Pastarasis vasarą išprovokavo visuomenės nepasitenkinimą ir kelias dienas trukusį visuomenės atstovų streiką ant Vyriausybės laiptų. Darbo kodeksas, kuris naujosios valdžios yra įšaldytas iki šių metų liepos pirmos dienos, yra Socialinio modelio dalis. Šis, klausimų kėlė ne vienam, jis buvo vienas iš esminių šių metų valstybės biudžeto formavimo aspektų. Nuo sausio pirmosios įsigaliojo nepilnas socialinis modelis
Vienas iš socialinio modelio autorių, Vilniaus universiteto profesorius Tomas Davulis, pristatomajame socialinio modelio puslapyje teigia, kad Darbo kodeksas neturi būti keiksmažodis dirbančiam žmogui. Tad kyla klausimas, ar naujoji valdžia padės darbdaviams ir darbuotojams susitarti dėl Darbo santykių reglamentavimo. Ir ar dar kartą neįtvirtins Darbo kodekso kaip keiksmažodžio sąvokos?
Darbo kodeksas palies daugiau nei milijoną dirbančiųjų
Anot Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės, socialinio modelis yra sudarytas iš 4 dalių: kovos su skurdu, užimtumo, socialinio draudimo ir darbo santykių. „Pagrindiniai iš dar nepriimtų Socialinio modelio paketo įstatymų yra Darbo kodeksas, taip pat Nedarbo socialinio draudimo įstatymas bei Užimtumo įstatymas, Garantinio ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymas, kurių nuostatos susijusios su Darbo kodeksu. Darbo kodekso nuostatos svarbios maždaug 1,2 mln. dirbančiųjų.“, - sako viceministrė.
Socialinis modelis padėtų sukurti apie 85 tūkst. naujų darbo vietų ir nedarbą sumažintų iki 7%.
Darbdaviai ir darbuotojai tikisi teisingų derybų
Darbdavius atstovaujantis Investuotojų forumo direktorė Rūta Skyrienė tikisi kokybiškos diskusijos Trišalėje Taryboje.
To paties nori ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas. Jis sako, kad esminės problemos yra Prezidentės vetuotos Darbo kodekso vietos. „Tikimės, kad būtent per pirmą Trišalės tarybos posėdį mes sutarsime dėl diskusijos principo. Yra tokių pasiūlymų analizuoti visą Darbo kodeksą nuo pradžių, kiekvieną straipsnį. Tai yra gana didelis darbas ir realiai mes kaip ir viską turėtume pradėti nuo pradžių, bet ir tokių konstruktyvesnių pasiūlymų, kad būtent reikia kalbėti tik dėl to, dėl ko buvo nesutarta, dėl ko atkreipė dėmesį ir prezidentė“, - sako konfederacijos pirmininkas.
„Viena iš tokių pagrindinių, tas kas netenkina ir darbdavių ir darbuotojų – tai privalomas darbo tarybų kūrimas ir darbuotojų atstovavimo išskaidymas ir profesinėms sąjungoms ir darbo taryboms. Nes tai yra padidėję ir darbdavių kaštai ir mūsų nuomone, kai vaikas turi kelias aukles, vaikas lieka be galvos. Kitas momentas – darbo laiko apskaita, nes ji yra tiek supinta dabar, kad nei mes, nei darbdaviai nesupranta, kaip turės būti taikoma, kaip už ją turės būti mokama, kiek laiko darbuotojas gali dirbti. Tai čia yra tokie kertiniai akmenys, dėl kurių pirmoje eilėje turėtume susitarti“, - teigia A. Černiauskas.
Spėlioti nedrįsta
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas negali pasakyti, ar šių metų liepos pirmą dieną naujasis darbo kodeksas pradės veikti ir pajudės pilnas socialinis modelis. „Nedrįsčiau aš taip iš karto pasakyti, kad realu, jog nuo 2017 metų liepos 1 dienos įsigalios tas socialinis modelis. Vienas, yra realu, kad iki pavasario sesijos mes stengsimės bent susitarti ir rasti tokius kompromisinius pasiūlymus tam darbo kodeksui. Tačiau tai yra gana sudėtingas teisės aktas, ir jeigu seimas jį patvirtins kažkur tai gegužės mėnesį, tai ar užteks to laiko, kad būtų galima tinkamai pasiruošti jo įsigaliojimui. Todėl jei bus bendras sprendimas su darbdaviais, kad jei mums to laiko užtenka pasiruošti, tai įsigalios nuo liepos pirmos. O jei nuspręsim, kad maža laiko, prašysim seimo, kad įsigaliojimą nukeltų porą mėnesių“, - sako pašnekovas.
Trukdė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė
Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas, vertindamas buvusios Vyriausybės nuveiktus ir įveiktus darbus ir klaidas, sakė, kad viena iš socialdemokratų rinkimų pralaimėjimo priežasčių buvo nesutarimai ir neįvykdyti pažadai dėl Darbo kodekso.
O konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, kad dėl Darbo kodekso būtų sutarta jau seniausiai, jei tam nebūtų trukdžiusi Vyriausybė. „Mes ne vieną kartą, tiek darbdaviai, tiek mes esame pasakę, kad jeigu Vyriausybė netrukdytų mums susitarti, tai man atrodo, kad mes tuos sprendimus būtume priėmę jau anksčiau ir būtume suradę ta balansą darbo santykiuos. Bet kadangi buvusi Vyriausybė buvo užėmusi ne tarpininko, ar derybininko vaidmenį, kuris padėtų susitarti, bet pasirinko arbitro vaidmenį ir patys nuspręsdavo, kaip yra geriau abejoms pusėms“, - sako pašnekovas.
Tačiau vilties susitarti A. Černiauskas nepraranda girdėdamas naujosios valdžios pažadus nesikišti į derybų procesą. „Dabar, nors nebuvo dar nei vieno posėdžio naujos Vyriausybės, bet kiek mes gavom pažadų ir iš valdančiosios daugumos lyderio ir iš premjero, kad būtent jie nesikiš į šitą procesą ir tik stebės ir siūlys abejoms pusėms priimtiną variantą. Tai Vyriausybė ieškos kompromisinio varianto. Ir jei taip tikrai įvyks, tai tos derybos turėtų greičiau pradėti judėti“, - tikisi A. Černiauskas.
Derybos negali būti imituojamos
Naujoji valdančioji dauguma, įšaldė Darbo kodeksą, tikėtina, iki 2017 metų liepos pirmosios. Iki tol turi įvykti Trišalė Taryba, kuri ir aptars ir nutars, ką daryti su daugiausiai diskusijų sukėlusiomis nuostatomis. Valstiečių frakcijos narys ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas sako, kad susitikimai su socialiniais partneriais prasidės jau kitą savaitę. „Vyks socialinis dialogas, bus pirmi Trišalės Tarybos. Klausimą kuruos Vyriausybė, čia yra jų tiesioginė pareiga ir prioritetas, po mes kaip socialiniai partneriai ten aktyviai dalyvausim. Pirmos savaitės bus skirtos susitarti, kas yra tie socialiniai partneriai, kokios organizacijos prisijungia prie dialogo“, - sako seimo narys.
Nors socialinis modelis jau startavo, esminė problema ir toliau lieka asmeninius nesutarimus keliantis naujasis Darbo kodeksas. „Pirmiausia bus kalbama apie Darbo kodekso turinį, modelis startavo, yra didinamos pensijos, bus sumažinti Sodros tarifai nuo liepos, sustojo tik Darbo kodeksas. Niekas nesustoja išskyrus darbo santykių reglamentavimą. Derybiniai partneriai ruošia savo pozicijas, kaip ir profesinės sąjungos, kiek man teko bendrauti, dabar tai ir daro. Kad būtų kuo vieningesnė ta pozicija, kad nebūtų blaškymosi, kaip anksčiau. Kad nebūtų dėmesio nereikšmingiems dalykams, asmenybiniams prioritetams, kas pasiūlė ir panašiai. Tikimės, kad bus pažengta į priekį ir kalba apie strateginius dalykus“, - sako T. Tomilinas.
Kaip esminį Seimo įsipareigojimą Tomas Tomilinas įvardina priežiūrą, kad derybos neturi būti vėl imituojamos. „Reikia susitarti. Ir tai įmanoma, tai tikrai yra įmanoma. Ir valdžia turi labai realiai žiūrėti į tas derybas“, - sako valstiečių frakcijos atstovas.
