Tad tv3.lt aiškinasi, kokį socialinį modelį mes turėsime 2016-aisiais? Ar Seimo nariai ryšis prieš pat rinkimus reformuoti darbo kodeksą, kuriam aktyviai priešinasi profsąjungos?
Gerinamos darbo sąlygos
„Tas variantas, kuris yra dabar, labai stipriai pasikeitė nuo pradinio Darbo kodekso varianto, pateikto Vyriausybės, – jis eina geryn, tampa daug socialiai atsakingesnis“, – tv3.lt sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Jis džiaugėsi, kad Komitete nebuvo pritarta nenustatytos apimties darbo sutartims, kurią, sako A. Černiauskas, kritikavo ir Europos Sąjunga, o terminuotų darbo sutarčių sudarymas nuolatinio pobūdžio darbui buvo net sugriežtintas.
„Ši sutartis vadinama nulio valandų sutartimi, kai darbdavys įsipareigoja įdarbinti darbuotoją ne mažiau nei 8 val. per mėnesį – tai absurdiška. Užtat į Kodeksą grįžo sezoninė darbo sutartis ir atsirado daugiau terminuotų darbo sutarčių formų. Visgi terminuotą darbo sutartį nuolatinio pobūdžio darbui bus dar sunkiau sudaryti, nes ji sudaroma tokiais atvejais, kai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o joje negalima numatyti daugiau kaip 20 proc. nuolatinio pabūdžio darbo, kuriam gali būti taikoma terminuota darbo sutartis“,– sakė A. Černiauskas.
Jis nurodo, kad darbo sutarčių rūšių padaugėja – atsiranda projektinės, pameistrystės, sezoninio darbo, dalijimosi sutartis– tačiau profsąjungos tam neprieštarauja. Anot A. Černiausko, tai skirta darbuotojų ir darbdavių interesams suderinti. Be to, numatyta, kad nuolatinio pobūdžio darbui galimos tik neterminuotos darbo sutartys.
„Kas liečia darbo sutartis, atsiranda naujoviškumas: atsisakome 8 val. darbo dienos, bet išlieka 40 val. darbo savaitė – tai leidžia tartis su darbuotojais, kaip jie išnaudos tą laiką – ar jie dirbs penkias dienas po 8 val., ar 4 dienas po 10 val. Jeigu darbuotojo darbo vieta nutolusi nuo gyvenamosios vietos, tai pagerins jo darbo sąlygas“, – sako A. Černiauskas.
Profsąjungų vadovas taip pat džiaugėsi, kad naujajame Darbo kodekse atsiranda aiškus viršvalandžių apmokėjimas – aiškiai pasakyta, kad 60 val. darbo savaitė gali būti tiktai tada, kai dirbami viršvalandžiai ar kai yra papildoma sutartis, o viršvalandžiai turi išsidėstyti taip, kad vidutinė savaitės trukmė per mėnesį nebūtų ilgesnė kaip 48 val.
Jis taip pat pažymėjo, kad viršvalandžių padidėjo iki 180 val. per metus, tačiau negalima dirbti daugiau kaip 48 val. darbo savaitės vidutiniškai per mėnesį, tad darbuotojas į blogesnę padėtį stumiamas nėra.
A. Černiauskas taip pat nurodė, kad išeitinių kompensacijų mokėjimo tvarkos komitete dar nesvarstė, tačiau įspėjimo dėl atleidimo terminai sutrumpėja: jei anksčiau buvo 2-4 mėn., dabar yra 1-3 mėnesiai (ilgesni terminai numatomi priešpensijinio amžiaus žmonėms, neįgaliems, auginančioms vaikus šeimoms).
Jis taip pat džiaugėsi, kad palikti „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“. Be to, palikta apsauga motinoms: išliko draudimas atleisti motinas, kurios turi vaikus iki trejų metų. „Pradžioje buvęs visiškai liberalus, Darbo kodeksas po svarstymų komitete tampa daug socialiai atsakingesnis“, – sako A. Černiauskas.
Nerimas dėl profsąjungų
Profsąjungas labiausiai neramina profsąjungų teisės, nes, sako A. Černiauskas, bandoma jas apriboti:
„Prievartiniu būdu kuriamos darbo tarybos, iš profesinių sąjungų atimama pagrindinė teisė – informavimo ir konsultavimo – jiems paliekama tik kolektyvinės sutartys“, – sako jis.
A. Černiauskas taip pat pažymi, kad kai kuriais atvejais darbuotojų sąlygos pagerėja. Pavyzdžiui, anksčiau darbdavys tik privalėjo suteikti laisvas dienas besimokantiems darbuotojams, o dabar siūloma tokiems darbuotojams 5 darbo dienas per metus, gaunant už jas pusė atlyginimo. Be to, naujajame Darbo kodekse numatoma, kad darbdavys privalo leisti darbuotojui, turinčiam vaikų, jam pareikalavus, metus dirbti nepilną darbo dieną.
Darbdaviai jau nuleido rankas
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas sako, kad, nors Socialinių reikalų ir darbo komitetas ėmė dirbti labai aktyviai Darbo kodekso klausimu, tačiau verslo atstovai šiame procese jau nuleidęs rankas.
„Darbas yra, bet dėl jo rezultato esame labai sunerimę. Verslas praktiškai jau labai mažai dalyvauja Komiteto veikloje, nes matome tam tikrą šio reikalo beprasmybę. Yra labai daug pataisų: Trišalėje taryboje priėmėme tam tikrą konsensusą, daug ką išnagrinėjome su profesinėmis sąjungomis, bet priešrinkiminis laikotarpis, matyt, daro savo. Apskritai nežinau, kas gali pasakyti, koks yra šio socialinio modelio projekto turinys šiandien“, – sako D. Arlauskas.
Pasak jo, produktas iš gerų idėjų gali pablogėti – blogėjimo užuomazgų jis mato ir dėl socialinio modelio.
„Anksčiau buvome sutarę dėl Garantinio fondo ir kad iš jo kiekvienais metais darbdaviams, mokantiems į mokas „Sodrai“, našta mažės, tačiau Prezidentūros nuomonė tokia, kad nenorima keisti mokestinės aplinkos, o „Sodros“ įmokų mažinimas yra tam tikra intervencija į mokestinę sistemą. Tad įsivaizduokit, kad priims Darbo kodeksą, kuriame bus numatytas fondas atleidžiamiesiems, o finansavimo nebus, tada našta darbdaviams gali dar padidėti, nors buvo projektuojama, kad sumažės“, – teigė pašnekovas.
D. Arlausko nuomone, socialinio modelio priimti prieš rinkimus nepavyks, nes tam nebus politinės valios, o ir patys darbdaviai tam nepritartų:
„Ko gero bus taip, kad socialinis modelis bus paruoštas priimti, bet tam padaryti neužteks valios ir bus palikta sekančiam Seimui. Tai nebus padaryta ne vien tik dėl Darbo kodekso – jį gal dar pavyktų suderinti. Socialinis modelis susideda iš keturių atraminių stulpų: skurdo, užimtumo, „Sodros“, Darbo kodekso. Tad jeigu bus bandoma priimti tai kaip vieną (teisės aktą – red.), darbdaviai viską padarys, kad jo nepriimtų, antraip darbdavių situacija pablogėtų“, – sakė D. Arlauskas.
Darbo kodekso pažangumas
Socialinio modelio Darbo kodekso dalies kūrėjas, Vilniaus universiteto profesorius, teisininkas Tomas Davulis sako, kad Darbo kodeksas, net ir apsvarsčius dalį jo komitete, išliko pažangus ir atitinka pradinę koncepciją.
„Liko dvi ar trys problemos: terminuotos sutartys, nulio valandų arba 8 val. sutartis ir keli smulkesni klausimai atleidimo iš darbo srityje. Tačiau tas Kodeksas, kurį dabar matėme Parlamente, atitinka tą dvasią ir koncepciją (kuria jį kūrėme – red.), ir jis yra pažangus“, – sakė jis.
T. Davulis nurodė, kad įdarbinat asmenį galima didesnė laisvė: palengvinimas sutarties keitimas ir atleidimas iš darbo tikruoju pagrindu – ekonominiu.
„ Šiuo metu dėl ekonominių priežasčių atleidžiama tik 1-2 proc. darbuotojų, kas yra nerealu. Dėl to visi susitardavo arba darbuotojai išeidavo savo noru. Kada sumažiname atleidimo iš darbo kaštus ir palengviname atleidimą, darbdaviams mažiau rizikinga parodyti, koks yra tikrasis atleidimo iš darbo pagrindas ir sumokėti tuos priklausančius išeitinės išmokos pinigus“, – nurodė jis.
Ar darbdaviams bus daugiau naštos iš naujojo Darbo kodekso, T. Davulio nuomone, sunku pasakyti: vienur gauni, kitur prarandi. Tačiau Kodeksas nenaudingas darbdaviams, jo teigimu nėra:
„Kalbame apie daugelį dalykų, kurie šiandien iškreiptai veikia arba išvis neveikia, pagerinimą ar sutvarkymą. Darbdaviams iš tos pusės žiūrint jau dabar galėtų būti daug ramiau, nes, kas būdavo teismų praktikoje, buvo iškreiptai aiškinama, yra pataisoma. Kalba galėtų eiti apie priteisiamas sumas ginčų atveju, žalos atlyginimo apribojimus ir panašius dalykus“, – nurodo jis.
T. Davulis pastebi, kad privalėjimas išleisti darbuotojus mokslo atostogų ir mokėjimas pusė atlyginimo tomis dienomis darbdaviams nėra palankus, tačiau tai Lietuvos darbo rinkai, anot jo, yra labai reikalinga ir skatina darbuotojus nuolat tobulėti.
Trūkumai
Darbo kodeksas, pašnekovo teigimu, numato daugiau galimybių darbdaviams ir darbdaviui susitarti tarpusavyje. Kaip atskirą grupę jis išskiria darbuotojus, turinčius vaikus – jiems yra daug palengvinimų ir lankstumų. Visgi jis kritikuoja paliktus „mamadienius“ ir „tėvadienius“.
„Tėvadieniai“ ir „mamadieniai“ lieka: siūlėmė eliminuoti, bet Seimo nariai nesutiko to padaryti. Atrodo, kad svarbu nemokami pietūs, ne pats principas. Nėra įrodymų, kad jie atlieka savo funkciją ir kad yra panaudojami pagal paskirtį. Preišingai, jie daro tam tikrą darbuotojų kateogoriją nepatrauklia darbo rinkoje“, – sako profesorius.
Jam taip pat skauda širdį dėl dėl terminuoto sutarčių ir vadinamųjų nulio valandų sutarčių neįteisinimo. „ Čia jaunuoliui, nenorinčiam įsipareigoti – mes neskatiname jo įsidarbinti. Nesudaramos patogios sąlygos jiems lengvai įeiti į darbo rinką“,– teigia R. Davulis.
Visgi jis pasidžiaugė, kad Darbo kodekse sudėta apie 50 naujų teisių darbuotojams, taip pat įteisinamas nuotolinis darbas, darbas namuose, lankstus darbo grafikas ir dalinimosi darbo vieta.
„Sodros“ reformos nebus
Socialinio modelio socialinės dalies rengėjas, Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka nurodė vieną įdomų dalyką: jo nuomone, „Sodros“ įmokų reformos, numatytos socialiniame modelyje, kuomet dalis „Sodros“ įmokų naštos nukristų nuo darbdavių pečių, nebus. Pasirodo, šios reformos nenori aukščiausia šalies valdžia.
„Dėl socialinio draudimo esu nusivylęs, nes panašu, kad esminių pakeitimų socialiniame draudime vengiama. Siūlėme išplėsti mokesčių bazę, apie pusę pensijoms skirtų lėšų surinkti iš įvairiausių kitų mokesčių, dėl to galėtume sumažinti darbdavio įmokas „Sodrai“. Visgi politikai – ir prezidentė, ir premjeras – nurodė, kad mokesčių sistema nebus judinama, o jeigu nebus judinama, ką ten gali pakeisti. Mums tai nepatiko“, – kalbėjo R. Lazutka.
Dabar visos įmokos „Sodrai“, pažymi profesorius, užkrautos darbo užmokesčiui – dėl to labai skundžiasi darbdaviai, dėl to ir mūsų ir algos mažos.
Profesorius pažymi, kad politikai prieš rikinimus galimai nedrįsta iššaukti kritikos, nes, pavyzdžiui, daugiau įmokų turėtų mokėti ir savarankiškai dirbančios grupės. Po rinkimų, mano jis, valdžia gal bus drąsesnė ir ryšis esminėms permainoms socialinio draudimo srityje.
R. Lazutka pripažįsta, kad kai kurie mokslininkai, dirbę prie socialinio modelio, piktinasi, kad esminių permainų socialinio draudimo srityje nebus, pats profesorius lieka optimistiškas.
„Iš principo manau, kad bandymas yra geras dalykas, visus metus šnekėjome apie socialinį modelį, visuomenė, žurnalistai, profsąjungos ir politikai diskutavo – tuo požiūriu yra gerai. Tai, kad jis bus iškreiptas, ką darysi – politikoje būna didelių kompromisų“, – sakė R. Lazutka.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK), šią savaitę svarstęs naujos redakcijos Darbo kodekso projektą, pritarė visoms naujoms darbo sutarčių rūšims, išskyrus nenustatytos apimties. Komitete taip pat pritarta, kad maksimalus viršvalandžių skaičius būtų padidintas iki 180 val. per metus, numatant papildomą apmokėjimą už juos. Komitetas taip pat pritarė, kad kolektyvinėse derybose darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos, bei pasisakė, kad liktų atskirai galioti Profesinių sąjungų įstatymas.
Komitetas jau apsvarstė naujos redakcijos Darbo kodekso projektui Seimo narių bei kitų suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus 222 straipsniams. Galutinė SRDK išvada Darbo kodekso projektui kol kas neparengta, nes kai kurių straipsnių svarstymas buvo atidėtas dėl būtinumo juos patikslinti.
Naujasis Darbo kodeksas įteisina lengvesnį darbuotojų priėmimą ir atleidimą, trumpėja įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminai, mažėja išeitinės kompensacijos, įteisinamos naujos darbo sutarčių rūšys, sudaromos sąlygos lankstesniems darbuotojų ir darbdavių santykiams, įteisinama virš 50 naujų teisių darbuotojams.
