Ūkininkus gąsdina sausra: „Kiek nori knisk, žemė – sausa“

Kėdainių krašto ūkininkas Arūnas, kiek įmanoma, bando gelbėti būsimą derlių laistydamas bent dalį laukų.

„Kiek nori knisk, žemė – sausa, dulka, žolės ir tos net neauga“, – sakė ūkininkas Arūnas Liubomirskas.

„Galiu palaistyti kokius 30–40 arų per dieną, bet esu užsėjęs virš 10 hektarų, kaip su anais daryt, vandens telkinio niekur arti nėra?“ – retoriškai klausė A. Liubomirskas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Sausi orai kelia gaisrų pavojų miškuose, sako ugniagesiai

Per šimtas žmonių prie Seimo ragino nedrausti kailinių žvėrelių verslo

Agrarinė aplinkosauga ir klimatas – kokią paramą galima gauti vienam hektarui

Ūkininkas rodė, kad svogūnų laiškai nuo sausros net užsiraitę. O tokiu metu laukas jau turėtų ryškiai žaliuoti.

„Matėsi link Panevėžio nuėjo, link Truskavos, Lančiūnavos, o pas mus nė lašo“, – žemdirbys iš Surviliškio sakė lietaus nematęs jau kelias savaites.

A. Liubomirskas skaičiavo, kad kasdienis laistymas didina ir būsimo derliaus kainą. 

„Aišku, ji brangesnė, bet kas mokės brangiau, laiškas – ne grūdas, jo nepalaikysi sandėlyje metus ar du, išpjauni ir turi šiandien ar rytoj jau parduoti“, – pasakojo ūkininkas.

Lietaus pavasaris kaip reikiant pašykštėjo ir Panevėžio rajone. 

„Nuo pavasario neturime lietaus. 15 minučių prieš savaitę gavome lietaus ir viskas. Sausa, sausa, sausa – kitų žodžių nebėra, jeigu priliesime visus laukus, pritrūks vandens“, – esama padėtimi skundėsi ūkininkė Vilma Samienė. 

Šiuo metu šiltnamiuose užaugintomis uogomis prekiaujanti ūkininkė iš Panevėžio rajono stengiasi laistyti bent uogyną. Tačiau drėgmės, anot jos, labai reikia ir neseniai pasodintoms daržovėms. Ūkininkė pasakojo, jog dėl drėgmės stygiaus dalis daržovių nė nedygsta.

„Arba atsėsim, arba paliksim Dievulio valiai, tada nieko ir nebus <...> Tokiems išdžiūvusiems laukams reikia geros savaitės lietaus, kad vanduo gražiai susigertų, jeigu žolė jau nupjauta ji dega, džiūsta“, – sakė V. Samienė.

Tai, kad orai ūkininkų šį pavasarį tikrai nelepino patvirtino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė.

„Pavasaris iš tiesų nustebino, dieną – karšta, vakare – šalta, ryte – šalnos. Taip, šalnos šiek tiek pakenkė derliui, matome, kad lietuviškų daržovių derlius gali vėluoti 2–3 savaites“, – sakė Indrė Lukoševičienė.

Prie esamos situacijos prisidėjo ir sausra.

„Dar galime ištempti, jeigu palis vėliau, tačiau, jei augimo metu pritrūks lietaus, bus mažesnis derlius, prastesnė kokybė“, – prognozavo I. Lukoševičienė.

Dar tik pirmosios vasaros dienos, o ganyklos džiūsta akyse – rodė pienininkystės ūkį turinti Kėdainių krašto ūkininkė besidairydama, ar dar bus šiuose plotuose iš ko pašarus žiemai ruošti.

„Tikrai ne tokiu metų laiku taip atrodyti turi <...> Mes ūkininkaujame jau 30 metų, to dar nėra buvę, tokiu metu viskas būdavo žalia, viskas bujojo, viskas augo“, – pasakojo ūkininkė Erlenda Turskienė.

Ūkininkė baiminosi, kad ir taip mažų pieno supirkimo kainų nustekenti ūkininkai gali nebeištverti, jei dar teks ir brangius pašarus pirkti.

„Pratempsime iki rudens, kol dar šiek tiek pasiganys kažkur, bet jei nebus pašaro žiemai, karvių sumažės dar rudenį“, – sakė E. Turskienė.

Klimatologo duomenimis – sausa didžiojoje Lietuvos dalyje, o atskirose vietovėse vakarų Lietuvoje specialistai jau užfiksavo stichinę sausrą.

„Yra sausa, kritulių ilgą laiką buvo mažiau nei įprastai, o dar ir oro temperatūra yra aukšta, garavimas – intensyvus, paviršinis sluoksnis – ypač sausas“, – situaciją apžvelgė Donatas Valiukas.

Remiantis preliminariomis sinoptikų prognozėmis, ir pirmąjį vasaros mėnesį kritulių gali būti apie 20 proc. mažiau nei įprastai birželį.