Naujasis darbo kodeksas numato, kad prieš mėnesį įspėtam ir atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokama 2 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka. Jeigu darbo santykiai yra trumpesni negu 1 metai – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pastebi, jog išmoka darbuotojui priklauso ir kitais atvejais, pavyzdžiui, kai jis pats nutaria išeiti iš darbo. Tačiau retas, kuris tai žino ir tuo pasinaudoja.
Išmoka, išeinant iš darbo
„Išmoka atsiranda, kai išeiti iš darbo priverčia darbdavys, pavyzdžiui, mažina etatus. Darbuotojas tuomet turi teisę į išmoką. Tačiau retai kas jomis pasinaudoja.
Taip pat, teisė į išmoką atsiranda, kai darbuotojas nesutinka su tam tikrais pasikeitimais darbe. Pavyzdžiui, darbdavys informuoja, kad už 2 mėnesių sumažins darbo užmokestį. Jeigu darbuotojas nesutinka su tuo, jis turi teisę išeiti iš darbo ir gauti paskaičiuotą išmoką.
Jis privalo darbdavį informuoti, kad išeinu iš darbo, nes nesutinku su tuo sprendimu dėl darbo užmokesčio mažinimu. Tuomet darbdaviui atsiranda prievolė mokėti kompensaciją, kuri skaičiuojama pagal buvusį didesnį darbo užmokestį ir priklauso nuo stažo,“ - teigia D. Čibirienė.
Dviejų mėnesių atlyginimo dydžio kompensacija priklauso ir tiems darbuotojams, kurie išeina iš darbo, nes jiems suėjo pensinis amžius.
„Tokia išmoka yra skirta visiems žmonėms, kuriems sukako pensinis amžius ir jie įgijo teisę į senatvės pensiją. Jeigu tuo metu toks žmogus dirbo pas darbdavį, jis išeidamas iš darbo, gali prašyti išmokėti šią išmoką.
Žinoma, tęsti darbo jis nebegali, o prašyme atleisti jį iš darbo savo noru, būtina nurodyti, kad jam suėjo pensinis amžius arba duoti nuorodą į 56 darbo kodekso straipsnį,“ - pataria D. Čibirienė.
Teisė į išmoką negalioja, jeigu darbuotojas dirba pagal terminuotą darbo sutartį.
„Išimtys taikomos terminuotoms darbo sutartims. Jeigu prieš sukankant pensiniam amžiui jis buvo priimtas tik keliems mėnesiams atlikti kažkokį darbą, o tuo laikotarpiu jam suėjo pensijinis amžius, išmoka nepriklauso,“ - aiškina pašnekovė.
Darbdavys priminti neprivalo
Apie jam priklausančias išmokas darbuotojas privalo informuoti pats. Darbdaviui prievolės – nėra.
„Darbo inspekcija šiuo metu aiškina taip, jeigu darbuotojas prašydamas atleisti jį iš darbo nurodo darbo kodekso 55 straipsnį, kuris yra standartinis, tipinis straipsnis, kuriame prašoma tiesiog atleisti iš darbo, o neužsimenama apie pensiją, darbdavys gali ir nemokėti išmokos. Tad būtina informuoti apie pensinį amžių, tik taip darbdaviui atsiras prievolė sumokėti išmoką.
Supraskime ir darbdavius, kodėl jie turi skaičiuoti, domėtis kuriam darbuotojui, kada sukaks pensijinis amžius. Juk jis kinta,“ - primena D. Čibirienė.
Prieš priimdami į darbą vyresnio amžiaus žmones, darbdaviai taip pat turi būti atidūs.
„Yra gudruolių pensininkų, kurie įsidarbina prieš pusmetį ir išeina į pensiją. Darbdavys tuomet privalo kartu su atlyginimu išmokėti ir išmoką. Tad prieš priimdamas į darbą, jis turi žinoti, ar nekainuos jam tas darbuotojas ženklai daugiau negu kiti,“ - sako buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.
Už savo teises nekovoja
Darbuotojų profesinės sąjungos atstovai sako, jog pensinio amžiaus darbuotojai turi ir daugiau privilegijų. Tačiau būtent dėl jų, darbdaviai ir vengia priimti juos į darbą.
„Sunku įsidarbinti vyresnio amžiaus žmogui, jeigu yra už jį jaunesnis kandidatas, tai jis niekada neįsidarbins, nebent nebus kam dirbti.
Jeigu žmogui ne daug liko iki pensijos, tai darbdavys žino, kad jam išeinant iš darbo, reikės išmokėti 2 mėnesių išeitinę išmoką. Tačiau vyresnio amžiaus žmonių nenorima įdarbinti ir dėl jų sveikatos būklės. Manoma, kad jie dažniau serga, yra lėtesni,“ - tv3.lt teigė valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos pirmininkas Alvidas Balskus.
Pašnekovas teigia, kad retas darbuotojas žino savo teises ir už jas kovoja. Nebent tuo atveju, kai nebeturi ko prarasti.
„Labai mažai yra tokių, kurie žino savo teises, o jei ir žino tai už jas nekovoja. Jie neįpratę savo teisių ginti, bet norėtų, kad kažkas kitas už juos tai padarytų, tik ne jie patys. Dažnas tai aiškina tuo, kad bijo darbdavio, kitas bijo atleidimo iš darbo. Kovoja tik tais atvejais, kai neturi ko prarasti. Yra atleistas, o kažkas neišmokėta, tada kreipiasi kažkur. Darbo metu savo teisių negina, darbdavys ką pasako, tą jie ir daro,“ - aiškina A. Balskus.
