Tik šiemet jų derlius mažesnis, nes pakenkė pavasarinės šalnos ir atakavo paukščiai. Ir nors sezono pradžioje už pusės kilogramo indelį tenka pakloti apie 7 eurus, ūkininkai sako, kad derlių vos spėja skinti.
Nešina indeliais ūkininkė skuba į savo sausmedžių plantaciją Alytaus pašonėje. Ten jų augina hektarą, o dabar pats uogų skynimo metas. Pernai šakos kone lūžo nuo uogų.
„Buvo po 5–6 kg nuo krūmo“,– sako ūkininkė Laima Statutaitė.
Šiemet derlius gerokai mažesnis.
„Pirmi metai, kai pašalo šiek tiek žiedeliai ir krūmai mažiau dera“,– teigia sausmedžių augintoja.
O dar ir neprašyti svečiai ūkyje papuotavo – tad štai mažoji pagalbininkė Sofi kruopščiai dengia krūmus tinklu.
„Paukščiai užpuolė mus šiais metais ir reikia tinklų dabar jau“,– tvirtina ūkininkės dukra Sofi.
L. Stutaitė Dzūkijoje pirmuosius sausmedžius pasodino prieš 5-erius metus. Ji pastebi, kad kasmet norinčių įsigyti šių saldžiarūgščių uogų vis daugiau.
„Seniau pati turėjau daug ieškoti, kas norėtų pirkti uogas, o dabar žmonės domisi, susiranda, sužino, atvažiuoja“,– pasakoja ūkininkė.
Už priskintą, beveik puskilograminį indelį, moteris prašo 7 eurų, jei žmonės atvyksta ir prisiskina patys – kilogramas atsieina 10 eurų.
„Paties nusiskintos uogos yra skanesnės, negu nusipirktos kažkur“, – sako sausmedžių augintoja.
O prekybos centruose šių uogų rasti sunku, prekybininkai jomis papildyti asortimento ryžtasi retai. Sako, uogos lepios, išlaikyti patrauklią jų išvaizdą sunku. Bet pabandę džiaugiasi – jos kaip mat išgraibstomos.
„Šios uogos yra vitaminų bomba ir žmonės būna ir pasiskaitę, ir užsieny matę“, – pasakoja „Maxima“ komunikacijos vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Gyventojai atvirauja, šių uogų ragavę, bet dažnas jas vadina egzotika ir mieliau renkasi šilauoges ar braškes.
„Sausmedžio tai neatsimenu, kad valgytumėm vaikystėj, jaunystėj“, – sako moteris.
„Mano sesė augina sausmedžius ir kelias rūšis“, – pasakoja kita gyventoja.
„Sausmedžio uogos man savotiškos, aš jas sulyginu su mėlynėm“, – teigia apklaustoji.
O, pasak botanikų, sausmedžiai patrauklūs dėl ištvermės ir ankstyvo derliaus.
„Atsparus šalčiui žiemą, ir kas yra labai svarbu mūsų klimato sąlygom, jo žiedai ištveria -6 laipsnių temperatūrą“, – tikina VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja Laima Česonienė.
Vien VDU Botanikos sode Kaune auga bent 20 skirtingų jų veislių.
„Forma įvairiausia, nuo verpstės iki cilindro, būna įvairiai išlankstytų“,– pasakoja L. Česonienė.
Tamsiai mėlynos jų uogos nuo saldžių iki gerokai karstelėjusių.
Specialistai sako, kad šios uogos stiprina kraujagysles, mažina vėžio riziką, lėtina senėjimo procesus.
„Antocianinai sudaro kai kurių veislių uogose beveik 90 procentų, tai yra tikra antocianinų bomba“,– teigia VDU Botanikos sodo darbuotoja.
O uogas galima valgyti šviežias, šaldytas, džiovintas, iš jų virti uogienes, džemus ar spausti sultis. Uogose gausu vitaminų A, B grupės, magnio, geležies, o štai C vitamino gerokai mažiau nei juoduosiuose serbentuose ar aktinidijose. Tad specialistai sako – racione turi būti įvairiausių uogų.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
