6,5 tūkst. Lt prieš mokesčius ir apie 5 tūkst. Lt į rankas – daug ar mažai? Ar toks atlyginimas pakankamas, kad jį gaunantis darbuotojas jaustųsi socialiai saugus ir sutiktų sudarant darbo sutartį derėtis su darbdaviu dėl trumpesnio ar ilgesnio įspėjimo apie šios sutarties nutraukimą termino, išeitinės kompensacijos dydžio ir kai kurių kitų dalykų?
Kuo pagrįsta siūloma suma?
Darbdaviai spėja, kad 6,5 tūkst. Lt riba, kurią spalio pradžioje vyriausybės pasitarime įvardijo ūkio ministras R.Žylius, siūlydamas suteikti daugiau laisvės, negu numatyta Darbo kodekse, gerai apmokamiems darbuotojams ir darbdaviams susitarti patiems, Ūkio ministerijos valdininkams veikiausiai pasirodė esanti pakankama, kad „praslystų“ pro profesines sąjungas.
„Verslo organizacijos visada skatino liberalizuoti darbo santykius, tačiau visada patirdavo didelį profesinių sąjungų pasipriešinimą. Bet profsąjungos paprastai gina mažesnes pajamas gaunančių, žemesnės kategorijos darbuotojų interesus, todėl greičiausiai tokiu būdu buvo tikimasi pralaužti ledus – išmušti kozirį profesinėms sąjungoms, kad joms čia jau tikrai nėra ko ginti“, – dalijosi mintimis vienas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovų Gediminas Rainys.
Tačiau profesinės sąjungos sureagavo. Anot jų atstovų, jei tokios pataisos būtų įtvirtintos Darbo kodekse, darbdaviai pasinaudotų jomis kaip galimybe pigiai atsisveikinti su kvalifikuotais, bet brangiais ar „nepatogiais“ darbuotojais.
Aiškindami, kodėl ministro R. Žyliaus pasiūlymas nepriimtinas ir jiems, paprastai už darbo santykių liberalizavimą pasisakantys darbdaviai pateikia beveik tuos pačius argumentus.
„Juk gali atsitikti ir taip. Sugalvojau, kad noriu dėl kokių nors priežasčių atleisti darbuotoją ir nepatirti didelių išlaidų, o darbo sutartyje, pavyzdžiui, numatyta, kad kai jo atlyginimas pasiekia tą mistinę ribą, jam ima galioti šios nuostatos. Tai aš iš pradžių pakeliu jam atlyginimą, o po mėnesio atleidžiu“, – pateikė nesunkiai įgyvendinamą scenarijų vienas darbdavių atstovas, nenorėjęs skelbti savo pavardės.
Vis dėlto šis pasiūlymas kartu su pluoštu kitų nukeliavo į specialiai sukurtą darbo grupę, nagrinėjančią visų socialinių partnerių pateiktus pasiūlymus, susijusius su darbo santykių reguliavimu, ir neatmetama, kad gali pasiekti Trišalę tarybą. Tačiau darbdaviai dėl to nesudžiaugia.
Darbdavių atstovai, diskutuodami „Balsas.lt“ studijoje apie darbo santykių liberalizavimą, neslėpė siekiantys, kad jie būtų lankstesni, nei numatyta Darbo kodekse, tačiau pritarti linkę ne visiems, o pastarąjį siūlymą susieti tam tikras nuostatas su atlyginimu vertina itin skeptiškai.
Darbdaviai: lankstesnių darbo santykių reikia, bet kriterijus ne alga
Kriterijai, dėl kurių būtų galima taikyti lankstesnį darbo santykių reguliavimą, turi būti ne atlyginimas, o visai kiti dalykai – tokios pozicijos ketina laikytis LPK atstovai diskusijose dėl Darbo kodekso pataisų ir darbo santykiųliberalizavimo.
„Darbo santykių lankstumas yra nepakankamas. Pavyzdžiui, atleisti darbuotoją, net sulaukusį pensinio amžiaus, sunku“, – aaiškino verslininkų rūpesčius Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius.
Jo teigimu, būtų gerai, jeigu ir toliau liktų galioti sunkmečio sprendimas, leidžiantis priimti darbuotoją terminuotam darbui, nors jo pobūdis ir neterminuotas. Tačiau siūlymą, kad darbdavys ir darbuotojas įgytų teisę susitarti dėl kai kurių darbo santykių, susieti su tam tikru atlyginimu, verslininkai vadina neperspektyviu.
„Perkelti į darbo sutartį dalį Darbo kodekso nuotatų tikslinga ir verslui, ir dirbančiajam. Tačiau šis siūlymas, kad daugiau kaip 6,5 tūkst. Lt neatskaičius mokesčių, o 5 tūkst. Lt į rankas gaunančiam darbuotojams būtų taikomos mažiau palankios sąlygos nei kitiems – nepriimtinas“, – pramonioninkų poziciją dėstė J. Guzavičius.
Jo teigimu, verslininkams užkluvo ne konkreti suma, o pats principas, nes „ne atlyginimas turėtų būti sąlyga taikyti šią nuostatą“.
„Atlyginimo dydis negali būti pagrindas darbo santykių reguliavimui. Reikėtų pagalvoti apie specialų darbo santykių reguliavimą įmonių vadovams, darbdavių atstovams ir kai kurioms kitoms dirbančiųjų kategorijoms“, - dėstė jis verslininkų požiūrį.
LPK atstovai atkreipė dėmesį, kad Ūkio ministerijos siūlymas, kuriame numatoma, jog daugiau kaip 6,5 tūkst. Lt atlyginimą gaunatiems darbuotojams būtų taikomos mažiau palankios sąlygos nei kitiems, prieštarauja ir Darbo kodeksui.
Profsąjungos: mes nepritariame visam pasiūlymų paketui
„Mes pritariame jų nuomonei – alga iš viso negali būti kriterijus ir suardyti Darbo kodekse nustatytą tvarką. Be abejonės, ne alga turi būti kriterijus ir už kvalifikuotą darbą turi būti atitinkmamai mokama“, – sužinojusi apie socialinių partnerių sprendimą sakė Lietuvos maistininkų profesinė sąjungos pirmininkė ir Profesinių sąjungų konfederacijos atstovės Trišalėje taryboje Gražina Gruzdienė.
Jos teigimu, kai atlyginimo riba brėžiama maždaug ties 1800 eurų, tai šypsnį kelia ir užsienio kompanijoms. Tačiau G. Gruzdienės teigimu, profesinės sąjungos nepatenkintos ir kitais svarstomais siūlymais.
„Liūdna, kad po 20 metų teikiami tokie liberalūs pasiūlymai, kad išvis žmonėms nebus verta dirbti Lietuvoje. Atkreipkite dėmesį - per metus 50 proc. padidėjo sicialinės išmokos gavėjų. Tai ką mes skatiname – darbą ar paramą? Mes iš esmės negalime sutikti su visu paketu“, – sakė ji ir priminė, kad dėlto Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pasitraukė iš darbo grupės.
„Su tais siūlymais mes negalime sutikti. Galima dėl kažkokių smulkmenų kalbėti, bet ne iš esmės. Mažinti išeitines pašalpas, ilginti darbo laiką, tie viršvalandžiai - mes negalime leisti, kad žmonės, norėdamiuždirbti daugiaudirbtų nežiniakiek valandų ir būtų nualinami. Tai principiniai klausimai ir tokia mūsų pozicija“, – aiškino G. Gruzdienė.
Anot jos, profesinėssąjungos svarsto naujų protesto akcijų galimybes, apie besiklostančiąsituaciją informavo tarptautines organizacijas.
Ministerija: galutinės pozicijos dar nėra
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) informavo, kad darbo grupė kartu su kitais siūlymais svarstė ir ministro R. Žyliaus siūlymą, tačiau sprendimas dar nepriimtas.
„Šis klausimas buvo įtrauktas ir kartu su kitais svarstytas Darbo grupėje, kurios svarbiausias uždavinys – patobulinti Darbo kodeksą, darant darbo santykius lankstesnius. Grupė baigė darbą, tačiau galutinės pozicijos dar nėra pateiktos, planuojama, kad jos bus suformuluotos per savaitę“, – informavo SADM Ryšių su visuomene skyrius.
Taip pat skaitykite:
Atleisti profesionalą „už gražias akis“, arba kam naudinga R. Žyliaus iniciatyva?
