Profesinės sąjungos, paskelbusios, jog neketina pasirašyti Vyriausybės parengto Trišalės tarybos susitarimo, penktadienio rytą paminėti tarptautinę oraus darbo dieną nusprendė piketu prie Vyriausybės rūmų.
Lietuvos profesinių sąjungų koordinacinio centro, vienijančio tris šakines profesines sąjungas, lyderių teigimu, viena iš priežasčių, dėl kurių jų netenkina Vyriausybės parengtas susitarimo dėl esminių socialinių ir ekonominių klausimų sprendimo 2012 m. projektas – jos nepritaria siūlymams liberalizuoti darbo santykius, kuriuos parengė prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta speciali darbo grupė Darbo kodeksui tobulinti.
J. Matuizienė: tai būtų įteisinta vergovė
„Ten nėra nė vieno punkto, kuris būtų geras darbuotojui. Pavyzdžiui, žmogus dirba, ir jam nebūtina eiti atostogų. Tai visiškai vergovė. O blogiausia, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri anksčiau palaikydavo profesines sąjungas, t.y. dirbančiuosius, siūlo svarstyti ir daug kam pritaria“, – „Balsas.lt“ sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Janina Matuizienė.
„Jie sako, kad mūsų Darbo kodeksas yra nelankstus ir kad jį būtina liberalizuoti. Bet kas iš to išeina? Pavyzdžiui, žmogus dirba, ir jam nebūtina eiti atostogų. Kai mes išplatinome šiuos darbo grupės pasiūlymus savo organizacijoms, reakcija buvo tokia: „tai vergovė, tai privers žmones dirbti dieną naktį, aukoti savo sveikatą ir neiti atostogų, tik dirbti dirbti dirbti. Ir jau neaišku, at taip dirbdami sulauksime pensijos“. Greičiausiai ir nesulauksime“, – sakė viena Lietuvos profesinių sąjungų lyderių.
Tarp darbo grupės pasiūlymų – iki 78 valandų per savaitę pailginti maksimalią darbo savaitės trukmę; neriboti darbo dienos trukmės; nederinti privalomo darbų grafiko su darbuotojų atstovais; leisti mokėti piniginę kompensaciją vietoje kasmetinių atostogų; visiems darbuotojams nustatyti vieno mėnesio terminą įspėti apie atleidimą, o tuos, kurie įmonėje dirba mažiau nei metus, leisti įspėti tik prieš 14 dienų; nustatyti gerokai mažesnius išeitinių išmokų dydžius, o kai kuriais atvejais jų visai nemokėti; už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis mokėti tik nuo darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio dalies; kai kuriais atvejais leisti mažinti darbo užmokestį be darbuotojo sutikimo ir t.t.
„Situacija grėsminga, ir mūsų strateginė grupė mano, kad jau laikas skambinti pavojaus varpais. Su tuo taikstytis negalime“, – pabrėžė J. Matuizienė.
Profsąjungų piketas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
„Balsas.lt“ redakcijai profesinių sąjungų atstovai pateikė galiojančių Darbo kodekso nuostatų ir darbo grupės parengtų pasiūlymų palyginimo lentelę.
Dabar galioja | Darbo grupės pasiūlymai |
Maksimali darbo savaitės trukmė 48 valandos | Iki 78 valandų per savaitę (vidutiniškai iki 48 valandų per savaitę apskaitiniu laikotarpiu) |
Darbo dienos trukmė 8 valandos | Neribota darbo dienos trukmė (iki 13 valandų per dieną) |
Darbo grafikai privalomai derinami su darbuotojų atstovais (profesine sąjunga ar darbo taryba) | Atsisakyti privalomo darbo grafikų derinimo su darbuotojų atstovais |
Už 10 ir daugiau metų darbo stažą įmonėje suteikiamos papildomos atostogos | Nesuteikti papildomų atostogų, jeigu dėl to nesusitarta kolektyvinėje sutartyje |
Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama | Leisti mokėti piniginę kompensaciją už kasmetines atostogas ir jų nesuteikti |
Darbuotojai, auginantys vaikų, priešpensijinio amžiaus darbuotojai apie atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva įspėjami prieš 4 mėnesius. Kiti darbuotojai – prieš 2 mėnesius | Visiems darbuotojams nustatyti bendrą įspėjimo terminą – 1 mėnesį, o kai stažas įmonėje iki 1 metų, įspėti apie atleidimą prieš 14 dienų |
Atleisdamas darbuotoją iš darbo, darbdavys visada turi nurodyti priežastį | Sukurti naują atleidimo iš darbo pagrindą – ddarbdavio valia (nenurodant priežasčių), išmokant 50 proc. didesnę išeitinę išmoką pagal darbo stažą |
Draudžiama darbuotojus atleisi dėl diskriminacinių priežasčių, t.y. lyties, amžiaus, šeimos padėties ir pan. | Leisti atleisti darbuotoją iš darbo, kai jis sulaukia pensijinio amžiaus |
Atleidžiant pensijinio amžiaus darbuotoją iš darbo arba atleidžiant darbuotoją dėl ligos, neįgalumo ar sužalojimo darbe, jam išmokama 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka | Nemokėti |
Išeitinės išmokos pagal darbo stažą įmonėje, kai mažinamas darbuotojų skaičius darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės: Stažas iki 12 mėnesių – išeitinė išmoka 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio (VDU) Stažas nuo 12 iki 36 mėnesių – išeitinė išmoka 2 VDU Stažas nuo 36 iki 60 mėnesių – išeitinė išmoka 3 VDU Stažas nuo 60 iki 120 mėnesių – išeitinė išmoka 4 VDU Stažas nuo 120 iki 240 mėnesių - išeitinė išmoka 5 VDU Stažas daugiau kaip 240 mėnesių - išeitinė išmoka 6 VDU | Nustatyti išeitinių išmokų dydžius: Stažas iki 12 mėnesių – išeitinė išmoka 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio (VDU) Stažas virš 12 mėnesių – visais atvejais 2 VDU išeitinė išmoka Išeitinių išmokų nemokėti, jei darbuotojas po atleidimo gautų senatvės ar neįgalumo pensijas |
Terminuotos darbo sutartys gali būti sudaromos tik terminuoto pobūdžio darbui. Darbo kodeksas nustato keletą išimčių | Siūloma niekaip neriboti terminuotų darbo sutarčių sudarymo galimybės |
Prastovos metu: Darbdavys privalo siūlyti visas laisvas darbo vietas; Prastovos laiku perkėlus į kitą darbą, mokėti iki perkėlimo nustatytą darbo užmokestį | Prastovos metu:Nesiūlyti kito darbo; Perkėlus į kitą darbą, mokėti tam darbui taikomą darbo užmokestį |
Mažinti darbo užmokestį be išankstinio darbuotojo sutikimo draudžiama | Leisti mažinti darbo užmokestį be darbuotojo sutikimo, jei darbo užmokestis mažėja pagal teisės aktų nuostatas ar pagal kolektyvinę sutartį |
Viršvalandinio darbo ir darbo švenčių dienomis apmokėjimas skaičiuojamas nuo viso darbo užmokesčio, t.y. ne tik nuo darbo sutartyje nustatyto, bet ir nuo priedų, premijų | Viršvalandinio darbo ir darbo švenčių dienomis apmokėjimas skaičiuojamas nuo viso darbo užmokesčio, t.y. ne tik nuo darbo sutartyje nustatyto, bet ir nuo priedų, premijų |
Įmonės su darbuotojų atstovais kolektyvinėse sutartyse gali lanksčiau reglamentuoti darbo santykius | Įmonėje nesant kolektyvinės sutarties, leisti darbo santykių lankstumą nustatyti darbo tvarkos taisyklėse |
Paprastai išbandymo terminas – 3 mėnesiai. Šiuo laikotarpiu darbdavys turi teisę lengviau atleisti darbuotoją iš darbo ir nemokėti išeitinių išmokų | Išbandymo terminą prailginti iki 6 mėnesių |
T. Davulis: kai kurie siūlymai prieštarauja ES teisei
Pakomentuoti siūlomus darbo kodekso pakeitimus sutikęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prodekanas dr. Tomas Davulis sakė, kad kai kuriems siūlymams būtų galima pritarti, tačiau kai kurie dalykai neturi prasmės, o kai kurie net nesuderinami su ES ir Lietuvos teise.
„1994 m. Lietuvos Respublika ratifikavo Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 47 (1935 metų), kuria patvirtino 40 valandų per savaitę principą. Padidinimas iki 48 reikštų, kad už tą pačią algą reikia dirbti 8 valandomis daugiau, nes niekas ko gero algų neperžiūrėtų. Be to, ir šiuo metu pagal galiojantį Darbo kodeksą galima legaliai dirbti ilgiau, bet ne daugiau kaip 72 valandas per savaitę“, – aiškina jis.
„Su siūlymu nesuteikti papildomų atostogų, jeigu dėl to nesusitarta kolektyvinėje sutartyje, galima būtų sutikti, nes tokių atostogų tikslai neaiškūs. Be to, tai netiesioginė diskriminacija dėl amžiaus, kuri draudžiama pagal Europos Sąjungos teisę, ir pagal LR teisę“, - sakė T. Davulis. Tačiau teisininkas nepritaria siūlymui mokėti už atostogas kompensaciją.
„Negalima sutikti. Tiek ES direktyva dėl darbo laiko, tiek ir darbo psichologai reikalauja suteikti atostogas“, –„Balsas.lt“ sakė jis.
Teisininko nuomone, įspėjimo apie būsimą atleidimą terminą galima būtų trumpinti, tačiau ne taip drastiškai.
„Bet negalima siūlymui atleisti darbuotoją darbdavio valia (nenurodant priežasčių), išmokant 50 proc. didesnę išeitinę išmoką pagal darbo stažą. Tokio atleidimo bus neįmanoma apskųsti teismui. O pats atleidimas be priežasties neatitinka Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ir rekomendacijų“,– aiškina T. Davulis.
Siūlymas sudaryti galimybę atleisti darbuotoją iš darbo, kai jis sulaukia pensijinio amžiaus, teisininko teigimu, prieštarauja Europos Sąjungos teisei.
„Tai tiesioginė diskriminacija dėl amžiaus. Teoriškai ją galima pateisinti, tačiau neaišku kuo ir kaip“, – teigia jis.
T. Davulis kritikuoja ir siūlymą nemokėti išeitinių išmokų, Kai atleidžiamas pensijinio amžiaus darbuotojas arba atleidžiant darbuotoją dėl ligos, neįgalumo ar sužalojimo darbe.
„Nepritarti. Išeitinė išmoka turi „žaisti“ kartu su įspėjimo terminu. Jei ilgas terminas, mažesnė išeitinė ir atvirkščiai. Dabar gi norima ir tą, ir tą nukirpti. O mainais darbuotojams neduodama nieko“, – sako jis.
Teisininko nuomone, siūlymą dėl išmokų, kurios mokamos atleidžiamam darbuotojui atsižvelgiant į jo darbo stažą, sumažinimo, galima svarstyti, nes „dauguma valstybių ES turi vienodo dydžio 2 mėn. išmoką. Pas mus tai niekuo nepagrindžiama. Kita vertus, tai netiesioginė diskriminacija dėl amžiaus, kurią nežinia kuo pateisinti“.
T. Davulio nuomone, galima būtų svarstyti ir siūlymą leisti mažinti darbo užmokestį be darbuotojo sutikimo, jei darbo užmokestis mažėja pagal teisės aktų nuostatas ar pagal kolektyvinę sutartį, tačiau „neaišku, ką iš to laimės darbdaviai, kurie kolektyvinių sutarčių vis tiek nenori sudarinėti“.
Jis teigia linkęs svarstyti ir siūlymą viršvalandinio darbo ir darbo švenčių dienomis apmokėjimą skaičiuoti tik nuo darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio dalies, bet reikėtų aiškiai pasakyti ,ar nuo pastovios dalies ar nuo vidurkio.
„Gali būti nuo vidurkio, kurį buhalteriai pakankamai lengvai moka apskaičiuoti, tačiau kartu reikėtų numatyti, kad papildomasis neįskaičiuojamas apskaičiuojant vidurkį kito mėnesio mokėjimui už viršvalandžius“, – aiškina jis.
Anot teisininko, galima būtų svarstyti ir galimybę pratęsti išbandymo terminą iki 6 mėnesių, bet tai reikėtų svartyti kartu su terminuotomis sutartimis
O svarbiausia, „Balsas.lt“ sakė T. Davulis, kad siūlomos pataisos būtų naudingos abiems pusėms ir neprieštarautų ES teisės aktams ir nuostatoms.
