Specialistai įvardijo privalumus ir trūkumus dirbant tiek su darbo sutartimi, tiek su individualia veikla. Taip pat paaiškino, kaip apskaičiuojami mokesčiai su individualia veikla pagal pažymą ir su verslo liudijimu.
Jie neslėpė, kad šiuo metu yra taikomas skirtingas pajamų iš darbo santykių ir individualios veiklos pajamų apmokestinimas.
Dirbant su verslo liudijimu mokesčių nuskaitoma virš 3 kartų mažiau. Vis tik Finansų ministerija užsimena, kad šioje srityje bus vykdomi pokyčiai.
Dirbantys individualiai moka ženkliai mažiau mokesčių?
Į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Ieva (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Ji iškėlė klausimą, kodėl asmenys, dirbantys su verslo liudijimu, moka keletą kartų mažesnius mokesčius nei tie, kurie dirba pagal įprastą darbo sutartį.
„Kodėl aš, uždirbanti ir taip ganėtinai juokingą atlyginimą, turiu trečdalį jo atiduoti mokesčiams, kai žmonės, išsitraukę verslo liudijimą vietoje darbo sutarties, moka vos 150 eurų mokesčių, nors uždirba vieną, du, tris ar net daugiau tūkstančių eurų?
Tai kodėl tada išvis dirbti pagal tą darbo sutartį? Geriau su darbdaviu susitarti, kad vietoje sutarties būtų verslo liudijimas, dirbti tiek pat, bet užtat uždirbti žymiai daugiau ir mokesčiams atiduoti vos 150 eurų, nesvarbu, ar vieną mėnesį uždirbu 800 eurų, kitą – 2 tūkst. eurų. Kodėl čia taip yra ar aš kažko nesuprantu?“ – piktinosi Ieva.
Tą pačią problemą neseniai kėlė ir Vilniaus universiteto profesorius bei ekonomistas Romas Lazutka.
Jo teigimu, Lietuvoje egzistuoja opi „gyvulių ūkio“ problema. Žmonės, kurie dirba individualiai – su individualia veikla, verslo liudijimu ar turi savo verslą – moka gerokai mažesnes įmokas, deklaruoja mažesnes pajamas. O tie, kurie dirba legaliai, pagal darbo sutartis, nepriima algos vokeliais, moka žymiai didesnes įmokas.
Todėl, anot profesoriaus, įvairūs influenceriai, įžymūs šou žmonės gauna didžiules pajamas, bet moka mažiau mokesčių.
Jis atkreipė dėmesį į Pasaulio banko studiją, kurioje išvardinta, kiek yra įvairiausios netvarkos mūsų mokesčių sistemoje. Tad ją, ekonomisto įsitikinimu, reikia sutvarkyti – individualiai dirbantys asmenys turėtų deklaruoti tas realias, tikras pajamas.
Su darbo sutartimi – 524 eurai mokesčių, su verslo liudijimu – vos 151 euras
Darbo santykių ir individualių veiklų palyginimui „iFuture Investments“ finansų konsultantų grupės vadovė Viktorija Kašalynaitė pateikia realų pavyzdį (ji priduria, kad skaičiavimai atlikti remiantis tuo, kad asmuo nekaupia II pakopos pensijoje, nesinaudoja jokiomis lengvatomis ir su verslo liudijimu dirba visas mėnesio dienas).
Jeigu žmogus gautų 1504,10 euro dirbdamas su darbo sutartimi, darbdavys nuskaičiuotų 524,90 euro mokesčių ir žmogui liktų 979,20 euro.
Jeigu žmogus dirbtų pagal individualios veiklos pažyma, jis sumokėtų 237,1 euro mokesčių ir jam liktų 1267 eurai. O tai yra 287,8 euro daugiau, nei dirbant pagal darbo sutartį.
Jeigu žmogus dirbtų su verslo liudijimu, jis sumokėtų tik 151,88 euro mokesčių ir jam liktų 1352,22 euro į rankas. Kas yra 85,22 euro daugiau nei dirbant pagal individualios veiklos pažymą ir net 373,02 euro daugiau nei dirbant pagal darbo sutartį.
Paprastai tariant, asmenys, dirbantys su verslo liudijimu, nemoka mokesčių nuo uždirbtų pinigų. Jie moka fiksuotą, t. y. tą pačią sumą mokesčių kiekvieną mėnesį nepriklausomai nuo to, ar uždirba 300 eurų per mėnesį, ar 3,7 tūkst. eurų per mėnesį.
Tai rodo, kad dirbant su verslo liudijimu tenka mokėti mažiausiai mokesčių, nebent pajamos viršija 45 tūkst. eurų per metus (tada jos apmokestinamos papildomai). O pagal darbo sutartį dirbantys žmonės atlyginimą į rankas (nuskaičius mokesčius) gauna mažiausią.
Individualios veiklos ir darbo santykių skirtumai
VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis pabrėžia, kad savarankiškumas yra esminis individualios veiklos požymis, parodantis skirtumą tarp individualios veiklos ir darbo santykių.
„Gyventojo veikla yra savarankiška, kai jo santykiuose su kita sandorio puse nėra darbo santykiams būdingų požymių: susitarimo dėl darbo vietos ir atliekamų darbo funkcijų, darbo drausmės ir vidinių įmonės taisyklių, atostogų ir darbo grafiko, ir pan.
Individualią veiklą vykdantis gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, savarankiškai sumoka mokesčius ir susijusias išlaidas, t. y. savo veiklą vykdo nepriklausomai nuo kitų asmenų“, – aiškino VMI atstovas.
O pagal darbo sutartį dirbantis gyventojas įsipareigoja vykdyti savo pareigas darbdaviui, darbdavys – užtikrinti socialines garantijas, tinkamas darbo sąlygas, mokėti darbo užmokestį bei kt.
Asmuo nėra savarankiškai dirbantis, jei dirba vienai įmonei
Vis tik M. Endrijaitis atkreipia dėmesį, kad, jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas teikia paslaugas tik vienai įmonei ir kitiems neketina, tokie santykiai gali turėti pavaldumo įmonei požymių, t. y. tarp šalių galimai susiklostė darbo santykiai ar jų esmę atitinkantys santykiai.
Tokiu atveju gyventojas nebūtų laikomas kaip savarankiškai dirbantis.
Pašnekovo teigimu, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, abi sandorio šalys turi įsivertinti, ar atliekami darbai atitinka darbo santykius ar individualios veiklos paslaugas. Atsakomybė dėl teisingo santykių įforminimo tenka abiem šalims.
„Pasitaiko atvejų, kai darbdaviai, norėdami išvengti mokesčių ir atsakomybių, vietoje darbo sutarčių sudaro sutartis kaip su tariamai savarankiškai dirbančiais gyventojais ir užmokestį moka pagal sudarytus individualios veiklos sandorius, nors jie neatitinka individualios veiklos požymių. Nustačius tokius atvejus, gautos gyventojo pajamos yra apmokestinamos kaip darbo užmokestis“, – nurodė M. Endrijaitis.
Darbo sutarties ir savarankiškos veiklos privalumai bei trūkumai
V. Kašalynaitė įvardija, kad darbas turint darbo sutartį – pats paprasčiausias būdas gauti pajamų, kadangi visą mokestinį darbą už mus atlieka darbdavys. Paskaičiuoja mokesčius ir sumoka mums nustatytą darbo užmokestį.
Anot jos, darbo sutarties privalumai yra tai, kad turime garantuotas pajamas kiekvieną mėnesį, apmokamas atostogas, mums priklauso visos socialinės garantijos.
Trūkumai – kad ir kiek įdėsime darbo, uždirbsime nustatytą darbo užmokestį. Turime nustatytas konkrečias valandas, dirbame pagal kitų nustatytas taisykles.
„Pasirinkus individualią veiklą svarbu žinoti, kad ji gali būti legalizuojama dvejopai: individuali veikla pagal pažymą ir individuali veikla pagal verslo liudijimą.
Dirbant pagal individualią veiklą gauname didesnį lankstumą, daugiau galimybių, patys sprendžiame, kada norime atostogauti ir kiek norime pajamų užsidirbti“, – kalbėjo pašnekovė.
Mokesčiai dirbant individualiai pagal pažymą
M. Endrijaitis įvardija, kad vykdant individualią veiklą pagal pažymą gyventojai turi mokėti:
- gyventojų pajamų mokestį (GPM);
- privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas;
- valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.
Pašnekovo aiškinimu, individualią veiklą su pažyma vykdantis gyventojas kasmet iki gegužės 1 d. teikia pajamų mokesčio deklaraciją, joje nurodo iš veiklos gautas pajamas ir išlaidas, ir nuo apmokestinamųjų pajamų sumoka GPM. Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus.
VMI atstovo teigimu, GPM apskaičiuojamas pajamoms pritaikius 15 proc. pajamų mokesčio tarifą ir atėmus pajamų mokesčio kredito sumą: „Pritaikius GPMĮ nustatytas formules, iš esmės išeina taip: apmokestinamosioms pajamoms, kurios neviršija 20 tūkst. eurų per metus, taikomas 5 proc. GPM tarifas.
Viršijus 20 tūkst. eurų ribą, pajamų mokestis proporcingai didėja nuo 5 iki 15 proc., o pasiekus 35 tūkst. eurų per metus sumą, taikomas 15 proc. GPM tarifas.“
Leidžiamais atskaitymais laikomos gyventojo išlaidos, kurias jis faktiškai patyrė vykdydamas veiklą ir kurios yra susijusios su tų pajamų gavimu. Gyventojo pasirinkimu, leidžiamais atskaitymais gali būti laikoma 30 proc. gautų veiklos pajamų ir tokiu atveju deklaruojant pajamas nereikia pateikti išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
Mokesčiai dirbant individualiai su verslo liudijimu
Anot M. Endrijaičio, vykdant individualią veiklą su verslo liudijimu gyventojai turi mokėti:
- mokėtiną fiksuotą GPM;
- PSD įmokas;
- VSD įmokas.
Jis nurodė, kad prieš įsigyjant verslo liudijimą gyventojas iš anksto sumoka VMI fiksuoto dydžio GPM, kurio dydis priklauso nuo veiklos vykdymo teritorijos, rūšies ir trukmės.
Fiksuoto dydžio pajamų mokestį kiekvieniems kalendoriniams metams nustato kiekviena savivaldybės taryba.
Pašneko teigimu, verta atkreipti dėmesį, kad veiklai su verslo liudijimu galioja tam tikri apribojimai.
Jis išskyrė, kad apribojimai taikomi gautoms pajamoms. T. y. iš veiklos su verslo liudijimu galima gauti pajamų iki 45 tūkst. eurų per metus mokant fiksuotus mokesčius pagal pasirinktų dienų skaičių.
Jeigu pajamos viršija 45 tūkst. eurų sumą per metus, jos yra apmokestinamos papildomai.
„Taip pat papildomai apmokestinamos pajamos, gautos už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes įmonei, kurios veikla ta pati gyventojo veiklai.
Kai įmonės ir gyventojo veiklos nėra vienodos, tačiau gautos pajamos viršija 4,5 tūkst. eurų per metus, viršijantis dalis taip pat apmokestinamos papildomai“, – komentavo M. Endrijaitis.
Apribojimai taikomi ir veiklos vykdymui. VMI atstovas kaip pavyzdį pateikia veiklą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“ su verslo liudijimu. Pasirinkus šią veiklą galima nuomoti tik gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą.
„Pagal prekybinius verslo liudijimus galima veikla ne patalpose, išskyrus prekybą gėlėmis, knygomis, spaudos leidiniais ir prekybą patalpose, esančiose turgavietės teritorijoje. Ir kiti apribojimai prekybai transporto priemonėmis bei internetu“, – papildė pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad apribojimus viršijančios arba nesilaikant nustatytų ribojimų gautos pajamos yra apmokestinamos kaip pajamos, gautos iš individualios veiklos pagal pažymą.
Ką privaloma daryti vykdant individualią veiklą?
M. Endrijaitis nurodė, kad individualia veikla užsiimantys asmenys įsipareigoja vykdyti apskaitą, deklaruoti pajamas, mokėti PSD ir VSD įmokas, kai kuriais atvejais – ir PVM.
Apskaita
Vykdantys individualią veiklą gyventojai privalo pildyti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą bei išduoti apskaitos dokumentus klientams.
Individualią veiklą pagal pažymą vykdantys turi išduoti:
- sąskaitą faktūrą;
- PVM sąskaitą faktūrą;
- kasos aparato kvitą.
Verslo liudijimą įsigijęs asmuo, jei klientas paprašo, turi išduoti prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą.
Pajamų deklaravimas
Savarankiškai dirbantys gyventojai kiekvienais metais turi pateikti pajamų deklaraciją. Pajamas būtina deklaruoti net ir tuo atveju, jei pajamų iš veiklos gyventojas negavo.
Šiais metais deklaruoti pajamas reikia iki gegužės 2 d.
PSD ir VSD
Pažymėtina, kad nuo individualios veiklos (tiek įsigijus verslo liudijimą, tiek įregistravus individualią veiklą pagal pažymą) pajamų „Sodrai“ reikia mokėti PSD ir VDS įmokas.
Jeigu asmuo turi skolą „Sodrai“, individuali veikla neregistruojama ir verslo liudijimas neišduodamas, kol gyventojas skolos nesumoka.
Pridėtinės vertės mokestis (PVM)
Jei gyventojas teikia paslaugas PVM požiūriu Lietuvoje ir per paskutinius 12 mėn. jo pajamos viršija 45 tūkst. eurų ribą, jam gali atsirasti prievolė registruotis PVM mokėtoju ir mokėti PVM.
Analogiškai, teikiant paslaugas PVM požiūriu užsienio šalyje, gyventojui gali atsirasti pareiga registruotis PVM mokėtoju ir mokėti PVM toje šalyje.
Tai priklauso nuo pajamų dydžio ir prekių įsigijimų iš Europos Sąjungos šalių bei paslaugų, kurių suteikimo vieta laikoma Lietuva, įsigijimo iš užsienio šalyse įsikūrusių asmenų (pvz., „Bolt“, „Uber“, „Booking“, „Airbnb“).
Pašnekovas nurodė, kad trumpą abiejų veiklos rūšių palyginimą galima rasti čia.
Planuojami pokyčiai – mokesčių ir pajamų santykis taps adekvatus?
Tv3.lt redakcija kreipėsi į Finansų ministeriją su klausimu, kodėl individualiai dirbantys moka ženkliai mažiau mokesčių nei tie, kurie dirba su įprasta darbo sutartimi, ir ar tai kada nors pasikeis.
Ministerija neslėpė, kad šiuo metu yra taikomas skirtingas pajamų iš darbo santykių ir individualios veiklos pajamų apmokestinimas.
Ji atkreipė dėmesį, kad anuomet, nustatant mokestinį režimą individualios veiklos pajamoms, buvo atsižvelgiama į individualios veiklos charakteristikas, kurios vis tik buvo artimesnės verslo vykdymui nei darbo santykiams.
T. y. pajamos uždirbamos kaip atlygis ne tik už darbą, bet ir investuotą kapitalą: „Skirtingai nei darbuotojai, individualią veiklą vykdantys gyventojai yra nepriklausomi, patys kontroliuoja savo darbo laiką, gali kurti papildomas darbo vietas, tačiau kartu jie yra atsakingi už finansinius sprendimus bei prisiima veiklos nesėkmės riziką.“
Vis dėl to, įvertinus individualią veiklą vykdančių gyventojų skaičiaus augimo tendencijas, kartu ir praėjusioje Seimo kadencijoje priimtų gyventojų pajamų apmokestinimo keitimo sprendimus, kurie sudarė sąlygas postūmiui iš darbo santykių pereiti prie individualios veiklos; taip pat skaitmeninių technologijų plėtros sąlygojamus darbo rinkos pokyčius ir naujus verslo modelius, kai individuali veikla vis plačiau naudojama kaip alternatyva veiklai darbo santykių pagrindu, matomas poreikis peržiūrėti individualią veiklą vykdančių gyventojų pajamų apmokestinimo sistemą.
Ministerija nurodė, kad tai numatyta 2022–2030 metų Finansų ministerijos tvarių viešųjų finansų plėtros programoje.
„Ši peržiūra yra siejama su poreikiu užtikrinti, kad tokiems asmenims tenkanti mokesčių našta būtų ne tik adekvati jų gaunamai naudai, bet ir leistų tikėtis pagrįstų socialinių išmokų draudžiamojo įvykio atveju.
Pažymime, kad numatomi siūlyti pakeitimai, kurie rengiami įvertinant tiek Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupės diskusijas, tiek tarptautinių organizacijų Lietuvai teikiamas rekomendacijas, artimiausiu metu bus pateikti viešai derinti su visuomene bei institucijomis“, – atskleidė Finansų ministerija.