„Iš tiesų situaciją (...) toks Darbo kodeksas Lietuvoje padarytų dar blogesnę, nei yra dabar (...). Jis nepadėtų spręsti jokių socialinio modelio pradinių iškeltų tikslų, jis nesukurtų naujų darbo vietų, darbo sąlygų lankstumo, nepritrauktų investicijų“, – išanalizavęs Dalios Grybauskaitės siūlomus kodekso pakeitimus BNS ketvirtadienį sakė T.Davulis, vadovavęs darbo grupei, kūrusiai reformų paketą.
Prezidentės veto Seimo valdantieji penktadienį aptars politinėje taryboje. T.Davulis teigė, kad joje pristatys savo vertinimą Seimo nariams.
Mokslininko teigimu, darbo grupei rengiant Darbo kodeksą, buvo numatyta 60 moksliškai pagrįstų teisių darbuotojams, o šalia jų prezidentė pasiūlė dar 14 darbuotojus ginančių nuostatų iš dabartinio Darbo kodekso.
Taip, pasak jo, naujasis Darbo kodeksas užtikrintų neproporcingai daug teisių darbuotojams.
„Dabar grąžintume visą eilę galiojančio Darbo kodekso nuostatų, būtent tų, kurias siūlėme keisti, nes jos ir trukdė, – tai yra terminuotos sutartys, darbo laiko apskaita, nenumatytos trukmės darbo sutartys, įteisintas profesinių sąjungų dominavimas įmonėse, paneigiant profesinių sąjungų steigimosi laisvę, ir taip toliau“, – kalbėjo T.Davulis.
D.Grybauskaitė pirmadienį vetavo Seime priimtą darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą, sakydama, kad jis nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir įteisina darbdavių dominavimą. Šalies vadovė pasiūlė Seimui atsisakyti vadinamųjų nulio valandų darbo sutarčių, griežčiau riboti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui ir numatyti didesnes išeitines kompensacijas. Ji sakė, kad tokie pasiūlymai nepakenktų būtinos reformos sėkmei.
Prezidentė pateikė 22 pasiūlymus, apimančius 79 Darbo kodekso straipsnius, kurių iš viso yra beveik 300.
