socialinis modelis

Prieš kiekvienus rinkimus ir po jų, sudarinėjant Vyriausybės programą, netrūksta pažadų gerinti verslo aplinką. Naujoji valdžia jau imasi vieno sektoriaus pakeitimų, ar bus daugiau staigmenų? Daugiausia dėmesio jau sulaukė alkoholio rinkoje besidarbuojantys verslininkai, tačiau metų vinis bus darbo kodeksas, kuris palies ne tik kiekvieną verslininką, bet ir gyventoją.

2016 metai Lietuvos aktualijų ir politikos pasaulyje buvo pažymėtas keliais esminiais įvykiais – Seimo rinkimais ir Darbo kodeksu. Pastarasis vasarą išprovokavo visuomenės nepasitenkinimą ir kelias dienas trukusį visuomenės atstovų streiką ant Vyriausybės laiptų. Darbo kodeksas, kuris naujosios valdžios yra įšaldytas iki šių metų liepos pirmos dienos, yra Socialinio modelio dalis. Šis, klausimų kėlė ne vienam, jis buvo vienas iš esminių šių metų valstybės biudžeto formavimo aspektų.

Seimas žada svarstyti pataisas, kurios siūlo iki 2017 metų liepos atidėti dalies socialinio modelio, numatančio darbo rinkos ir socialinio draudimo pokyčius, įstatymų įsigaliojimą - tai leistų kitąmet sutaupyti apie 80 mln. eurų.

Darbo rinką ir socialinį draudimą pertvarkantis socialinis modelis bus pataisytas iki 2017 metų liepos, kad per pusmetį verslas ir gyventojai galėtų pasirengti būsimoms naujovėms, sako paskirtasis Vyriausybės vadovas. „Iki liepos 1 dienos visi reikalingi teisės aktai, kalbant apie vienos ar kitos reformos įgyvendinimą, turi būti priimti, kad išliktų šeši mėnesiai pasiruošimui, ypač kas susiję su mokestiniais pertvarkymais, ir sauso 1 dieną (2018 metų - BNS) galėtų startuoti.

 Antradienį Seime planuotas svarstyti socialinio modelio įsigaliojimo klausimas nukeltas ketvirtadieniui. „Nuspręsta, kad dar naujoji Vyriausybė pasižiūrės, ir bus ketvirtadienį“, – BNS sakė Seimo seniūnų sueigos narys socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Seimas svarsto siūlymą iki 2017 metų liepos atidėti dalies socialinio modelio, numatančio darbo rinkos ir socialinio draudimo pokyčius, įstatymų įsigaliojimą – tai leistų kitąmet sutaupyti apie 80 mln. eurų.

Seimas planuoja svarstyti pataisas, kurios siūlo iki 2017 metų liepos atidėti dalies socialinio modelio, numatančio darbo rinkos ir socialinio draudimo pokyčius, įstatymų įsigaliojimą - tai leistų kitąmet sutaupyti apie 80 mln. eurų.

Dialogas su socialiniais partneriai - profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais - leidžia teigti, kad po pusmečio taisymo socialinis modelis, numatantis darbo rinkos ir „Sodros“ pokyčius, bus „visiškai kitoks“, sako paskirtasis septynioliktosios Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis.

Seimas kitą savaitę pradės svarstyti, ar iki 2017-ųjų vidurio atidėti dalį naujojo socialinio modelio, numatančio darbo rinkos ir „Sodros“ sistemos pertvarką, įstatymų, įskaitant naująjį Darbo kodeksą, įsigaliojimą. „Pataisų, kad stabdome, pateikimas – ketvirtadienį (gruodžio 1- ąją – BNS). Tada yra pasiūlymai – prezidentės ir Algirdo Syso. Pasižiūrime, ar juos reikia priimti, kad komitetas juos pasvarstytų.

  Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis kartoja, kad didelių pokyčių kitų metų biudžeto projekte nebus - svarbiausia, anot jo, bus apsispręsti dėl naujojo socialinio modelio, kuris kainuotų apie 250 mln. eurų.   „Svarbiausi klausimai, kas susiję dėl socialinio modelio įgyvendinimu - ar atidėti, kuriam laikui atidėti, ar leisti šiems įstatymams įsigalioti.

Kadenciją baigiančios Vyriausybės laikinoji finansų ministrė Rasa Budbergytė mano, kad Europos Komisija naująjį Lietuvos socialinį modelį gali „traktuoti kaip struktūrinę reformą“. Kitu atveju, pasak jos, šalies ekonomika patirtų smūgį, sumenktų Europos Sąjungos (ES) investicijos, nors R.Budbergytė sako nelabai tikinti tokiu scenarijumi.

„Valstiečių“ kandidatas į premjerus Saulius Skvernelis beveik tikras, kad naujasis Darbo kodeksas ir socialinis modelis bus atidėtas, tačiau jis ketina išklausyti ir darbdavių atstovų argumentus. S.Skvernelio teigimu, esama 90 proc. tikimybės, jog įstatymų įsigaliojimas bus atidėtas, tačiau kitą savaitę jis dėl to ketina tartis darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis.

Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio svarstymai vieneriems metams atidėti naujojo socialinio modelio įsigaliojimą gali turėti neigiamos įtakos šiai svarbiai struktūrinei reformai ateityje, teigia ekonomistai. „Per tą laiką socialinis modelis gali būti pakeistas taip, kad Europos Komisija jo nepripažins struktūrine reforma.

2017 metų „Sodros“ biudžetas planuojamas nedeficitinis - „Sodros“ pajamos sieks 3,738 mlrd. eurų, o išlaidos - 3,675 mlrd. eurų, arba atitinkamai 9 proc. ir 5,3 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Pasak „Sodros“ biudžeto projektą Seimo nariams pristačiusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, paskutinis nedeficitinis „Sodros“ biudžetas buvo suplanuotas prieš 10 metų. Kitais metais „Sodros“ pajamos išlaidas turėtų viršyti 62,6 mln. eurų.

Jeigu Seimas pritartų prezidentės pasiūlymams keisti Darbo kodeksą, jis būtų prastesnis už dabartinį, sako vienas naujojo socialinio modelio kūrėjų, Vilniaus universiteto teisininkas Tomas Davulis. Anot jo, toks kodeksas užtikrintų neproporcingai daug teisių darbuotojams.

Seimas ketvirtadienį renkasi į paskutinius pavasario sesijos posėdžius, kuriuos baigus parlamento rūmai ištuštės iki rudens, kai Seimas pradės paskutinę šios kadencijos eilinę rudens sesiją. Tarp pagrindinių besibaigiančios sesijos darbų – paskutinėmis jos dienomis priimtas daug diskusijų sukėlęs darbo santykius liberalizuojantis naujasis Darbo kodeksas, „Sodros“ ir pensijų sistemos reforma.

Didžiulį būrį klerkų, patarėjų ir kitų valdininkų turinti Vyriausybė lipa ant to paties grėblio kaip ir konservatoriai. Kaip Andriaus Kubiliaus Vyriausybė sulaukė Seimo langų daužymo po buldozeriu priimtos „naktinės reformos“, taip ir socialdemokratų su darbiečiais suburta koalicija iššaukė visų pasipiktinimą naujuoju socialiniu modeliu.

Seimas nutarė nuo kitų metų įvesti „Sodros“ įmokų lubas. Lubos būtų pasiektos palaipsniui per šešerius metus. „Čia mes kalbame apie tuos, kurių atlyginimai yra apie 10 tūkst. eurų“, - teigė premjeras Algirdas Butkevičius. „Tai nėra skausminga netektis „Sodros“ biudžetui“, - teigė liberalas Eugenijus Gentvilas. Seimas pritarė „Sodros“ įmokų lubų dydžiams, kokius siūlė socialinį modelį kurę mokslininkai.

Seimas, priėmęs naują Darbo kodekso (DK) redakciją, patvirtino ir naują nedarbo draudimo išmokų mokėjimo tvarką, kuri yra gerokai dosnesnė dirbantiesiems nei šiuo metu galiojanti. Tokiu būdu buvo ne tik įtvirtinti lankstesni darbo santykiai, bet ir užtikrintas didesnis finansinis saugumas darbo netekusiems darbuotojams. Kitas žingsnis, kurį turi žengti valdžia, yra įgyvendinti naujajame Užimtumo įstatyme užsibrėžtus uždavinius ir padėti darbo netekusiems greičiau susirasti darbą.

Seimas antradienį galiausiai priėmė įvairių nuomonių sulaukusį naująjį Darbo kodeksą, kuris palies kiekvieno dirbančiojo gyvenimą. Siūlome jums susipažinti su tuo, kas konkrečiai keisis ir kaip tai paveiks dirbančiuosius. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas tv3.lt sakė, kad labiausiai jį džiugina tai, kad su naujuoju Kodeksu atsiranda daugiau darbo sutarčių rūšių ir suminė darbo laiko apskaita.

Socialinis modelis privalo būti priimtas toks, koks buvo pateiktas Vyriausybės, ir atmetus populistinius pasiūlymus, sako kandidatė į finansų ministres Rasa Budbergytė. „Aš manau, kad tas, kuris buvo pateiktas jau seniai Vyriausybės, jis yra labai gerai pamatuotas, apdairus, atsakingas ir būtina ir tikrai reikalinga, kad jis toks būtų priimtas“, – žurnalistams Vyriausybėje pirmadienį sakė R.Budbergytė.

Praėjusią savaitę Seimo socialinių ir darbo reikalų komitetas pritarė siūlymui įpareigoti įmones darbuotojų skatinimui skirti ne mažiau kaip ketvirtadalį jų uždirbto pelno. Ar iš pirmo žvilgsnio darbuotojams patraukli idėja atneštų norimą rezultatą? Pastaraisiais metais daugelyje pasaulio šalių stebima daugeliui nemaloni realių pajamų pokyčių tendencija.

Valdančiųjų partijų lyderiai pirmadienį sutarė darbo santykius liberalizuosiantį socialinį modelį priimti per pavasario sesiją, paskelbė Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, o premjeras Algirdas Butkevičius tvirtina, kad socialinis modelio neatitinkantys pasiūlymai nebus priimami.  „Neatidedame, dirbame ir priimame dar šios sesijos metu“, – žurnalistams Vyriausybėje po „darbiečių“, „tvarkiečių“ ir socialdemokratų vadovų susitikimo sakė V.Mazuronis.

Seimui svarstant naują socialinį modelį ir siūlant vis dosnesnes išmokas gyventojams, prezidentė ragina politikus nerealiais pažadais neapgaudinėti žmonių prieš rinkimus. Kalbėdama apie siūlymus didinti tėvystės išmokas, skirti darbuotojams mažiausiai 25 proc. įmonių pelno ir kitus Darbo kodekso ir socialinio modelio siūlymus, Dalia Grybauskaitė teigė, kad finansinio pagrindimo neturintys pažadai partijų neišgelbės.

Seimas jau netrukus balsuos dėl naujojo Darbo kodekso. Šis projektas jau nuo pat pradžių nebuvo „liberalus“ ar „liberalizuojantis“. Tačiau po intensyvaus tampymo Seime, jis mutavo dar labiau. Noras politikuoti, o ne dirbti, atrodo, persimetė ir į naują DK projektą. Įsivaizduokite, susikūrė smulkaus verslo įmonė, pvz., dabar taip mėgstamas „startuolis“. Koks bus pirmas darbas? Strategija? Konkurentų analizė? Pirmo euro uždirbimas? Ne. Pirma reikės išsirinkti darbo tarybą.

Valdančiųjų partijų Politinė taryba tarsis dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, pieno supirkimo kainų, socialinio modelio svarstymo Seime eigos bei pabėgėlių priėmimo. Finansų ministras Rimantas Šadžius koalicijos partneriams - socialdemokratams, „tvarkiečiams“ ir „darbiečiams“ pateiks informaciją, koks poveikis būtų biudžetui, jeigu būtų taikomas 5 proc. ar 9 proc. PVM tarifai mėsai, paukštienai, žuviai, pieno produktams ar didesniam produktų krepšeliui.

Nepriimtas ir nuolat keičiamas Darbo kodeksas, didžiulis darbuotojų apmokestinimas ir biurokratinė našta – skaudžiausios Lietuvos konkurencingumo vietos. Ir jei prieš 6 metus mūsų rodiklis nebuvo toks blogas, kol mes stovėjome vietoje, kitos šalys ne tik mus prisivijo, bet ir aplenkė.

Valdančiųjų politinė taryba ketvirtadienį svarstys pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimo galimybes ir tarsis, kokiems būtiniausiems maisto produktams lengvatinis tarifas galėtų būti taikomas. „Turi priimti jau politinį sprendimą, galutinį. Premjeras jau viešai pasisakęs yra už PVM mažinimą mėsai ir dėl viso PVM tarifo - kad kiekvienais metais mažinti po procentą viskam. Dabar padiskutuos“, - BNS sakė premjero patarėja Auksė Kontrimienė.

Premjerui Algirdui Butkevičiui paskelbus, kad socialinį modelį planuojama priimti iki liepos 1 dienos, pramonininkų konfederacijos nariai sunerimo dėl tokio skubotumo. Jų nuomone, kai kurie siūlymai skamba naiviai, o neatidus jų priėmimas Seime paliko daugybę spragų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas, Trišalės tarybos pirmininkas Jonas Guzavičius pasakoja, kad nors klausimai ir buvo aptarti, patekę į Seimą jie staiga įgavo kitą formą.

Darbo rinka Lietuvoje plečiasi nepaisant prastos demografinės situacijos ir emigracijos. Tačiau struktūriniai pokyčiai, o tiksliau jų nebuvimas, gali greitai pakeisti situaciją. Tuomet darbo rinka ūkio augimo bures pavers ekonominiu inkaru. Nedarbo lygis Lietuvoje pirmąjį ketvirtį buvo susitraukė iki 8,3 proc. – mažiausio lygio nuo 2008 m. Užimtumas irgi stiebiasi į viršų: dirbančiųjų skaičius pirmąjį ketvirtį viršijo 1,35 mln., t.y. pasiekė 2009 m. lygį.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako sutaręs su visų Seimo frakcijų vadovais, jog parlamente svarstomo naujo socialinio modelio įstatymai, įskaitant Darbo kodeksą, bus priimtas iki liepos. „Šiandien noriu pranešti, kad turėjau rytinius pusryčius su visų frakcijų seniūnais - tiek pozicijos, tiek opozicijos - ir buvo sutarimas, kad socialinis modelis bus priimtas iki liepos 1 dienos.

Premjeras Algirdas Butkevičius ketvirtadienį su Seimo frakcijų seniūnais tarsis dėl sprendimų, reikalingų greičiau priimti darbo santykius liberalizuosiantį socialinį modelį. Pasak ministro pirmininko atstovės, su Vyriausybėje vyksiančių darbo pusryčių su Seimo nariais metu bus sprendžiama dėl fondo, iš kurio netekę darbo pašalpas gautų tie darbuotojai, kurie vienoje darbovietėje būtų išdirbę ne mažiau kaip trejus metus.

 Socialinis modelis, kurį sudaro darbo rinką liberalizuojantis naujasis Darbo kodeksas ir „Sodros“ pertvarką numatantys įstatymų pakeitimai, gali būti priimtas ir rudenį, teigia Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. „Jeigu nespėsime pavasario sesijoje, baigsime rudens sesijoje“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams pareiškė L.Graužinienė. „Mano tikslas yra, kad visas Darbo kodeksas ir lydintieji įstatymai išeitų kokybiški, tvarkingi, be klaidų, vienas kitam neprieštaraujantys.

Seimas nusprendė, kad darbuotojų atstovai galės dalyvauti įmonių valdybose ir taip prisidėti prie įmonių valdymo. Parlamentas atmetė grupės Seimo narių pasiūlymą, kuriuo buvo siūlymą šią galimybę iš darbuotojų atimti. “Įmonių valdymo modernizavimas yra vienas iš svarbių dalykų, bet siūlymas, kad profesinių sąjungų atstovai galėtų dirbti įmonių valdymo organuose, nebūtų pati geriausia praktika.

Seimo Pavasario sesijos darbų programoje įrašytas didelis paketas mokslininkų parengtų ir Vyriausybės pernai rudenį pateiktų Seimui svarstyti taip vadinamo „Socialinio modelio“ įstatymų. Jais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms, verslo aplinkai, gyventojų integracijai į darbo rinką, žmonių pasitraukimą iš socialinių pašalpų prieglobsčio.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti naująjį darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, socialdemokratė Kristina Miškinienė pažymi, kad komitetas siūlo išsaugoti „tėvadienius“ ir „mamadienius“, trumpinti įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminus, atkreipiamas dėmesys į šeimas, auginančias vaikus. Visgi Komitete pakoreguoto Darbo kodekso varianto kritikai sako, kad jis visai neliberalizuoja darbo santykių ir palieka Lietuvą stagnuoti.

Seime užregistruotas naujojo Darbo kodekso projektas, kuris turėtų įsigalioti 2017 metais. Tai reiškia, kad atvertas kelias projektą svarstyti Seime. Komiteto vadovė socialdemokratė Kristina Miškinienė BNS teigė, kad dabar laukiama, kada projektas bus įtrauktas į plenarinių posėdžių darbotvarkę. „Jis jau gali būti įrašytas į plenarinių posėdžių darbotvarkę ir prasidės jo svarstymas. Aš įsivaizduoju, kad po Velykų tai galėtų atsitikti“, - teigė parlamentarė.

Sekant priešrinkiminį politinių partijų sujudimą, tikėtina, kad svarstymai didinti MMA dar ne vieną kartą užvaldys viešąjį eterį. Šis sprendimas galėtų iš dalies sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus. Kita vertus, MMA didinimas pakenktų jautriausioms kategorijoms – jaunimui ir prieš pensinio amžiaus darbuotojams. Lietuvos darbo rinką „susluoksniavus“ pagal darbo užmokestį, matyti, kad daugiausiai – beveik ketvirtadalis –gauna minimalų atlyginimą.

Premjeras Algirdas Butkevičius ragina Seimą nevilkinti darbo santykių liberalizavimą bei pensijų sistemos pertvarką numatančio socialinio modelio priėmimo. Parlamentarų jis prašė nesiekti trumpalaikių rinkiminių tikslų. „Negalime stabdyti projekto, kuris dešimtmečiams užtikrins Lietuvai ekonominio augimo perspektyvą“, - sakė A.Butkevičius, plenarinio posėdžio pradžioje pristatydamas Vyriausybės siūlymus Seimo 8-osios sesijos darbų programai.

Už ilgalaikį darbą vienoje darbovietėje bei sunkias darbo sąlygas siūloma suteikti papildomų atostogų, o jų skyrimo tvarką nustatytų Vyriausybė, o ne darbdaviai ir darbuotojai kolektyvinėse sutartyse. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, trečiadienį svarstydamas naująjį Darbo kodekso projektą, pritarė tokiai parlamentaro Algirdo Syso pataisai - už ją balsavo dauguma komiteto narių. Dėl šios nuostatos dar turi apsispręsti Seimas.

Seimui svarstant naują socialinį modelį, prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo koncentruotis į pensijų indeksavimą bei darbo santykių lankstumą, kad iki rinkimų būtų priimta nors dalis Darbo kodekso ir kitų įstatymų pataisų.

Naują socialinį modelį reikia priimti, tačiau radikalių sprendimų reikėtų vengti, teigia prezidentės patarėjas. Mindaugas Lingė sako, kad siūlomus pakeitimus svarbu suderinti su socialiniais partneriais. „Prezidentė yra minėjusi, kad tam tikri pokyčiai apskritai darbo rinkos reguliavimo santykių yra reikalingi, lankstumo dalykai. Bet labai svarbu išlaikyti bendruosius principus, kad tai būtų suderinta ir su socialiniais partneriais“, - antradienį Žinių radijui sakė M.Lingė.

Socialinis modelis jau kone metus kursto visuomenės, žiniasklaidos ir politikų diskusijas. Profsąjungos piktinosi siūloma blogėjančia darbuotojo padėtimi, socialinio modelio kūrėjai aiškino apie jo pažangumą, o darbdaviai džiaugėsi, kad darbuotojus bus galima lengviau priimti ir atleisti. Po naujojo Darbo kodekso narstymo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, šis gerokai pasikeitė: džiugina profsąjungas, tačiau ne visus jo kūrėjus, o darbdaviai ne juokais sunerimo.

Daug ginčų sukėlusio socialinio modelio, kurį sudaro darbo santykius liberalizuosiantis naujas Darbo kodeksas ir „Sodros“ pertvarką numatančių įstatymų pataisos, svarstymas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete vyksta per lėtai, sako premjeras. Algirdas Butkevičius dėl to kaltina opozicinių partijų atstovus. „Pats svarstymas nestringa, bet manau, kad pats svarstymas Socialinių reikalų ir darbo komitete yra per lėtas.

Seimas prisiėmė naują rolę ir nuo šiol dirba už kalbos redaktorius. Užuot dėmesį sutelkę į naujojo socialinio modelio priėmimą, susidaro įspūdis, kad blaškomasi po naujojo socialinio modelio projekto popierius ieškant kablelių ir praleistų raidžių. Naujojo socialinio modelio svarstymas ir priėmimas vėl nukeltas. Ar tikrai turėtume prie jo grįžti pavasarį? Kas trukdo, kad šis įstatymas būtų priimtas dar šiemet? Mano nuomone, parlamentarai per mažai dėmesio sutelkia į paties įstatymo svarstymą.

Daug ginčų sukėlusio darbo santykius liberalizuosiančio naujojo Darbo kodekso ir „Sodros“ pertvarką numatančių projektų svarstymas Seime ir priėmimas nukeliamas į pavasarį. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė BNS antradienį informavo, kad sausį nebus šaukiama neeilinė sesija, per kurią anksčiau ketinta patvirtinti naująjį Darbo kodeksą.

Ko reikia, kad darbdaviai šokinėtų pagal darbuotojų dūdelę? Investutojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas sako, kad reikia daugiau darbo vietų nei kvalifikuotų specialistų tam tikroje srityje. O tai, anot jo, sukuriama didesnėmis investicijomis, kurias į Lietuvą atneštų lankstesni darbo santykiai – kitaip tariant, kad darbuotojus priimti ir atleisti būtų lengviau.

Į Seimą nukeliavus pradiniam socialinio modelio variantui, o ne tam, kuris buvo suderėtas Trišalėje taryboje, kilo daug sumaišties ir nežinomybės: tai kas gi laukia darbuotojų? Šįkart iš arčiau pažvelgėme į mamas ir kaip jas palies naujasis socialinis modelis.

Medikai pasakė, kad su tokiomis „lanksčiomis“ naujojo Darbo kodekso nuostatomis jie, kaip ir slaugytojai, neliks dirbti Lietuvoje – pirks bilietus į užsienį, nurodė Lietuvos slaugos specialistų organizacijos atsakingoji sekretorė, teisininkė Jurgita Šimkuvienė. „Šiuo metu Lietuvoje yra didelis trūkumas ir slaugytojų, ir gydytojų. Kalbant apie slaugytojus, didžiosios įstaigos, tokios kaip Santariškės, Kauno klinikos, neranda, kas dirba. Kodėl neranda? Dideli darbo krūviai, maži atlyginimai.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė sako, kad „vaikadienių“ išėmimas iš naujojo Darbo kodekso jai, kaip ir kitiems tėvams, kelia didelį susirūpinimą. Pasak jos, žmonės jau dabar pasiskaičiuoja, ir nenorėdami nukentėti finansiškai, susilaiko nuo gausesnės šeimos. Jeigu lengvatų šeimai bus dar mažiau, M. Jankauskaitės teigimu, vaikų Lietuvoje dar labiau sumažės.