zinomi manipuliavimo zmogumi scenarijai... ir pasitikejimas zmonemis yra labai trapus dalykas. Faktiskai "laukinio kapitalizmo" salygomis pagrindo jam ne tiek jau daug yra. Bet, kita vertus, negali nepasitiketi (t.y. nesiremti kito patikimumo prielaida), nes be to turbut apskritai visuomene subyretu. Kito negali pakeist, gali but atsakingas tik uz save, deja...

Tas pats ir valstybės tarnyboje.

Nedaskaičiau iki pusės. Laukinis (rinkos) kapitalizmas. Atrodo, šį kartą grius su trenksmu. Ne tik darbiniuose santykiuose - visur žmonės nužmogėję. Man dar buvo penkiolika metų iki pensijos, kai sulaukėme "neprigulmybės. Spėjau dviejose firmose "pasidarbuoti". Vienoje - pusantro mėnesio; kitoje - dvi savaites. Pirmoje buvau priimtas vyr. technologu, o dirbau valytoju. Dar ir atlyginimą šiaip netaip ištraukiau buhalterės dėka. Antroje firmoje buvau per nepilnus metus vienuoliktas "darbų vadovas" tame statybos objekte. Tai buvo valstybinio Taupomojo banko Viršuliškių skyriaus rekonstrukcija. Užtat per nepilnus metus firmačius su T. Banko Žirmūnų skyriaus vedėja spėjo nusirašyti 5 milijonus litų. Darbų atlikta apie nulį. Tada išėjau dirbti su verslo liūdijimu. Pats sau šeimininkas. Viena įsisąmoninau. Prie kapitalizmo visi vagia ir vieni kitus apgaudinėja. Su žmonėmis - kaip su gyvuliais. Antroje darbovietėje, man pareiškus, kad į aferas neisiu, šeimininkas liepė savo vairuotojui mane sumušti. Vairuotojas gretimame nuo firmačiaus kambaryje inscenizavo, kad mane muša. Sudie, kapitalizme. Aš jau "atidirbau".

patarčiau nepasiduoti niekada.Mane motina mokė-žmonės-brudas.Tai pagrindinė aksioma visur ir visada.Gyvenime aprašyta situacija nebūtinai, norint išvaryti iš darbo, ir nebūtinai viršininko sumanyta,nes tankiai tokią iniciatyvą rodo "kolegos" ar "banda četyriox". Negalima leisti niekam lipti sau ant galvos. Mano atveju buvo dar įdomiau- viršininkas duodavo man užduotį,išgaudavo mano sprendimą ir perduodavo vykdyti kitam.Tačiau aš greitai demaskavau šitą teatrą ir prigrąsinau savininkui,kad aš,turėdamas svorio persvarą galiu netyčia ir prispausti tarpduryje. Ilgai pūtė žandus,trepsėjo, bet 10 metų teko atleidinėti mano konkurentus, o aš pergyvenau krūvą viršininkų,nes vien norų mane atleisti nepakako.Žmogus ilgiau gyvena,jeigu jį nepaveda savisaugos instinktas.

cia lt kapitalo imoniu valdymo ipatumai :)