„Mes matome tą tendenciją, kad, jeigu yra nesukuriamos sąlygos šeimai kurti, tikimybė, kad išsilavinusios moterys apskritai nuspręs nebegimdyti vaikų, tampa labai didelė. Dėl to vaikadieniai, kurie buvo, buvo savotiška solidarumo forma, kada darbdavys irgi prisideda prie to, kad mūsų visuomenė funkcionuotų“,– tv3.lt sakė M. Jankauskaitė.
Apie būtinybę grąžinti vaikadienius pasisakė ir Liberalų Sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis:
„Trišalėje taryboje yra numatyta, kad už mamadienius vis tiek nebus mokamas pilnas darbo užmokestis – tai aišku, tokius dalykus reikia labai aiškiai fiksuoti, kad turi būti mokamas pilnas darbo užmokestis už mamadienius“, – kalbėjo jis. Pašnekovė pabrėžė, kad darbo santykiuose dalyvauja žmonės, kurie turi šeimas, o vaikų auginimas yra vienas iš neatsiejamų šeimos gyvenimo aplinkybių. Pasak jos, šeima nukentėtų ir dėl maksimalios darbo savaitės ilginimo iki 60 val., numatyto naujajame Darbo kodekse.
Žmonės verčiami darbo įrankiais
„Labai rimtai pagalvokime, kada kalbame apie darbo savaitės prailginimą iki 60 val., nes jau dabar Lietuvos tėvai vidutiniškai bendrauja su vaikais 9 min. per dieną. Jeigu mes mėginame didinti viršvalandžius, pagalvokime, kodėl žmonės pasiryžę dirbti tuos viršvalandžius? Tuo tarpu visa Vakarų Europa šneka apie tai, kad darbo savaitės laiką reikia trumpinti“ ,– sako M. Jankauskaitė.
Pasak jos, darbo savaitės trumpinimas padėtų sukurti papildomas darbo vietas kitiems žmonėms ir leistų žmonėms ne tik daugiau laiko praleisti su šeima, bet ir aktyviau dalyvauti pilietinėse iniciatyvose.
Pašnekovė tai pat atkreipia dėmesį į viršvalandžių reglamentavimą naujajame Darbo kodekse, kuris, anot jos, skatina žmones dirbti daugiau ir verčia juos darbo įrankiais:
„Mes labai džiaugiamės tuo, kad tarsi yra sudaromos galimybėms tiems viršvalandžiams, mes tą pateikiame kaip kažką labai progresyvaus, bet tai atsitinka dėl to, kad mes darbo santykius atsiejame nuo socialinės srities ir pamirštame, kad dirbantis žmogus yra tas pats žmogus, kuris gyvena gyvenimą, augina šeimą, rūpinasi vaikais. (...) Jeigu žmones padarome tik darbo įrankiais, mes nebetenkame piliečių, o tai pakerta demokratijos pamatus“,– kalbėjo M. Jankauskaitė.
Modelio rengėjai iškelia darbo lankstumą
Socialinės apsaugos ir darbo ministgerijos Darbo departamento direktoriaus pavaduoja ir socialinio modelio kūrimo projekto vadovė Eglė Radišauskienė nurodo, kad naujasis Darbo kodeksas kaip tik yra palankus vaikus auginantiems tėvams:
„Mokslininkų pasiūlytame variante jūs jų nematote dėl to, kad šiai dienai tai yra tik tam tikrai grupei tėvų suteikta teisė – turintiems du vaikus iki dvylikos metų ir t.t. – visi kiti, nepriklausomai nuo to, kad jie turi vaikų, tokios teisės neturi. Mokslininkai pasiūlė lankstesnį darbo laiką, nepilną darbo dieną, darbo laiko derinimą, darbo laiko savaitės – 8 val. per dieną – atsisakymą ir t.t. Lankstumas derinant grafiką būtų patrauklus visiems tėvams, ir jie tikrai galėtų dalį laiko skirti savo vaikams ir dirbti“, – kalbėjo E. Radišauskienė.
M. Jankauskaitė pažymėjo, kad lankstumas šitoje vietoje yra gerai, tačiau, jeigu dirbanti mama dirbs tik dalį darbo dienos, jai, pasak pašnekovės, bus sunku išgyventi.
Siūlo trumpesnę darbo dieną
Socialdemokratas, parlamentaras Algirdas Sysas pažymėjo, kad Lietuva turi eiti trumpesnės darbo dienos link – tada, pasak jo, ir darbuotojas bus laimingesnis, ir dirbs jis efektyviau:
„Yra įrodyta, kad, jeigu žmogui skiri trumpesnę darbo dieną, jo našumas didėja, nes jis gali daugiau laiko skirti sau, šeimai. Jis ateina į darbą suprasdamas, kad jis per trumpesnį laiką padarys tą patį, turės laiko šeimai, sau, ir matosi rezultatai. Be to, kyla automatizacijos lygis, ir, jeigu mes norime eiti ta kryptimi, reikia trumpinti, o ne ilginti (darbo dieną – red.). Europa jau eina trumpinimo keliu, mes neiname ilginimo, bet čia norime įtvirtinti 60 val. dviejų darbo sutarčių darbo savaitę“,– teigė A. Sysas.
Pasak jo, problema yra ta, kad žmonės dirba ilgas valandas dėl mažų atlyginimų:
„ Žmogus neitų į antrą darbą, jeigu jis uždirbtų normaliai. Tai čia trūksta profsąjungų ir žmonių ryžto kovoti už savo darbo užmokestį. Pelnai tai auga, našumas pakilo, o atlyginimai – ne. Darbdaviai juk patys kelti atlyginimų nesiūlys“, – teigė A. Sysas.
Dabartiniame Darbo kodekse numatyta, kad „maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų“.
Naujasis Darbo kodeksas numato, kad „vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos; darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį“.
Dabartinis Darbo kodeksas sako, kad „darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį“.
Naujajame Darbo kodekse tokių laisvadienių tėvams nėra numatyta.
