygoje. Šį receptą suradau jau, kai knyga buvo spaustuvėje“, – rašo tinklaraščio „Gera virtuvė“ autorė Dalia. Marinatui: ½ stikl. aliejaus, ½ stikl. cukraus, 110 ml 6% vyno acto, 1 v.š. druskos, 1–2 v.š korėjietiškų prieskonių morkoms. Daržovės: 1,2 kg cukinijų, 450 gr paprikų, 250 gr morkų, 250 gr svogūnų, 5 gr česnakų, ryšulėlis petražolių.

Prinokę, sultingi ir aromatingi pomidorai yra tūkstančių receptų iš viso pasaulio pagrindas. Šiems receptams pomidorų kokybė ir prinokimas visada yra svarbūs, nes kitaip skonis bus netinkamas. Tad jei auginate savo pomidorus arba pastebėjote, kad nusipirkti pomidorai yra neprinokę, pateikiame patarimą, kaip padėti jiems prinokti. Pirmiausia reikia žinoti, kad saulės šviesa ne visada naudinga, tiesą sakant, per daug šviesos gali sugadinti pomidoro odelę, todėl nelaikykite pomidorų ant palangės.

„Dar vienas receptas žiemos atsargoms papildyti. Mintis padaryti kitaip kilo prieš kelis metus, pasirodžius cukinijų, paprikų ir pomidorų padažo receptui. Tas plačiai paplitęs receptas tikrai geras ir vertas nesunkaus darbo virtuvėje. Bet kaip visuomet, kai galima padaryti geriau, kodėl gi nepadarius“, – rašo tinklaraščio „Gera virtuvė“ autorė Dalia.

Lygiai už mėnesio – rugsėjo 14 d. prie Klaipėdos prekybos centro „Akropolis“ ir rugsėjo 22 d. prie Vilniaus prekybos centro „Akropolis“ vėl vyks Didžioji sodinukų mugė – vienas didžiausių augalams skirtų renginių Lietuvoje. „Oras ima po truputį vėsti, jaučiame, kad vasaros liko visai nebedaug.

Vidurvasaris – metas, kai pomidorai ypač vilioja savo sodria spalva, nuostabiu kvapu. Šį žavesį labai lengva išsaugoti – tereikia pasiruošti pomidorų žiemai. Tam pravers keli patikimi receptai, kurie patiks norintiems sutaupyti ir mėgautis turtingu pomidorų skoniu bei aromatu net ir šaltuoju metų laiku. „Iki“ kulinarijos technologė Gailė Urbonavičiūtė dalijasi 5 pomidorų paruošimo idėjomis, rašoma pranešime spaudai.

Traškios cukinijos – lyg tobulos daržovės. Jos nebrangios, puikiai dera su plačia gausybe ingredientų, iš jų nesunkiai galima ruošti tiek užkandžius, tiek pagrindinius patiekalus ar garnyrus – ir net desertus. Cukinijos lengvai virškinamos, žalingo poveikio nuo jų nebūna, todėl šias daržoves (žinoma, virtas) galima duoti ir vos kelių mėnesių vaikams. O geriausia tai, kad jos yra kupinos vitaminų ir naudingų medžiagų.

Anksčiau manę, kad pilvo pūtimą ir kitus nemalonius pojūčius keliančios ankštinės daržovės – netinkamas pasirinkimas sveikatai, tautiečiai šiuo metu jas vis dažniau įtraukia į savo mitybos racioną. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad kasmet vis auga lęšių, avinžirnių ir kitų ankštinių daržovių pardavimai.

Salieras – kelis tūkstančius metų skaičiuojanti daržovė. Žinoma, visų pirma, buvo naudojamas laukinis salieras ir tik vėliau jis buvo sukultūrintas ir tapo tokiu, kokį jį žinome šiandien. Ir nors pastaruoju metu vis labiau išpopuliarėjo salierų sultys, tačiau ne prastesnė ir ne mažiau naudinga alternatyva yra salierų arbata. Salierų arbata gali būti ruošiama iš jo kotų, lapų ar sėklų. Tačiau kad ir kaip paruošite, būkite tikri, jog gausite vitaminų bombą.

Jau įprasta, kad balkonuose žmonės augina prieskonines žoleles, pomidorus ar agurkus. Tačiau 31-erių metų vilnietė Santana Markūnaitė balkone pasiryžo užauginti bulves. Pokalbio metu naujienų portalui tv3.lt moteris papasakojo, kaip jai sekėsi auginti bulves ir ką svarbu žinoti, norint šią daržovę užsiauginti savo namuose. Santana tikino, kad ji yra visiškas miesto žmogus. Tačiau gavusi galimybę užsiauginti daržoves balkone – ji jos nepraleido ir dabar augina, ką tik gali, įskaitant bulves.

Kėdainių ūkininkai jau pradeda šviežių lietuviškų bulvių sezoną. Šios daržovės labai laukiamos, bet šiemet bus bent penktadaliu brangesnės. Gyventojai ankstyvų lietuviškų bulvių jau laukia, bet prekybos tinklų pasiūloje kol kas yra šviežios svetimšalės arba lietuviškos pernykštės. „Šiek tiek anksčiau, turbūt todėl, kad buvo vėlyvų bulvių trūkumas ir žmonės pasiilgę šviežių. Tas ankstyvesnis kasimas man, kaip ūkininkui, nėra gerai, nes derlius mažesnis“, – pripažino ūkininkas.

Mityba atlieka svarbų vaidmenį, palaikant sklandžią kepenų veiklą. Daugelyje maisto produktų yra junginių, kurie, kaip įrodyta, padeda gerinti kepenų fermentų veiklą, apsaugo nuo riebalų kaupimosi, mažina uždegimą ir oksidacinį stresą. Kepenys yra atsakingos už organizmo procesus – nuo baltymų, cholesterolio ir tulžies gamybos iki vitaminų, mineralų ir net angliavandenių kaupimo.

Vienas iš geriausių maisto produktų išsaugojimo būdų – užšaldymas. Tai galima daryti su mėsos gaminiais, tam tikrais pieno produktais bei daržovėmis ir uogomis. Apie tai, kokia yra maisto produktų užšaldymo nauda ir kiek laiko galima vartoti įvairius užšaldytus maisto produktus papasakojo dietologas Mantas Liekis. Pašnekovas atskleidė, kad užšaldomi maisto produktai galioja neamžinai. Juos reikėtų suvartoti per tam tikrą rekomenduojamą laiko terminą.

Vilniečiai Birutė ir Vytautas Milimavičiai jau džiaugiasi savo pirmuoju agurkų derliumi.   „Pirmas derlius tėvų balkone!“, – socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Daržininkų užrašai“ dalinasi vilniečių dukra Jurgita.   Agurkus užaugino balkone Birutė ir Vytautas pasakoja, kad tokio derliaus pavyko sulaukti anksti sudaiginus sėklas ir daigus pasodinus į kokybišką augalinį gruntą.    „Daigai sodinami į permatomą vazoną, kad šaknys gautų šviesos.

Jau kurį laiką prekybos centrų lentynose galima įsigyti šiųmečių lietuviškų daržovių. Tiesa, kaip ir visuomet, pirmųjų lietuviškų daržovių kainos nedžiugina, tačiau pirkėjų joms netrūksta. O „Agrošiltnamių“ direktorius Paulius Andriejavas tikina, kad, nepaisant išaugusių auginimo kaštų, šiais metais lietuviškos daržovės net trečdaliu pigesnės.

Lietuvos ūkininkai vis garsiau perspėja apie gresiančius nuostolius ir net bankrotus, jei vyriausybė nesustabdys pigių rusiškų ir baltarusiškų daržovių importo. Žemės ūkio ministras tikisi, kad ES muitus šių šalių žemės ūkio produkcijai įves jau šį mėnesį. Tačiau niekaip nesulaukdami šio europinio sprendimo, ūkininkai reikalauja valstybinių tarnybų inspektorius bent skubiai tikrinti, kokias daržoves prekeiviai atveža į Lietuvą ir platina turguose ir bazėse.

Lietuvos ūkininkams teigiant, kad į šalį patenka Rusijoje išauginti agurkai ir kitos daržovės su suklastotais kilmės dokumentais, tai kelia pavojų visam Lietuvos žemės ūkio sektoriui, sako jo atstovai.  „Šiandien girdėjau, kad galima turguje rasti Lietuvoje užaugintų bulvių, bet dar nė vienas kilogramas lietuviškų bulvių nebuvo nukastas“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas.

Ar kada nors pagalvojote, kad galite auginti daržoves savo buto balkone? Taip – tikrai galite! Jei turite balkoną, vadinasi turite pakankamai erdvės auginti gėles, vaistažoles ir daržoves. Balkonai yra puiki vieta šiltnamiui ir jūsų svajonių mini darželiui. Šiltnamis balkone gali padėti užsiauginti savas salotas, pomidorus, krapus, špinatus, čiobrelius, mėtas bei begales kitų daržovių ir prieskoninių augalų.

Nors kai kurie augalai, pasėti vasario ir kovo mėnesiais, balandį spėję ir ūgtelėti, tačiau kitus dar tik planuosime sėti ar persodinti į atvirą dirvą. O kad būtų lengviau susigaudyti, ką ir kada sėti, pažvelkime, ką mums pataria balandžio mėnesio sėjos kalendorius. Balandžio mėnesį dauguma augalų jau gali būti sėjami tiesiai į dirvą.

Įkandin grūdų augintojų, jau ir daržovių augintojai reikalauja skubiai uždrausti žemės ūkio produktus iš Rusijos. Ūkininkai skundžiasi, kad keletą kartų pigesni agurkai ir pomidorai  plūsta į Lietuvą su lenkiškomis etiketėmis. Jei vyriausybė nieko nedarys, žemdirbiai perspėja, kad tuoj valgysime ir rusiškus svogūnus, kopūstus ar bulves. Žemės ūkio ministras teisinasi Lietuvoje draudimo įvesti negalįs ir ragina laukti europinio sprendimo.

Obuoliai, braškės, apelsinai, vynuogės, salotos, agurkai – tik dalis šviežių vaisių ir daržovių, kurias randame parduotuvių lentynose, o ir atvažiuoja jie net iš tolimiausių pasaulio kampelių. Apie tai, kokį kelią iki pirkėjų namų turi įveikti švieži produktai bei kaip užtikrinama jų kokybės kontrolė. „Lidl Lietuva“ komercijos vadovas Lukas pasakoja, kad atidžiai vertinamos įvairios detalės.

Įvairios socialinių tinklų daržininkų grupės jau ūžia nuo klausimų ir patarimų, kaip sėti, sodinti vieną ar kitą daržovę, gėlę, kaip tvarkyti ar dar netvarkyti aplinką, genėti, balinti vaismedžius ar vaiskrūmius. Patarimais apie kovo mėnesio darbus sode ir darže su „Rinkos aikštės“ skaitytojais sutiko pasidalinti ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas dr. Vytautas Liakas.

Nors už lango dar šaltoka, bet jei iš parduotuvės namo parsinešame šviežio derliaus daržovių, atrodo, kad pavasaris jau tikrai nugali žiemą. Pasiilgti ridikėliai tinka tiek tradicinėse lietuviškose, tiek egzotiškesnėse salotose – jie ne tik gaivūs ir gardūs, bet ir naudingi organizmui. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr.

Svogūnai ne tik įvairius patiekalus praturtina puikiu skoniu ir kvapu, bet pasižymi ir stebinančia nauda organizmui. Ne be reikalo juos rasite kone kiekviename darže šalyje – o kad daržovės augtų sveikos ir derlingos, verta prisiminti kelias taisykles. Pavyzdžiui, nuo seno manoma, kad gegužės 8–oji yra būtent ta diena, kai reikia imtis šių populiarių daržovių sodinimo. Lietuviai nuo seno tikėjo, kad svogūnus reikia sodinti konkrečią dieną – per Cibulinį gegužės pradžioje.

Pavasarį morkos ir kitos rūsiuose sandėliuojamos daržovės nebe tokios sultingos kaip rudenį, tad neverta laukti, kol visai suvys. Išeitis – užmarinuoti ir iš naujo mėgautis jų traškumu.  Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad žalios ar termiškai apdorotos daržovės turėtų būti kasdienio mūsų raciono dalis, o raugintos ar marinuotos suteiks maistui daugiau skonių įvairovės.

Jei jus kamuoja pilvo skausmai, geriau į tai atkreipti dėmesį. Tai, kas vyksta jūsų virškinamajame trakte, gali nulemti visos dienos eigą, tačiau yra keli produktai, kurie padeda pagerinti virškinimą ir žarnyno veiklą – rekomenduojama juos vartoti dažniau. Kad jūsų žarnynas būtų sveikas ir laimingas, dažnai priklauso nuo to, ką į jį dedate. Mityba gali turėti didelę reikšmę sprendžiant virškinamojo trakto problemas, dėl kurių jaučiatės prastai.

Nors atrodo kaip ropė, tačiau iš tiesų tai nėra šakninė daržovė ir auga dirvos paviršiuje. Dabar net ne visi apie ją yra girdėję, juo labiau – ragavę, tačiau ji jau šimtmečius vertinama ne tik Europoje, bet ir Azijoje, tai – nepelnytai pamiršta kaliaropė. „Pavasaris jau ne už kalnų, ir tai daro reikšmingus pokyčius mitybos racione, pirkėjų elgsenoje. Vaisių, daržovių netrūksta ir žiemą, tačiau akivaizdu, kad lietuviai yra be galo išsiilgę šviežio derliaus gėrybių.

Prekybos centruose daugelis perka nesupakuotas vaisius ir daržoves – prieš valgant jų nenuplovus galima apsinuodyti, gali pasireikšti pykinimas ir viduriavimas, todėl ekspertai įspėja visada nuplauti šiuos produktus prieš vartojimą. Yra maisto produktai, kuriuos daugelis įprastai plauna prieš valgydami, nors neretai į tai numojama ranka. Tačiau tyrimai rodo, kad yra keli maisto produktai, kuriuos būtina plauti prieš vartojimą. Internetinės sveiko maisto parduotuvės musclefood.

Pomidorai – visiems puikiai pažįstama daržovė, auginama tiek lauke, tiek šiltnamiuose, tiek balkonuose. Visame pasaulyje kasmet užauginama ir suvalgoma tūkstančiai tonų pomidorų. Juos itin mėgsta ir lietuviai. Pomidorų auginimas yra nemažai priežiūros reikalaujantis procesas, tačiau gaunamas derlius ir vaisių skonis tikrai atperka įdėtas pastangas.

Daržovės – tai mūsų mitybos raktas į sveiką, subalansuotą gyvenimo būdą. Nors daugelis žmonių gali pamiršti apie daržovių nauda mūsų organizmui, jos yra nepakeičiamas mitybos šaltinis. Šviežios, spalvingos ir gaivios daržovės yra ne tik skanios, bet ir pilnos maistinių medžiagų, suteikiančių įvairių naudų sveikatai. Viena iš tokių daržovių – garbanotasis kopūstas.

Vieno didžiausių nepriklausomų elektros prekių tiekėjų ekspertas teigia, kad tam tikrų maisto produktų laikymas šaldiklyje gali sutrumpinti prietaiso tarnavimo laiką. Šaldiklių keitimas kainuoja brangiai, tad tokių maisto produktų, kaip kiaušinių, laikymas juose gali nepigiai atsieiti.

Ne veltui Viduržemio jūros regiono dieta laikoma sveikatai palankiausia – ji kupina šviežių daržovių, ankštinių, kokybiško alyvuogių aliejaus bei liesos mėsos, žuvies. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad mums itin naudinga tinkamai paruošta žuvis, o Viduržemio jūros regiono mityba yra puiki prevencinė priemonė šių dienų civilizacijos ligoms.

Sėja jau startuoja! Nors už lango pūpso sniego kalnai, metas pradėti rūpintis šiųmečiu derliumi. Sausis – puikus laikas sodinti kai kurias daržoves, taip pat gėles, kurios atšilus balkonus išpuoš žiedais. Sodininkai, daržininkai jau bruzda – tą išduoda augantys sėklų, žemių, daigyklų pardavimai, pastebi Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. „Pirkėjai nieko nelaukia – sėklų pirkimas, kaip ir kasmet, prasideda dar sausį ir aktyvėja kone kasdien.

Daržovės sudaro sveikos mitybos piramidės pagrindą. Šių žolinių augalų įvairios sultingos dalys vartojamos maistui šviežios, virtos, keptos, troškintos, raugintos, sūdytos, marinuotos. Dėl panaudojimo universalumo ir maistinės vertės didžiuliai jų kiekiai auginami ir vartojami visame pasaulyje.

Kai kurios daržovės puikiausiai žiemoja lauke ir valgyti jas galima tada, kai labiausiai norisi ar reikia. Sniegas gali tapti puikiu mulčiu ir saugiu šiltnamiu. Kuo storesnis baltasis patalas dengia daržo lysves, tuo geriau po juo išsilaiko daržovės. Patyrę daržininkai, auginantys daržoves po sniegu, visada turi žeme apkastų ir daržo plėvele pridengtų daržovių: porų, pastarnokų, gelteklių.

Šiandieninė gyvensenos tempas, stresas ir nepalankios išorinės sąlygos gali padidinti organizmo jautrumą ligoms ir sumažinti natūralias gynybines jo galimybes. Imunitetas, kaip svarbi sveikatos dalis, tampa neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, į kurią turėtume atkreipti ypatingą dėmesį.

Kotryna Starkienė kviečia pasigaminti vištienos ir grybų pyragą. Jis puikiai tinka, kai turite vištienos likučių, nes įdarui ji naudojama kepta. Receptu moteris pasidalijo TV3 laidoje „Kotrynos burtai“.  Vištienos ir grybų pyragui reikės: Tešlai: 170 gr. miltų 160 gr. šalto sviesto 80 gr. šaltos grietinės Pusės šaukštelio kepimo miltelių Žiupsnio druskos Įdarui: 500 gr. vištienos blauzdelių mėsos be odos 450 ml. riebios grietinėlės 250 gr. pievagrybių 50 gr.

Duona –  labai populiarus maisto produktas, kurį žmonės vartoja šimtmečius. Šis maisto produktas turi ir privalumų, ir trūkumų.  Galbūt jūs, kaip ir aš, tiesiog dievinate šviežią, kvapnią duoną? Ji gali būti derinama su įvairiais maisto produktais, bet ar kada susimąstėte, su kuo duonos nereikėtų vartoti? Šiandien mes jums papasakosime, ko negalima valgyti su duona. Duona yra puikus angliavandenių šaltinis, aprūpinantis organizmą energija.