Pasaulio konkurencingumo reitingo sudarytojai geriau nei ankstesniais metais įvertino Lietuvos institucijas ir sveikatos apsaugos sektorių. Įsibėgėjantis skolinimas nulėmė ūgtelėjusį finansų rinkai skirtą balą. Aukštesnis balas skirtas ir bankų stabilumui. Tačiau praėjusiais metais užfiksuota defliacija nulėmė šiek tiek prastesnį makroekonominės aplinkos vertinimą.
Tuo tarpu paties verslo įvardijamų trukdžių penketukas išliko nepakitęs. Tai – darbo rinkos reguliavimo nelankstumas, neefektyvi biurokratija, mokesčių dydis, mokesčių sistemos sudėtingumas ir nepakankamai išsilavinusi darbo jėga.
Per dideli mokesčiai
Tik šiemet pirmą kartą pagrindiniu trukdžiu verslui įvardinti per aukšti mokesčiai. Ir nors mokesčiai Lietuvoje pastaruoju metu nedidėjo, tačiau būtent čia pasireiškia konkurencingumo veiksnys. Valstybės, siekdamos sukurti kuo geresnę aplinką verslui, aktyviai konkuruoja mažindamos darbo jėgos ir verslo apmokestinimą, o praradimams kompensuoti augina pridėtinės vertės, akcizų bei turto mokesčius.
Šiuo metu opiausia problema Lietuvoje – per aukštas darbo jėgos apmokestinimas. Jį mažindami ne tik atlaisvintume didesnes pajamas dirbantiesiems, bet ir didintume vietinio verslo konkurencingumą, sudarytume patrauklesnes sąlygas užsienio investuotojams. Nelankstūs darbo santykiai
Kaip vieną didžiausių problemų verslas įvardino ir nelankstų darbo santykių reguliavimą. Galima tik pasidžiaugti, kad ši problema, bent iš dalies, jau išspręsta priėmus naują Darbo kodeksą, kuris įtvirtina gerokai lankstesnius darbo santykius nei iki šiol. Būtent reforma darbo santykių reguliavimo srityje leidžia prognozuoti, kad artimiausiais metais Lietuva konkurencingumo reitinge kils.
Kita vertus, neramina tendencija, kad vis didesnė verslo dalis reiškia susirūpinimą priimamų politinių sprendimų nestabilumu. Akivaizdžiausias pavyzdys – jau minėtas Darbo kodeksas, kurį priėmus iškart suskubta siūlyti pataisas jame įtvirtintoms nuostatoms. Politikams norėtųsi palinkėti padarius vieną žingsnį į priekį, priėmus naują Darbo kodeksą, nepadaryti dviejų žingsnių atgal sumažinant Darbo kodekso lankstumą ir keičiamais sprendimais sukuriant nestabilios valstybės įvaizdį.
Inovacijų poreikis
Kaip rodo konkurencingumo indeksas, pasitempti reikėtų ir inovacijų srityje – nors Lietuvai skirtas balas nepasikeitė, tačiau inovacijų reitinge nukritome iš 43 pozicijos į 37. Taip nutiko dėl to, kad kol Lietuvoje buksuoja reformos, kitos valstybės nesnaudžia ir didina savo inovacijų potencialą ir taip reitinge kyla į viršų.
Apskritai, inovacijų potencialas, kartu su verslo veiklos pažangumu, yra vienas iš dviejų veiksnių, lemiančių, ar valstybės konkurencingumo indekse yra priskiriamos prie išsivysčiusių, ar besivystančių valstybių. Estija jau kelerius metus priklauso išsivysčiusių valstybių klubui, o Lietuva yra vis dar įstrigusi tarpinėje stotelėje tarp besivystančių ir išsivysčiusių valstybių. Sritis, kurioje didžiausią proveržį turi padaryti Lietuva, norint ir mums įstoti į šį prestižinį klubą, yra aukštojo mokslo reforma, kurios pagrindinės kryptys turėtų būti švietimo sistemos perorientavimas nuo kiekybės prie kokybės, mažesnis universitetų skaičius, didesnis dėmesys tiksliesiems mokslams bei didesnio suderinamumo tarp tiksliųjų mokslų ir verslumo siekimas.
