• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ūkininkai skundžiasi, kad šiemet grūdų derlius buvo mažesnis dėl sausros. Negana to, grūdų supirkimo kaina sumažėjo beveik dvigubai. Tačiau parduotuvėse miltų ir duonos kainos toliau auga. Ūkininkai piktinasi, kad perdirbėjai ir prekybininkai lobsta jų sąskaita. Tuo metu perdirbėjai tikina, kad supirkimo kainos didelės, bet patys ūkininkai nenori parduoti grūdų.

Ūkininkai skundžiasi, kad šiemet grūdų derlius buvo mažesnis dėl sausros. Negana to, grūdų supirkimo kaina sumažėjo beveik dvigubai. Tačiau parduotuvėse miltų ir duonos kainos toliau auga. Ūkininkai piktinasi, kad perdirbėjai ir prekybininkai lobsta jų sąskaita. Tuo metu perdirbėjai tikina, kad supirkimo kainos didelės, bet patys ūkininkai nenori parduoti grūdų.

REKLAMA

Į portalą tv3.lt kreipėsi ūkininkas Steponas, jis skundėsi pastaruoju metu nukritusiomis grūdų  supirkimo kainomis.

„Grūdų kaina mažėja, o duona brangsta. Ar tai normalu? Prasidėjus karui Ukrainoje, kviečių kaina siekė 340 eurų už toną, dabar ji siekia apie 200 eurų už toną, rapsų kaina nuo 700 eurų už toną nukrito iki 420 eurų.

Atrodo, kad maisto produktai būtų gaminami ne iš žemės ūkio žaliavų. Kaip kitaip paaiškinti, kad žaliava pinga, o galutinis produktas brangsta“, – piktinosi ūkininkas.

REKLAMA
REKLAMA

Jis pastebėjo, kad kitose Europos šalyse maistas kur kas pigesnis nei Lietuvoje.

„Kaip tai paaiškinti? Jeigu jau žaliavinis pienas atpigo, dujų ir elektros kainos sumažėjo. Kitur tai lėmė mažesnes maisto produktų kainas, tačiau tik ne pas mus“, – stebėjosi Steponas.

REKLAMA

Ūkininkai patirs nuostolių

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos narys ir ūkininkas Ignas Hofmanas sutiko, kad grūdų kainos krito per pusę.

„Jeigu anksčiau kviečių kaina siekė 430 eurų už toną, dabar jie kainuoja 230 eurų už toną.

Žemdirbiai jau daug kartų sakė, kad ūkininko dalis – mažiausia produkto gamybos grandinėje, jis mažiausiai uždirba. Didžiąją dalį pasiima perdirbėjai ir prekybininkai“, – sakė ūkininkų atstovas.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, grūdininkai šių metų derlių jau nuėmė.

„Jis, kaip ir buvo tikėtasi, kiekviename rajone skirtingas. Jeigu Kėdainiuose dalis derliaus sunyko ir žmonės net nelaukę jo nuėjimo, išdirbo žemę, kitur ūkininkai grūdų prikūlė visai nemažai. Derlius buvo geriausias ten, kur lijo, pavyzdžiui, Joniškio rajone“, – komentavo I. Hofmanas.

Pasak jo, ūkininkai savo finansinę situaciją pamatys tik prieš Naujuosius metus, kai parduos visą derlių, atsiskaitys su tiekėjais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Šie metai sudėtingi dėl daugelio aspektų, ne tik dėl sausros, bet ir trąšų kainos. Pernai trąšos kainavo 900 eurų, tačiau tada kviečių kaina siekė apie 350 eurų už toną. Dabar matome, kad kviečių kaina nukrito 100 eurų. Derliaus auginimo sąnaudos aukštos, o pardavimo kaina žema.

Kiekvieno ūkio situacija bus skirtinga, kas nepirko tokių brangių trąšų, jiems bus lengviau, kas pirko –  sunkiau. O jeigu pirko brangias trąšas ir turėjo prastą derlių, tokie ūkininkai tikrai patirs finansinių nuostolių“, – prognozavo ūkininkų atstovas.

REKLAMA

Tikina, kad kainos didelės, bet ūkininkai nenori parduoti grūdų

Tuo metu „Kauno grūdai“ maistinio verslo vadovas Ignas Gucevičius tvirtino priešingai. Anot jo, maistinių grūdų trūksta ir jų kainos yra didelės.

„Šiuo metu mes surinkome tik 2 mėnesiams reikiamą kiekį maistinės klasės grūdų, todėl sunku būtų prognozuoti, kokia bus miltų savikaina palyginti su praėjusiais metais. Šiuo metu maistinių, aukštesnės kokybės grūdų kainos yra didesnės, palyginti su praėjusiais metais. Todėl Lietuvos ūkininkai jų tiesiog neskuba parduoti, nes tikisi dar didesnių kainų“, – įsitikinęs bendrovės atstovas.

REKLAMA

Taip pat jis priminė, kad kainas parduotuvėse nustato prekybininkai, todėl sunku pasakyti, kiek kainuos duona ir kiti produktai pagaminti iš naujo grūdų derliaus.

Mažus ūkius nukonkuruoja koncernai

Pasak I. Hofmano, veikiausiai Lietuvoje nebus taip, kad po vienų sunkių metų ūkininkai trauksis iš gamybos ir nebeūkininkaus.

„Juk yra įvairūs susitarimai ir finansiniai įsipareigojimai. Be to, galima susitarti su tiekėjais, kad skolas atidėtų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau pastebime tendenciją, kad mažesni ūkiai traukiasi iš gamybos. Ūkiai stambėja. Pavyzdžiui, traukiasi pieno ūkiai. Tačiau vienas koncernas ruošiasi statyti 7 tūkst. vietų melžiamų karvių kompleksą“, – pasakojo I. Hofmanas.

Jis pasigenda bendros valstybės strategijos, kokį žemės ūkį Lietuva nori turėti ateityje.

„Ar normalu, kad Lietuvoje būtų koks 10 žemės ūkio koncernų, kurie viską valdytų? Tai nebūtų gerai nei patiems gyventojams, nei valstybei. Visi konkurenciniai ir ne tik dalykai suplauktų į vienas rankas.

Labai gaila, kad neturime normalios žemės ūkio strategijos jau visus 30 metų. Maži ūkiai jau nebeišgyvena, nepajėgia konkuruoti su didžiaisiais“, – pastebėjo I. Hofmanas.

Visos xalstybės saugo savo rinkas ,darbo vietas ,ir žmones ,o Lietuvoje viskas atvirkščiai , pripratę spekuliuoti nuo Briežnevo laikų ,nupirkti pigiai
, parduoti brangiai , verslininkai vyriausybėje, tiksliau SPEKULIANTAI, tai nieko doro ir nelaukite ,net pandemijos metu ,patarėjai su ministrais sugebėjo spekuliuoti ir niekas nenubaustas , o su supuvusiais grūdais ,spekuliuoti tai iš vis niekas net dėmesio nekreips .
Šimonytei padėkokit
Šimonytei padėkokit
šita padėjusi ant visko,jai kuo didesnė kaina-tuo ji laimingesnė,ekonomistei kubilinei šitai,Lietuvos nelaimei
Nieko čia keisto kai valdžioje korumpuoti durneliai o konkurencijos ir prokuratūros kontoros neveikia.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų