Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 30 d., tačiau svarbu įsidėmėti, kad už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinė paramos suma mažinama 1 proc.
Naujovės taisyklėse
Pakeitus minėtos priemonės įgyvendinimo taisykles atsirado tam tikrų pokyčių. Vienas jų – panaikintas reikalavimas pareiškėjui neturėti įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui.
Kitas pakankamai svarbus pokytis – panaikintas reikalavimas pareiškėjui neturėti įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui.
Taip pat į taisyklių 3 priedą „Skirtingų rūšių gyvūnų vieneto atitikties sutartiniam gyvuliui lentelė“ įtraukti šie sutartiniai gyvuliai: taurieji elniai, Dovydo elniai, danieliai, dėmėtieji elniai, bizonai, stumbrai, kumeliukai, paršavedės, paršeliai ir kiaulės.
Kokios priemonės remiamos
Pagal tęstinius 2014–2020 m. KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įsipareigojimus remiamos šios veiklos: „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ – 192 Eur/ha; „Specifinių pievų tvarkymas“ – 69 Eur/ha; „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ – 208 Eur/ha; „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ – 291 Eur/ha; „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“ – 160 Eur/ha; „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“: „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ – 97 Eur/ha ir „Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ – 65 Eur/ha; „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ – 221 Eur/ha; „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“: išvežant nušienautą žolę – 155 Eur/ha, nušienautą susmulkintą žolę paskleidžiant ant melioracijos griovio šlaito – 141 Eur/ha; „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ – 232 Eur/ha; „Tausojant aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“: daržovėms ir bulvėms – 318 Eur/ha, vaisiams ir uogoms – 336 Eur/ha; „Dirvožemio apsauga“: už ankštinių augalų arba daugiamečių žolių auginimą – 45 Eur/ha; „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ – 134 Eur/ha; „Ražienų laukai per žiemą“ – 99 Eur/ha.
O iš naujo teikti paraiškas pareiškėjai galės pagal šias veiklas: „Dirvožemio apsauga“, „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ ir „Ražienų laukai per žiemą“.
2023 m. pirmą kartą teikiant paraiškas pagal priemonės veiklas „Dirvožemio apsauga“, „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ ir „Ražienų laukai per žiemą“, įsipareigojimų laikotarpio trukmė – 3 metai.
Veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ didžiausias neapartas ražienų plotas, už kurį skiriama parama dalyvaujant veikloje, – ne didesnis kaip 70 ha (anksčiau buvo ne didesnis kaip 50 ha).
Dar viena žemdirbiams paranki naujovė: yra pailgintas duomenų suvedimo į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą apie panaudotus tręšiamuosius produktus terminas – duomenys turi būti suvesti per 20 darbo dienų nuo tręšiamųjų ir kalkinamųjų produktų panaudojimo (anksčiau per 5 darbo d.).
Nemuno deltos užliejamų pievų teritorijoje, kuri priskiriama prie vietovių, kuriose esama specifinių kliūčių, nupjautos žolės ritiniai turi būti išvežti iš laukų iki spalio 30 d. (anksčiau iki spalio 1 d.).
Pareiškėjai, nuo 2022 m. prisiėmę įsipareigojimus pagal veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, gali nušienauti pievas po birželio 20 d., po to ganyti gyvulius deklaruotuose pagal veiklą plotuose visą prisiimtų įsipareigojimų laikotarpį, t. y. 2022–2024 m.
Reikalavimas informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą per „NMA agro“ mobiliąją programėlę atlikus šlapynės sutvarkymo darbus pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ yra taikomas visiems pareiškėjams, deklaruojantiems nuo 1 ha kodu 5PT-3 ne mažesnius kaip 0,1 ha laukus.
Pagal veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ paramos gavėjai nuo 2023 m. naujai deklaruotuose melioracijos griovių šlaituose ir 3 metrų apsauginėje juostoje (anksčiau buvo 1 m) įsipareigoja nenaudoti organinių ir mineralinių trąšų, augalų apsaugos produktų.
Svarbu įsidėmėti, kad deklaruojamos medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje pagal veiklą „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, deklaruojami ankštiniai augalai, jų mišiniai ar įsėjamas daugiamečių žolių įsėlis pagal veiklą „Dirvožemio apsauga“ ir deklaruojami melioracijos griovių šlaitai su 3 metrų apsaugine juosta pagal veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ yra tinkami užskaitai pagal Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų, taikomų nuo 2023 metų, 8 GAAB standartą: „Mažiausia ariamos žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dalis, o visame žemės ūkio paskirties žemės plote – kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu“.
Pareiškėjai, vykdantys veiklą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“, įsipareigoja sudaryti laukų, deklaruojamų pagal šią veiklą, tręšimo planą, jei tręšiama mėšlu ar srutomis daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, ir jį vykdyti.
Verta atkreipti dėmesį, kad vykdant veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ reikalavimas įterpti tarpinius augalus į dirvą prieš pagrindinės kultūros sėją nėra taikomas, jei jie naudoja neariamąsias technologijas.
Vykdant veiklas „Dirvožemio apsauga“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, ariamojoje žemėje turi būti įsėtas daugiamečių žolių įsėlis. Draudžiama čia naudoti augalų apsaugos produktus, mineralines trąšas.
Pagal veiklą „Dirvožemio apsauga“ įsipareigojama įsėti ne mažesniame kaip 20 proc. pagal veiklą deklaruotame ariamosios žemės plote ir išlaikyti 2 metus tame pačiame lauke nuo įsėjimo metų. „Rizikos“ vandens telkinių teritorijose daugiamečių žolių įsėlis turi būti ne mažiau kaip 30 proc. pagal programą deklaruoto ariamosios žemės ploto ir išlaikomas 2 metus tame pačiame lauke nuo įsėjimo metų. Įsėlį deklaruoti privaloma antraisiais įsėjimo metais.
Vykdantys veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įsipareigoja pirmaisiais programos įgyvendinimo metais iki liepos 1 d. įsėti daugiametes žoles ariamojoje žemėje.
Prisidedama prie Žaliojo kurso tikslų ir visuomenės gerovės
Naujuoju -jau seniai nebe naujasis, juk jau pusė metų praėjo...
Dabartiniu 2023-2027 m. finansiniu laikotarpiu dar labiau orientuojamasi į aplinkos ir klimato tikslus. Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus patarėjos Rolanos Miknevičienės, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) numatytos ir savo noru pasirenkamos klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos ekologinės sistemos.
„Skatinant dalyvauti ekologinėse sistemose, siekiama stabdyti dirvožemio degradaciją ir gerinti jo derlingumą, tausoti vandenį ir gerinti jo kokybę, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako emisijas, tvariai ir mažiau naudoti pesticidų ir mineralinių trąšų, saugoti biologinę įvairovę, puoselėti kraštovaizdį, didinti gyvūnų gerovę, kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms“, – aiškino ŽŪM atstovė.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad išmokos bus skiriamos už įsipareigojimus, viršijančius valdymo reikalavimus ir geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) standartus, atitinkamus minimaliuosius trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo, gyvūnų gerovės ar kitus privalomus reikalavimus.
R. Miknevičienė pabrėžė, kad kiekvienas gali pasirinkti pagal savo ūkininkavimo kryptį tinkamas ekologines sistemas. Už jas mokamos papildomos išmokos turėtų paskatinti ūkininkus įsitraukti ir taip prisidėti prie Žaliojo kurso tikslų ir visuomenės gerovės – klimato kaitos stabdymo, aplinkosaugos problemų sprendimo.
„Ekologinės sistemos ne tik prisidės prie aplinkos apsaugos ir klimato tikslų įgyvendinimo, bet ir prie tvaresnių maisto sistemų kūrimo, išlaikant apsirūpinimo maistu ir gamybos potencialą, bei didinant ūkių gyvybingumą ir konkurencingumą. Ekologinėms sistemoms planuojama skirti 25 proc. tiesioginės paramos biudžeto“, – teigė ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus patarėja.
Teikdami paraiškas už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus, pareiškėjai taip pat gali pretenduoti ir į išmokas pagal Strateginiame plane numatytas šias ekologines sistemas: kompleksinę ekologinę sistemą „Veiklos ariamojoje žemėje“ (veiklos „Tarpiniai pasėliai“, „Augalų kaita“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“), „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“, „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“, „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“, „Gyvūnų gerovė“.
Išsamesnė informacija – www.nma.lt
