„Turi priimti jau politinį sprendimą, galutinį. Premjeras jau viešai pasisakęs yra už PVM mažinimą mėsai ir dėl viso PVM tarifo - kad kiekvienais metais mažinti po procentą viskam. Dabar padiskutuos“, - BNS sakė premjero patarėja Auksė Kontrimienė.
Politinių partijų vadovai turėtų apsispręsti, kokio dydžio ir kokiems produktams būtų taikomas PVM. Taip pat planuojama numatyti datą, kada nauji mokesčiai įsigaliotų.
Paskutinė politinė taryba vyko kovo viduryje ir tada buvo sutarta, kad Finansų ministerija pateiks skaičiavimus, kiek biudžetas netektų pajamų dėl siūlomo lengvatinio 5 proc. PVM būtiniausiems maisto produktams nustatymo.
Dabar 5 proc. lengvatinis PVM tarifas taikomas kompensuojamiems vaistams, o 9 proc. - keleivių vežimui, spaudai, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, viešbučiams, centralizuotam šildymui. Įprastas PVM tarifas šiuo metu yra 21 proc., jis galioja nuo 2009 metų rudens.
Antras klausimas - socialinis modelis
Parlamentarai taip pat svarstys socialinio modelio priėmimą Seime. Parlamentarai yra apsvarstę tik naująjį Darbo kodeksą, bet jo priėmimo data dar nenumatyta. Planuojama, kad socialinis modelis, numatantis „Sodros“ reformą ir darbo santykių liberalizavimą, bus priimtas iki vasaros ir įsigalios nuo 2017 metų.
„Darbiečių“ frakcijos vadovas Kęstutis Daukšys BNS abejojo, ar politinė taryba grįš prie „Sodros“ lubų, kurioms nepritaria „Sodros“ pertvarką svarstantis Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
„Tai, kad pas premjerą tarsi viskas sutarta, apsispręsta, nežinau, gal dar pasitarsime, jeigu kas šį klausimą iškels “, - teigė K.Daukšys.
Parlamentinių frakcijų vadovai yra sutarę, kad lubos būtų nustatytos nuo kitų metų ir taikomos darbuotojams, kurių atlyginimas viršytų 10 vidutinių darbo užmokesčių - 7569 eurus, nes ketvirtąjį 2015 metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis siekė 756,9 euro. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje pernai virš 7 tūkst. eurų vidutiniškai per mėnesį uždirbo 1395 žmonės, o 5 VDU (3,5 tūkst. eurų) - 8014 žmonių.
Politinė taryba taip pat aptars išmokų fondo kūrimą. „Apkalbėsime, kokio dydžio bus tas fondas, kokio dydžio išmokas jis mokės“, - teigė K.Daukšys.
Svarstydamas naująjį Darbo kodeksą Seimas yra pritaręs, kad išeitines išmokas darbuotojams, kurie darbo neteks dėl darbdavio kaltės ir vienoje darbovietėje bus išdirbę daug metų, ateityje mokėtų ir specialus fondas, ir darbdavys. Maksimali išmoka iš fondo turintiems daugiau kaip 20 metų darbo stažą siektų keturis vidutinius darbo užmokesčius, o minimali - vieno mėnesio, jeigu atleidžiamas darbuotojas vienoje vietoje būtų dirbęs nuo trejų iki penkerių metų.
Seimas iki minimumo linkęs sumažinti darbdavių įpareigojimus dėl išeitinių išmokų atleidžiamiems darbuotojams - ji siektų vieną vidutinį darbo užmokestį, jeigu darbo santykiai tęstųsi daugiau kaip metus, o jeigu trumpiau - pusę uždarbio.
Išeitinių išmokų fondo įstatymo projekte numatyta, kad fondo išmoka negalėtų viršyti Statistikos departamento skelbiamo ketvirčio šalies ūkio pusantro vidutinio darbo užmokesčio, kuris dabar siekia apie 760 euro. Fondo įstatymo projekte taip pat numatyta, kad jį sudarys darbdavių įmokos, o įmonės ir darbuotojai galės mokėti ir savanoriškas įmokas, kurios negalės būti mažesnės nei 0,1 proc. ir viršyti 1 proc. pajamų, nuo kurių būtų mokamos „Sodros“ įmokos.
Darbdavio įmokos dydį į fondą nustatytų taryba, o jeigu ji nesutartų, būtų taikomas maksimalus tarifas.
Taip pat politinėje taryboje turėtų būti susitarta, kuria linkme toliau eiti sprendžiant emigracijos mažinimo problemas. Žadama aptarti politinių partijų susitarimus dėl pabėgėlių bei sporto reikalų.