darbo santykiai

„Kaip rodo visi tyrimai – ir mūsų pačių, ir Europos Komisijos – darbo santykių lankstumas yra viena iš pamatinių nuostatų, leidžiančių  verslui kurti daugiau darbo vietų.

Neatsargus minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimas gali sudaryti daug sunkumų smulkiajam verslui ir lemti, kad smulkusis verslas turės mažinti darbo vietas, sako Premjeras Andrius Kubilius. „Mažesniam verslui bet koks valdžios įsikišimas ir pasakymas, kad štai jūs dabar didinkit atlyginimus 10 ar 20 procentų, gali būti labai sudėtingas.

ES atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad jei efektyviai ir lygiaverčiai būtų naudojamas vyrų ir moterų potencialas darbo rinkoje, tai bendras vidaus produktas Lietuvoje išaugtų apie 20 procentų. Didžiausia problema Lietuvoje – moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas. Šiuo metu vyrų atlyginimas net 20 procentų didesnis nei moterų. Be to, pastebima tendencija, kad kuo aukštesnės darbinės pareigos, tuo mažiau moterų jas užima.

Neseniai visi žiniasklaidos kanalai, tarp jų ir emigrantų tinklapis anglija.lt, paskelbė, kad pernai iš Lietuvos išvyko 54 tūkst. žmonių. Darbo paieškos – svarbiausia išvykimo priežastis. Tačiau vis dažniau nurodoma dar viena – užsienyje lietuviai pajunta, kad yra laikomi žmonėmis.

Tyrimų organizacijos „The Heritage Foundation“ ir „The Wall Street Journal“ sudaromame Ekonominės laisvės indekse, 2012 Lietuva įvertinta 71,5 balo iš 100 ir jai skirta 23-oji vieta iš 184 vertintų pasaulio valstybių. Lyginant su 20010 m. indeksu, Lietuvos vertinimas pagerėjo nedaug, per 0,2 balo iš šimto. Praeitų metų indekse Lietuva buvo 34 vietoje. Kaip atrodo Lietuva visose 10 indekso sričių? 1 vieta.

Kompanijų ir jų darbuotojų santykiai vis labiau keičiasi. Šį pokytį galima pavadinti itin reikšmingu. Anot „Wall Street Journal“ tinklaraštininkės Lyndos Gratton, visame pasaulyje pastebima tendencija, jog darbo organizavimo srityje kompanijos nuo „tėvų – vaikų“ santykių pobūdžio vis labiau pereina prie labiau subalansuoto dviejų suaugusių žmonių bendradarbiavimo braižo. Be abejo, darbuotojams tokie pokyčiai yra naudingi.

Švedijoje 1998  m. po kelis metus trukusių diskusijų, buvo reformuota pensijų sistema. Tikslai Reforma buvo siekiama: 1. Sukurti savaime veikiantį  įmokų ir išmokų derinimo mechanizmą, kuris leistų pensijų fondui  išsilaikyti pačiam tik iš  įmokų; 2. Į pensijų fondų formavimą įtraukti ne tik darbdavius, bet ir darbuotojus; 3. Susieti konkretaus žmogaus pensijos dydį su jo įmokomis.

6,5 tūkst. Lt prieš mokesčius ir apie 5 tūkst. Lt į rankas – daug ar mažai? Ar toks atlyginimas pakankamas, kad jį gaunantis darbuotojas jaustųsi socialiai saugus ir sutiktų sudarant darbo sutartį derėtis  su darbdaviu dėl trumpesnio ar ilgesnio įspėjimo apie šios sutarties nutraukimą termino, išeitinės kompensacijos dydžio ir kai kurių kitų dalykų? Kuo pagrįsta siūloma suma? Darbdaviai spėja, kad 6,5 tūkst.

Lietuva šiemet nusmuko per 2 pozicijas ir buvo įvertinta 27 vieta iš 183 valstybių, rodo naujausias verslo sąlygų tyrimas „Doing Business“, kurį kasmet atlieka Pasaulio bankas. Palyginti su praeitų metų vertinimu, Lietuvą lenkia jau ir Latvija (21 vieta), kuri iki šiol nuo mūsų atsilikdavo. Estija įvertinta 24 vieta.

Lietuvos profesinių sąjungų atstovai, praėjusios  savaitės pabaigoje Vilniuje surengę protesto akciją paskelbė esantys nepatenkinti besiklostančia situacija ir nepasirašysiantys Trišalės tarybos susitarimo su socialiniais partneriais – darbdaviais ir Vyriausybe 2012 metams. Pasidalinti mintimis dėl dviejų, labiausiai kaitinančių aistras aspektų – minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo ir darbo santykių  liberalizavimo – „Balsas.

Profesinės sąjungos, paskelbusios, jog neketina  pasirašyti Vyriausybės parengto Trišalės tarybos susitarimo, penktadienio rytą paminėti tarptautinę oraus darbo dieną nusprendė piketu prie Vyriausybės rūmų.

Vyriausybė pirmadienį vykusiame pasitarime pritarė Ūkio ministerijos siūlymui, kad daugiau kaip 6,5 tūkst. litų atlyginimą per mėnesį (neatskaičius mokesčių) gaunantys darbuotojai ir darbdaviai galėtų patys sutarti dėl trumpesnio ar ilgesnio įspėjimo apie sutarties nutraukimą, išeitinės kompensacijos ir kai kurių kitų dalykų, o darbdavys tokį darbuotoją galėtų atleisti ir savo valia be svarbių priežasčių.

„Minimali alga yra visiškai neaktuali tiems žmonėms, kurie uždirba daug, nes jie uždirba žymiai daugiau, negu minimumą. Tuo tarpu žmonių, kurie  uždirba mažai (arba sukuria mažai), atžvilgiu tai yra bloga priemonė, nes užkerta jiems kelią į darbo rinką. Kitaip tariant, jei tu nesukuri tiek, kokia yra tavo darbo vietos kaina, tavęs darbdavys tiesiog nesamdys“, – BTV laidoje „Karštas vakaras“ teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas.

Dviprasmiškos kolegos užuominos, nepageidautinas dėmesys ar net „meilūs“ fiziniai veiksmai darbe gali būti traktuojami kaip seksualinis priekabiavimas, bet ne  visuomet išdrįstama apie prabilti garsiai. Lietuvoje vis dar manoma, kad kalbėti apie tai gėdinga, o ir viešinimas neigiamai atsilieps tik pačiai aukai. Seksualinį priekabiavimą darbe dvigubai dažniau patiria moterys, bet šiuolaikinėje visuomenėje šis reiškinys neaplenkia ir vyrų.

Mažėjant darbo vietų ir daugėjant angliškai kalbančių šlavėjų, dabar, labiau nei anksčiau, aktuali tampa atleidimo iš darbo tema. Kaip ir kiti dalykai, Lietuvoje tai vyksta šiek tiek kitaip, nei ten, kur didelė dalis lietuvių po vidurinės mokyklos uždarbiauti išvyko. Pas mus niekas nebando kartu rasti šalims priimtino sprendimo, o ir išeitines kompensacijas mokėti ranka nekyla, juk mokesčiai dideli.

Įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai ir papildymai, kurie sudaro galimybę darbdaviams ir darbuotojams lanksčiau reguliuoti darbo santykius. Dėl Vyriausybės pateiktų pasiūlymų Seimas apsisprendė birželio pabaigoje. Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešimo, lankstesni darbo santykiai sudarys verslui galimybes operatyviau reaguoti į darbo apimčių pasikeitimus ir prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo. Pagal naująją tvarką įteisinama nuotolinio darbo sutartis.

Jaunus trenerius į darbą priimanti įmonė greitai gali tikėtis mokesčių lengvatų. Siūloma numatyti, kad patirties neturintys darbuotojai vienerius metus nemokėtų įmokų Sodrai. Taip esą siekiama skatinti darbdavius įdarbinti jaunimą. Taip pat siūloma paprastini darbo santykius: leisti darbuotoją atleisti darbdavio valia, įdarbinti su terminuota sutartimi, paprasčiau skirti viršvalandžius.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija kategoriškai atsiriboja nuo pastarosiomis dienomis Vyriausybės  vadovų viešojoje erdvėje pateiktos informacijos, esą profesinės sąjungos iš principo sutiko su lankstesnių darbo santykių įteisinimu krizės metu.

Šiandien su Nacionalinį susitarimą pasirašiusiais socialiniais partneriais pasiektas kompromisas dėl Darbo kodekso pakeitimų, kuriuos taikant bus leidžiama plačiau taikyti suminę darbo laiko apskaitą, paprasčiau atleisti darbuotojus. Ją taikant įvedama 48 valandų darbo savaitė, panaikinama 8 valandų darbo diena. Darbdaviui, susitarus su darbuotoju, bus leidžiama trumpinti darbo dieną arba susitarus dirbti ilgiau. Taip pat pagal susitarimą su darbuotoju bus leidžiama dirbti viršvalandžius.

Apskaičiuota, kad žmogus per metus vidutiniškai 2000 valandų praleidžia darbe. Tad nieko nuostabaus, kad kai kada bendradarbius matome netgi dažniau nei savo šeimos narius. O bendraujant su kolegomis, ne paslaptis, būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Štai 10 frazių, kurių neturėtum jiems sakyti. 1. „Nekenčiu savo darbo!“ Bendradarbiai supras: tavim negalima pasikliauti komandiniame darbe.

A. de Sent-Egziuperi yra pasakęs, kad meilė – tai ne žiūrėjimas vienas į kitą, o žiūrėjimas kartu ta pačia kryptimi, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje yra vis sunkiau susivokti, kuria kryptimi „žvelgti“. Balsas.lt  norėdamas padėti savo skaitytojams, pristato naująją skiltį „S“, kurioje bus galima rasti įvairiausių psichologinių straipsnių, patarimų, testų.