Komiteto vadovė socialdemokratė Kristina Miškinienė BNS teigė, kad dabar laukiama, kada projektas bus įtrauktas į plenarinių posėdžių darbotvarkę.
„Jis jau gali būti įrašytas į plenarinių posėdžių darbotvarkę ir prasidės jo svarstymas. Aš įsivaizduoju, kad po Velykų tai galėtų atsitikti“, - teigė parlamentarė.
Pasak jos, toliau registruojami parlamentarų pasiūlymai, kuriuos Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstys ir pateiks Seimui išvadą.
K. Miškinienė taip pat pabrėžė, kad galutinį Darbo kodekso variantą dar vertina ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su socialinio modelio kūrėjais, taip pat siūlymus teikia socialiniai partneriai - darbdaviai ir profesinės sąjungos.
Darbo santykių liberalizavimą numatantis projektas yra dalis Seimui pateikto socialinio modelio. Premjeras Algirdas Butkevičius parlamentarus yra paraginęs nevilkinti naujo Darbo kodekso priėmimo, tačiau, anot jo, socialinį modelį dar svarstys valdančiųjų politinė taryba.
Vienas socialinio modelio kūrėjų, Vilniaus universiteto mokslininkas Tomas Davulis šį dokumentą yra pavadinęs kompromisiniu susitarimu, nepaisant to, kad tik kai kurias kūrėjų idėjas palaikė visos pusės. Jis BNS tvirtino, kad pagrindiniai naujojo kodekso kūrėjų tikslai realizuoti, tačiau pripažino, kad svarstymuose pasigesta konstruktyvumo, be to, jis užsiminė apie galimą būsimų Seimo rinkimų įtaką kodekso priėmimui.
Tuo tarpu Socialinių reikalų ir darbo komitetui priklausantys parlamentarai nesutaria, ar komiteto patvirtintas naujojo Darbo kodekso variantas padėtų liberalizuoti darbo santykius.
Komitetas pritarė, kad kolektyvinėse derybose darbuotojams galėtų atstovauti tik profesinės sąjungos ir kad galiotų atskiras Profesinių sąjungų įstatymas. Nepriklausančių profesinei sąjungai darbuotojų interesus gintų darbo tarybos arba darbuotojų įgaliotiniai.
Terminuotos darbo sutartys nuolatiniam darbui ateityje galės būti sudaromos, jeigu dėl to bus sutarta kolektyvinėje sutartyje, nutarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tačiau tokios sutartys galės būti sudaromos tik su penktadaliu darbuotojų.
Komitetas nutarė, kad nuo 5 iki 10 metų vienoje darbovietėje išdirbusiems žmonėms jų atleidimo atveju būtų išmokama 1 mėnesio darbuotojo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, turintiems 10-20 metų darbo stažą - 2 mėnesių, o išdirbusiems daugiau kaip 20 metų – 3 mėnesių išmoka. Šios išmokos būtų mokamos iš specialaus Ilgalaikio darbo išmokų fondo, kurio steigimui komitetas iš esmės yra pritaręs, tačiau jo veiklą reglamentuojančio įstatymo projekto dar nesvarstė.
Be to, darbdavys atleidžiamam darbuotojui, kuris bus pas jį išdirbęs ilgiau negu 1 metus, turėtų išmokėti 2 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, o jei darbo santykiai tęstųsi trumpiau negu 1 metus – 0,5 vidutinio atlyginimo dydžio išeitinę išmoką.
Komitetas siūlo palikti vadinamuosius „mamadienius“ ir „tėvadienius“, nors tam darbdaviai priešinasi.
