„Kaip rodo visi tyrimai – ir mūsų pačių, ir Europos Komisijos – darbo santykių lankstumas yra viena iš pamatinių nuostatų, leidžiančių verslui kurti daugiau darbo vietų. Todėl darbo santykių lankstumo didinimas yra viena iš sąlygų, kad Lietuvoje rastųsi daugiau darbo vietų, o atitinkamai kiti sprendimai, tame tarpe dėl minimalios algos, jie gali padėti pasiekti, kad tos darbo vietos būtų geriau apmokamos“, – pirmadienį pasibaigus vyriausybės pasitarimui sakė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.
Jo teigimu, kad nesubalansuotų sprendimų dėl minimalios mėnesinės algos pakėlimo, kaip esą rodo ir Lietuvos mokslininkų tyrimai, „rezultatas gali būti toks, kad padidinus minimalią algą darbo vietų skaičius natūraliai sumažėtų“.
„Mes todėl ir siekiame subalansuoto sprendimo ir tikimės, kad kartu su Trišale taryba tokį sprendimą įgyvendinsime“, – aiškino jis po „Sodroje“ vykusio išvažiuojamojo pasitarimo, kuriame buvo aptartas darbo santykių pertvarkos planas, kuriame numatoma, ką reikėtų pakeisti dabar galiojančiame darbo kodekse, kad darbo santykiai taptų lankstesni.
Premjero teigimu, subalansuotas MMA kėlimas galėtų vykti dviem etapais – nuo liepos 1 d. 850 litų, „o jeigu darbo santykių lankstumo principai bus įgyvendinami, nuo naujų metų galima ir 900 litų numatyti“.
A. Kubiliaus teigimu, toks planas esą leistų pasiekti esminių rezultatų – kad būtų kuriama daugiau darbo vietų, o esamos darbo vietos būtų geriau apmokamos.
Tokius pasiūlymus vyriausybė ketina teikti Trišalei tarybai. Vyriausybė taip pat siūlo sutrumpinti įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminą, sumažinti išeitinių išmokų dydžius, ilginti savaitės darbo laiko trukmę, sutrumpinti kasmetines minimalias atostogas iki 20 darbo dienų vietoje 28 kalendorinių darbo dienų, įteisinti galimybę nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojui sukaks 65 metai, sudaryti terminuotas darbo sutartis su nuolat dirbančiais asmenimis.
Premjeras teigė kategoriškai nesutinkantis su teiginiu, kad darbo santykių liberalizavimas pablogins darbuotojų darbo santykius.
„Mes paprasčiausiai įgyvendiname tai, kas mūsų kaimyninėse valstybėse, Estijoje, jau seniai yra įgyvendinta. Darbo santykių lankstumas reiškia, kad subalansuotas darbdavio ir darbuotojo santykiai turi būti tokie, kad r darbuotojas būtų apsaugotas, ir darbdavys nebijotų kurti naujų darbo vietų. Nelankstūs darbo santykiai laba dažnai darbdavį priverčia atsisakyti planų plėsti gamybą, įdarbinti daugiau žmonių, nes esant pakankamai neramiam viso pasaulio ekonomikos gyvavimui darbdavys negalėdamas matyti perspektyvos ir neturėdamas galimybių lanksčiai reaguoti, paprasčiausiai nepradeda plėsti savo verslo“, – tikino A. Kubilius.
R. Žylius: verslininkas priims darbuotojus, jeigu galės juos atleisti
Ūkio ministro Rimanto Žyliaus teigimu, esminė problema yra ta, kad verslas konkrečiu momentu nėra tikras dėl būsimos paklausos.
,,Paklausa svyruoja, nėra nuolatinio augimo periodo. Verslininkas, kuri nėra tikras, kuris nėra tikras dėl paklausos stabilumo, iki paskutinės akimirkos atideda sprendimą dėl darbuotojų priėmimo, kadangi jis žino, jog tai jam susiję su didelėmis išlaidomis, jeigu paaiškėtų, kad paklausa nėra ilgailaikė – jeigu po pusės metų paaiškės, kad jis to kontrakto neturi, atleisti darbuotoją bus susiję su labai didelėmis išlaidomis. Todėl svarstomos pataisos, kurios palengvins darbo reguliavimą, tame tarpe dėl platesnio terminuotų darbo sutarčių taikymo, kas ypatingai svarbu kriziniais laikotarpiais, kai yra daug neaiškumo, padėtų spręsti esminę problemą – verslas greičiau priimtų sprendimus apie naujų darbuotojų priėmimą“, - sakė jis.
Ministro teigimu, dėl to esą atsirastų daugiau geriau apmokamų darbo vietų.
,,Vien tik svarstymas MMA, be jokių kitų pataisų būtų neatsakingas dalykas, nes tai padidintų nedarbą. Tačiau kai mes kalbame apie atsvarą – pasiūlymus dėl darbo santykių liberalizavimo, tiksliau pasakius darbo santykių lankstumo didinimo, kurie sumažina kaštus verslui, yra prasminga kalbėti apie MMA didinimą.
Jis teigė, kad verslas nori priimti daugiau darbuotojų, tačiau atidėlioja sprendimus dėl minėtų priežasčių. ,,Verslas, matydamas, kad paklausa didėja, priims daugiau darbuotojų, kad paklausą patenkintų“, - tvirtina R. Žylius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas teigia, kad, pavyzdžiui, vidutinės darbo trukmės skaičiavimas darbuotojų padėties neapsunkintų, nes tai esą leistų ir darbuotoju derinti šeimos ar studijų galimybes: ,,laikantis darbo Kodekso reikalavimų žymiai lanksčiau derinti darbo dienos trukmę“.
Jo teigimu, kitoks atostogų skaičiavimas nereiškia apmokamų atostogų trumpinimo, tačiau leidžia lanksčiau pasirinkti atostogų laikotarpius bei lanksčiau organizuoti darbą.
Anot ministro, tokius projektus Trišalei tarybai ir teiks vyriausybė.
Profsąjungos: toks vyriausybės spaudimas neleistinas
Lietuvos darbo federacijos pirmininkė Eugenija Šniutienė portalui Balsas.lt sakė, kad vyriausybės daromas spaudimas profsąjungoms, siejant MMA dydį ir darbo santykių liberalizavimą – neleistinas.
„Įdomu tai, kad spaudimą daro net ne darbdavių atstovai, o vyriausybė. Tai ne kas kita, kaip šantažas. Tai taip sunkiai suvokiama, kad nelengva ir pakomentuoti,“ - sakė profsąjungų susivienijimo vadovė, patikindama, kad savo poziciją profsąjungos suformuluos artimiausiu metu.
