Tačiau ūkininkai skeptiški. Jie pirštu rodo į mažo našumo žemes, kur būtų galima statyti saulės elektrinių parkus. Jie taip pat siūlo sudaryti palankesnes sąlygas patiems ūkininkams ar kaimo gyventojams tapti gaminančiais elektros vartotojais, saulės elektrines statant ant namų ar ūkinių pastatų stogų.
Derlinga žemė – elektrai gaminti
Seimo pavasario sesijos pabaigoje parlamentarai balsavo dėl siūlymo leisti ir derlingoje žemėje statyti saulės ir hibridines elektrines.
Kitaip tariant, du Seimo nariai – socialdemokratas Linas Jonauskas ir liberalas Simonas Gentvilas, siekia pakeisti įstatymą ir jame numatyti, kad ariamoji žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, būtų naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, išskyrus ekologiškai nuskurdintas gamtinio karkaso teritorijas ar saulės šviesos energijos arba hibridinių elektrinių įrengimui, ir nepablogėtų dirvožemio savybės.
Dokumento aiškinamajame rašte nurodoma, kad, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu, statant saulės šviesos energijos elektrines (tarp jų saulės šviesos energijos elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis) žemės ūkio paskirties sklypuose, galimybė naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą neturi būti užtikrinta.
Projekto autorių teigimu, vadovaujantis aplinkosauginiais reikalavimais planuojant, statant ir eksploatuojant saulės šviesos energijos elektrinę nukastas derlingas dirvožemis turi būti saugomas ir panaudojamas rekultivuojant pažeistą žemę arba gerinant mažai produktyvias žemės ūkio naudmenas.
Šiuo metu galiojantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas reglamentuoja, kad Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose dirvožemio apsaugos tikslais taikomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: ariamoji žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, išskyrus ekologiškai nuskurdintas gamtinio karkaso teritorijas, ir nepablogėtų dirvožemio savybės.
„Tai iš esmės uždraudžia saulės elektrinių statybą tokioje žemėje“, – sako S. Gentvilas ir L. Jonauskas, siūlydami išspręsti šią problemą įstatymo pataisomis.
Neieško dirbtinio konflikto
Pristatydamas projektą Seimo posėdžių salėje L. Jonauskas kalbėjo, kad šiuo metu įstatyme yra įrašyti apribojimai derlingų žemių ūkininkams savo žemėje įsirengti saulės elektrines.
Jis akcentavo, kad tokių ribojimų neturėtų likti ir kad jas būtų galima statyti tokiuose rajonuose kaip Pasvalys, Pakruojis, Joniškis, Radviliškis, Panevėžio rajonas, Kėdainiai, Kauno rajonas, Marijampolė, Vilkaviškis. Jis taip pat ramino kritiką reikšti pradėjusius kolegas, kad žemė niekur nedings, išmontavus saulės elektrinę ar atsisakius jos, žemę bus galima dirbti. Jis pabrėžė, kad ūkininkams turėti savo atsinaujinančios energetikos šaltinį yra didžiulis poreikis.
Jam antrino ir Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jis tikino neieškantis dirbtinio konflikto su ūkininkais, o šio projekto tikslas – apsirūpinti energija. Jis tikino, kad turime atsižvelgti į viešąjį interesą ir pasverti, kas šiandieną mums svarbiau – žemės derlingumas ar energetinė nepriklausomybė.
„Tikrai čia niekas nesuvalgys derlingos žemės“, – pridūrė jis pabrėžęs, kad būti savarankiškai elektra apsirūpinančia šalimi šiuo metu yra viena svarbiausių mūsų valstybės strateginių užduočių.
Minėto įstatymo projektą Seimas palaikė pateikimo stadijoje. Už balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė 23. Jo imsis Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos komitetai, o Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkėje jis turėtų atsirasti rudens sesijoje.
Nepajėgūs konkuruoti
Tačiau ūkininkai dėl šio siūlymo skeptiški. Grūdų augintojas iš Pakruojo rajono Albinas Navickas atvirai sako: jeigu pasauliui jau nebereiks maisto – statykim saulės elektrines derlingiausiose žemėse. Jo manymu, pirmiausia reikėtų taikytis ne į derlingas žemes, o smėlžemius ir kitas nederlingas šalies vietoves, kur sudėtinga vystyti žemės ūkio veiklą. Jis taip pat siūlo daugiau investuoti į saulės elektrinių įrengimą kalvotose vietovėse.
A. Navickas įsitikinęs, kad jei ateityje šis įstatymas būtų priimtas, kai kurie ūkininkai atsidurtų nedėkingoje padėtyje, jei tektų konkuruoti su energetikais dėl žemės nuomos, nes finansiniai galios svertai – ne jų pusėje.
„Dažniausiai ūkininkai turi iki 50 proc. nuosavos žemės, o likusi – nuomojama, todėl konkuruoti su energetikos įmonėmis bus tikrai sunku, juk žinome, kokius finansinius pajėgumus jie turi. Be to, mes turime tam tikrą laukų išsidėstymo konfigūraciją, o jei dar kur nors įsiterps elektrinės, privalo būti užtikrintas privažiavimas prie jų.
Nedirbamos žemės plotų tik daugės, o ir privažiuoti mums prie laukų taps sudėtingiau. Mano nuomone, tai savotiškas ūkininkų ir visuomenės priešinimas. Nežinau, kam tai naudinga. Saulė visoje Lietuvoje šviečia praktiškai vienodai, tai kodėl nestatyti saulės elektrinių nederlingose ar kalvotose vietovėse, kur žemės ūkis yra apribotas?“ – susirūpinęs kalba A. Navickas.
Nesudaro tinkamų sąlygų
Ūkininkas sako, kad ir patys žemdirbiai, kaimų gyventojai mielai prisidėtų prie energetinės nepriklausomybės, norėtų įsirengti saulės elektrines ant namų ar ūkinių pastatų stogų, tačiau to daryti negali, nes esančių transformatorinių galia per maža.
Spaudoje buvo aprašytas ne vienas atvejis, kai privatus asmuo, norėjęs pasistatyti saulės elektrinę, gavo iš Energijos skirstymo operatoriaus sąlygas, kad būtų privaloma pakeisti transformatorinę visam kvartalui.
„Čia yra didelė problema ir apie ją mažai kas kalba. Daug kur dar stovi senos, nuo sovietų okupacijos likusios transformatorinės, kurias reikia keisti, didinti jų galingumą. Dėl to nereikia sakyti, kad ūkininkai blogi, nes saulės elektrinių nenori ant žemės. Mes jas galėtume iškelti ant stogų, tik sudarykite mums sąlygas“, – tvirtina A. Navickas.
Kas svarbiau?
Panašios nuomonės laikosi ir Kaišiadorių krašto ūkininkas Saulius Stirna. Jis taip pat mano, kad saulės elektrinėms vieta – nenašiose žemėse, o ne žemės ūkio naudmenose.
„Statykim saulės elektrines ne ant žemės, o ant stogų. Tam turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos. Taip pat galime daugiau investuoti į vėjo jėgaines, o ne į saulės elektrinių parkus. Vėjo jėgainės užima mažiau vietos. Tačiau taip pat nepamirškime, kad mums aktualu apsirūpinti ne tik energija, bet ir maistu. Klimatas keičiasi, turime daug aplinkosauginių įsipareigojimų, todėl auginti maistą bus vis sunkiau.
Gera statyti saulės elektrines, kai šiandieną turime maisto perteklių. Bet ar ilgai tą perteklių turėsime? Mus vis dar maitina trečiojo pasaulio šalys. Tačiau jei įvyktų kokia nors krizė, žmogus tuščiu skrandžiu ilgai negalės išbūti, mums reikalingi kokybiški maisto produktai“, – savo poziciją dėsto S. Stirna.
Ūkininkas sako, kad netoli jo ūkio jau yra iškilęs saulės parkas. Jis pastatytas nenašiose žemėse, kurios anksčiau nebuvo prižiūrėtos.
„Būtent tokiose vietose ir turi būti saulės parkai, nes iki tol ten buvo kemsynas, šabakštynas. Javai toje žemėje nebūtų augę“, – pridūrė jis.
Pardavė nuomotą sklypą
Kėdainių rajono grūdų augintojas Virmantas Ivanauskas laikosi tokios pačios pozicijos: aukšto derlingumo žemės – ne vieta saulės parkams.
„Nepamirškite, kad saulės elektrinė turi būti statoma ne ant žemės ūkio paskirties, o ant kitos paskirties žemės. Ar žemdirbys galės konkuruoti nuomos kaina? Juk žemės ūkio paskirties žemės nuomos kaina visai kitokia... Mes tikrai atsidurtume nepavydėtinoje padėtyje, jei tektų su energetikais varžytis dėl žemės sklypo.
Anksčiau vieną sklypą nuomavausi iš žmogaus, tačiau žemė jau parduota, ten pastatytos saulės elektrinės. Tai, sakyčiau, logiškas žemės savininko ėjimas, nes ten žemės našumo balas nesiekė nei 30“, – kalbėjo V. Ivanauskas.
Dėl bendros pozicijos spręs rudenį
Klausimą dėl saulės elektrinių parkų statybos derlingose ir numelioruotose žemėse Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija valdybos posėdyje žada svarstyti jau rugsėjį.
Asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis sako, kad L. Jonausko ir S. Gentvilo siūlomas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas šiandieną kelia daugiau klausimų nei pasiūlo sprendimų. Jo teigimu, įstatymo projekte nemažai teisinių neaiškumų, pastabas spėjo pateikti ir Nacionalinė žemės tarnyba. Vis dėl to jis tikina, kad patys žemės savininkai turi teisę spręsti, kaip tikslingiausiai jie turėtų išnaudoti savo žemę.
„Sutinku, kad ūkininkams turėtų būti sudarytos palankios sąlygos prisijungti prie energiją skirstančių tinklų urbanizuotoje teritorijoje. Tačiau to padaryti nepavyksta dėl įvairių apribojimų“, – pastebėjo A. Gaižutis.
Bendrą poziciją dėl saulės elektrinių parkų įrengimų derlingose ir melioruotuose vietovėse žada greitu metu priimti ir Žemės ūkio rūmai, kurie kartu su nariais diskutuos šiuo ūkininkams aktualiu klausimu. VL kalbinti ūkininkai, kurie priklauso Lietuvos ūkininkų sąjungai, taip pat ruošiasi šį klausimą aptarti savo sąjungoje.
Straipsnio autorė – Monika Kazlauskaitė
