Tai ne tik tuščios viltys – keli projektai, pateikti paramai gauti, leido ūkio kryptį pakeisti iš augalininkystės į mišrią – dabar ūkininko laukuose ne tik šilauogės auga, bet ir 70 danielių ganosi. Kitas pasiekimas – produktų perdirbimas iš ūkio žaliavų. Ši veikla ūkininkui atrodo perspektyvi, todėl jis turi ir daugiau sumanymų – šaltyje apdoroti ne tik šilauoges, bet ir daržoves bei danielių mėsą. Tam reikėtų didesnio liofilizavimo agregato, nei įsigytas šilauogėms liofilizuoti.
Ūkininkas pripažįsta, kad be Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos paramos per trumpą laiką tokių rezultatų nebūtų pasiekęs. Iš pirmojo projekto paramai gauti skirtų lėšų A. Meseckas papildomai įsigijo šilauogių sodinukų, nedidelį, modernų traktorių šilauogyno priežiūrai ir 11 danielių. Iš antrojo – dalį gautos sumos panaudojo produktų iš ūkio žaliavų perdirbimui ir tiekimui į rinką, pirko mikroautobusą su šaldymo įranga, o ūkiniam pastatui atnaujinti – statybinių medžiagų.
Ieškoti paramos ūkininką paskatino realybė – užsienyje užsidirbtų pinigų A. Meseckui pakako ūkininkavimo pradžiai, tačiau užsibrėžus tikslą plėstis ir iš savo ūkio žaliavų gaminti produktus, lėšų pritrūko. Ūkininkas kreipėsi paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį "Parama smulkiesiems ūkiams" ir parengė du projektus paramai gauti.
Parama leido pakeisti kryptį
Parama A. Mesecką paskatino ne tik stiprinti ir plėsti šilauogių ūkį, bet jame imtis ir naujų veiklų. Viena jų – danielių auginimas. Ūkininkui įsigijus gyvūnų, keitėsi ir ūkio veiklos pobūdis - iš augalininkystės ūkio jis tapo mišriu.
Sprendimą ūkyje apgyvendinti danielius, lėmė lengva šių gyvūnų priežiūra. Dabar ūkininko valdose jų ganosi daugiau kaip 70. Patelės parduodamos veislei, patinėliai – mėsai, todėl ūkis gauna papildomų pajamų.
Arčiau vartotojo
Kita naujovė A. Mesecko ūkyje – produktų iš ūkyje užaugintų žaliavų perdirbimas. Ūkininkas ėmėsi šilauogių liofilizavimo. Tokiu būdu apdorotos uogos perkamos ir vartotojų, ir kolegų bitininkų – jos tinkamos maišyti su medumi.
Liofilizatorių ūkininkas įsigijo, gavęs paramą produktų iš savo ūkio žaliavų perdirbimui. Liofilizacija – tai konservavimo būdas, kurio metu drėgmė iš produkto pašalinama sublimacijos būdu. Įprastinį liofilizacijos procesą sudaro 3 etapai: užšaldymas, pirminis ir antrinis džiovinimas. Pirmiausia mėginiai užšaldomi žemoje temperatūroje (žemesnėje kaip 0 °C), kad taptų kieti, o juose esantis vanduo suformuotų ledo kristalus. Pirminio džiovinimo metu susidarę ledo kristalai pašalinami sublimacijos būdu. Norint išvengti mėginio subliuškimo arba atitirpimo, proceso metu kontroliuojami įvairūs parametrai, pvz., slėgis, temperatūra, laikas.
Liofilizuoti produktai rinkoje populiarėja. Šalčiu džiovintos uogos išsaugo savo vertingąsias savybes ir turi didelę paklausą. Matydamas gaminamos produkcijos patrauklumą vartotojams, ūkininkas jau mąsto apie didesnio liofilizatoriaus poreikį. Juo galėtų liofilizuoti ne tik šilauoges, bet ir daržoves ar danielių mėsą.
Sustiprintas paramos iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos, Stirniškių ūkis nenustoja plėstis. Šiemet ūkininkas pasodino gervuogių sodinukų ir planuoja įveisti naują braškių plantaciją.
Kaip bus remiami smulkūs ir vidutiniai ūkiai
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) smulkiesiems ūkininkams numatytos platesnės galimybės ir tikslesnis jų rėmimas, nei Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programoje. Jame sukurtos atskiros intervencinės priemonės labai smulkiems ir smulkiems-vidutiniams ūkiams remti.
Strateginiame plane smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai numatyta skirti 45 mln. Eur paramos, labai smulkių ūkių plėtrai – 15 mln. Eur.
Labai smulkūs ūkiai bus remiami pagal priemonę ,,Labai smulkių ūkių plėtra". Paramos lėšomis bus skatinama gaminti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktus, orientuotis į rinką, daugiau dėmesio skiriant naujoms technologijoms ir skaitmenizacijai, taip pat bendradarbiavimui, įgyvendinant ūkininkų grupių projektus ir kolektyvines investicijas.
Paramos galės prašyti ne tik žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai asmenys, bet ir juridiniai asmenys, žemės ūkio kooperatyvai, superkantys ir realizuojantys tik savo narių valdose užaugintus ir jų pagamintus produktus.
Svarbi dar viena naujovė – paramos galės kreiptis ir keli ūkio subjektai, įgyvendindami kolektyvines investicijas, tokiu atveju didėtų parama.
2023-2027 m. laikotarpiu labai smulkiems ūkiams numatyta didesnė parama – iki 25 tūkst. Eur. Jeigu projektą įgyvendins 2 ūkio subjektai, parama sieks iki 50 tūkst. Eur, jei 3 – iki 75 tūkst. Eur, o jeigu dalyvaus 4 ar daugiau ūkio subjektų – 100 tūkst. Eur.
Taip pat pakelta valdos ekonominio dydžio kartelė: kai paraišką teiks vienas žemės ūkio subjektas, valdos ekonominis dydis turės būti ne mažesnis kaip 8 tūkst. Eur ir ne didesnis nei 16 tūkst. Eur. Kai paraišką kartu teiks keli ūkio subjektai – žemės ūkio valdos ekonominis dydis turės būti ne mažesnis kaip 4 tūkst. Eur ir ne didesnis nei 16 tūkst. Eur.
Atkreiptinas dėmesys, kad parama nebebus mokama kaip išmoka, išlaidos bus kompensuojamos. Paramos intensyvumas sieks iki 85 proc.
Pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių–vidutinių ūkių plėtra“ paramos galės kreiptis ūkiai, kurių įregistruotas žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra ne mažesnis kaip 16 tūkst. 01 Eur ir ne didesnis kaip 30 tūkst. Eur. Pagal šią priemonę galima didžiausia paramos suma projektui – 200 tūkst. Eur, didžiausias paramos intensyvumas – 65 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
