Tyrimų organizacijos „The Heritage Foundation“ ir „The Wall Street Journal“ sudaromame Ekonominės laisvės indekse, 2012 Lietuva įvertinta 71,5 balo iš 100 ir jai skirta 23-oji vieta iš 184 vertintų pasaulio valstybių. Lyginant su 20010 m. indeksu, Lietuvos vertinimas pagerėjo nedaug, per 0,2 balo iš šimto. Praeitų metų indekse Lietuva buvo 34 vietoje. Kaip atrodo Lietuva visose 10 indekso sričių?
1 vieta. Fiskalinė laisvė (93,6 balo iš 100)
Geriausiai Lietuva įvertinta fiskalinės laisvės srityje, joje Lietuva surinko net 93,6 balo, 2012 m. palyginti su 2011 m. Lietuvos vertinimas paaugo 7,5 balo. Tačiau šį pagerėjimą ar aukštą balą reiktų vertinti atsižvelgiant į keletą dalykų.
Tyrime fiskalinės laisvė vertinama pagal tris kriterijus:
• Maksimalus pajamų mokesčio tarifas;
• Maksimalus bendras mokesčių tarifas taikomas įmonių pelnui;
• Bendra mokesčių našta procentais nuo BVP.
2012 m. tyrime (kuris atspindi 2010 m. duomenis) teigiama, jog Lietuvoje 2010 m. bendra mokesčių našta proc. nuo BVP siekė 13,8 proc. Šis skaičius neatspindi visos mokesčių naštos Lietuvoje, į jį įtraukiami tik valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės, akcizo ir kitų centrinės valdžios renkamų mokesčiu. Tačiau jis neapima socialinio draudimo ir privalomo sveikatos mokesčių, kurie sudaro didelę dalį mokestinės naštos.
Taip pat skaičiuodami fiskalinę laisvę tyrimo sudarytojai skaičiuoja 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą ir neprideda 6 proc. privalomo sveikatos draudimo mokesčio. 2008 m.pabaigoje 21 proc. GPM buvo skaidrumo dėlei padalintas į 15 proc. GPM ir 6 proc. PSD. Tai nesumažino mokesčio naštos (šiek tiek padidino, nes PSD nėra taikomas NPD, t.y. neapmokestinamų pajamų dydis). Naštos sumažėjimas neturėtų atsispindėti ir tyrime.
Taigi, aukštas Lietuvos įvertinimas iš dalies nulemtas to, jog skaičiuojama tik dalis mokesčių naštos. Žinoma, svarbu ir tai, jog Lietuvoje yra santykinai mažas pelno mokesčio tarifas bei tai, jog Lietuvoje nėra progresinių mokesčių (todėl aukščiausias GPM tarifas yra toks pats kaip ir mažiausias). Pelno mokesčio padidinimas ir progresinių įvedimas Lietuvos vertinimą fiskalinės laisvės srityje smarkiai nusmukdytų.
2 vieta. Prekybos laisvė (87,1 balo iš 100)
Lietuva labai gerai įvertinta pagal prekybos laisvę, palyginti su praeitais metais vertinimas beveik nepasikeitė, sumažėjo 0,5 proc. Čia vertinami muitų dydžiai bei netarifiniai tarptautinės prekybos barjerai, tokie kaip kvotos, kainų kontrolė, prekių kokybės reguliavimas, valstybės kišimasis į tarptautinę prekybą. Geras Lietuvos įvertinimas iš esmės nulemtas Europos Sąjungos prekybos politikos, kurios vienas iš siekių – nedideli tarifiniai barjerai. Tačiau Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse galioja nemažai netarifinių barjerų, tokių kaip importuojamų prekių kokybės reguliavimas.
3 vieta. Investicijų laisvė (80 balų iš 100)
Investicijų laisvė tyrime vertinama pagal tai, kokios galimybės šalyje investuoti užsienio kapitalui. Lietuva pagal investicijų laisvę įvertinta pakankamai aukštai, čia ir vėl pasitarnauja vienas iš ES vidaus rinkos principų – laisvas kapitalo judėjimas. Iš 155 galimų baudos taškų Lietuva gavo tik 20. Tyrime tiksliai neįvardijama dėl kurių Lietuvoje esančių apribojimų užsienio kapitalui gauti baudos taškai, tačiau vienas iš jų be abejonės yra apribojimas užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje. Panaikinus jį, Lietuvos vertinimas pagerėtų bent 5 balais.
4 vieta. Finansinė laisvė (80 balų iš 100)
Finansinės laisvės srityje vertinama, kiek valdžia kišasi į finansų sektorių. Idealiu variantu valdžia reguliuoja ir prižiūri finansų sektorių tik tiek, kad užtikrintų sutarčių vykdymą ir užkirstų kelią sukčiavimui, pati nedalyvauja kaip paslaugų teikėjas. Šiame rodiklyje Lietuva įvertinta 80 balų iš 100, o tai reiškia, jog pagal tyrimą Lietuvoje valdžios kišimasis yra „nominalus“, t.y. valdžios sektorius finansinių paslaugų teikime dalyvauja tik nedidele apimtimi, finansų rinkos dalyviai nepatiria beveik jokių apribojimų finansinių paslaugų teikime.
5 vieta. Pinigų politika (79,3 balo iš 100)
Trečioje vietoje pagal didžiausią balą yra Lietuvos pinigų politika, arba pinigų politikos laisvė. 2012 m. Lietuvos vertinimas pagarėjo 4,8 balo.
Pinigų politikos srityje šalys vertinamos pagal du kriterijus:
• Vartotojų kainų augimas per 3 metus;
• Kainų reguliavimo lygis.
Lietuvos vertinimo pagerėjimą pinigų politikos srityje iš dalies lėmė tai, jog 2010 m. metinės infliacija (vartotojų kainų indekso augimas) siekė 3,8 proc., o tai yra mažiau nei prieš tai buvusių trejų metų vidurkis. Bet kainų augimo sulėtėjimas galėjo lemti tik 0,1 balo padidėjimą. Likusieji 4,7 balo turėjo būti nulemti kainų reguliavimo sumažėjimo.
Kainų reguliavimas indekse vertinamas balais nuo 0 iki 20, kur 0 reiškia, jog valstybė netaiko kainų reguliavimo, o 20 – valstybė smarkiai kišasi į kainų nustatymą. Indekso sudarytojai kasmet neskelbia savo įvertinimų, bet iš galutinio Lietuvos įvertinimo pinigų politikos srityje galima daryti išvadą, jog kainų lygio reguliavimo balas buvo sumažintas nuo 13 iki 9 (tai reiškia, jog buvo atsisakyta apie penktadalio kainų reguliavimo.)
6 vieta. Verslo laisvė (79,2 balo iš 100)
Lietuva taip pat neblogai vertinama verslo laisvės srityje, tačiau pagal 2012 m. vertinimą Lietuvos balas sumažėjo 2,5 proc. Verslo laisvės srityje naudojamasi Pasaulio banko sudaromu Verslo sąlygų tyrimu vertinami dešimt rodiklių, susijusių su verslo pradžia (įmonės įsteigimu), licencijų gavimu bei verslo uždarymu. Vertinami procedūrų skaičius, joms atlikti reikalingas laikas bei kaina.
Tyrime teigia, kad verslo pradėjime ir veikoje nėra didelių biurokratinių suvaržymų. Galbūt taip ir galima pasakyti apie įmonės steigimą (kuriame per pastaruosius metus pasistūmėta į priekį, sudaryta galimybė įmones steigti internetu) ar kai kurių licencijų gavimą. Tačiau Lietuvoje yra kelios itin problematiškos sritys, kurių neapima nei Heritage, nei Pasaulio banko tyrimas – pvz. teritorijų planavimas, poveikio aplinkai įvertinimas.
7 vieta. Darbo santykių reguliavimas (64,6 balo iš 100)
Darbo santykių reguliavimas Lietuvoje yra tradiciškai prastai vertinama sritis. Ekonominės laisvės indeksas kaip ir verslo laisvės srityje darbo santykių reguliavimo vertinimus pasiskolina iš Pasaulio banko Verslo sąlygų tyrimo. Tiesa, įdomu tai, jog Pasaulio bankas jau antrus metus iš eilės nebepateikia šalių reitingo pagal darbo santykių reguliavimą. Oficiali to priežastis – metodologijos atnaujinimas.
Ekonominės laisvės indekse teigiama, jog nepaisant tam tikrų pakeitimų, darbo rinka Lietuvoje išlieka pakankamai griežtai reguliuojama. Tiesa, Lietuvos vertinimas padidėjo 9 balais dėl 2010 m. padarytų kai kurių darbo kodekso pakeitimų, pvz. laikinai leista terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui (galioja iki 2012 m. rugpjūčio), įvesta galimybė laikinai, t.y. iki 3 mėn. sustabdyti darbo sutarties vykdymą, truputį atlaisvinta suminė darbo laiko apskaita, atsisakyto draudimo dirbti viršvalandžius. Tačiau šie pakeitimai arba nebuvo reikšmingi savo poveikiu ir nesuteikė įmonėms galimybės lanksčiai prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų arba buvo laikini. Pasibaigus kai kurioms laikinai galiojančioms Darbo kodekso nuostatoms, Lietuvos įvertinimas vėl pablogės.
8 vieta. Nuosavybės teisių apsauga (60 balų iš 100)
Nuosavybės teisių apsauga Lietuvoje įvertinta šešetu, t.y. 60 balų iš 100. Tai reiškia, jog nuosavybės teisių įgyvendinimas Lietuvoje yra silpnas, dažnai atidėliojamas. Galima korupcija, teismams gali daryti įtaka kitos valdžios institucijos. Tyrime teigiama, kad nors Lietuvos įstojimas į ES paskatino teisinę valstybės reformą, įskaitant teisėsaugos institucijų nepriklausomumo didinimą, tačiau teisinė sistema vis dar lieka neefektyvi. Apmaudu, jog Lietuva tokioje sklandžiam ekonomikos veikimui svarbioje srityje įvertinta prastai, tai trečia prasčiausiai įvertinta sritis.
9 vieta. Korupcija (50 balų iš 100)
Korupciją tyrimas vertina remdamasis Transparency international sudaromu Korupcijos suvokimo indeksu. 2010 m. indekse Lietuva gavo aukščiausią vertinimą nuo pat 2002 m., t.y. 5 balus iš 10. Tačiau reikia pastebėti, jog Lietuvos vertinimas Korupcijos suvokimo indekse nesikeičia jau kuris laikas, nuo 2002 iki 2011 m. jis svyravo kelių dešimtųjų ribose. Naujausiame, 2011 m. indekse Lietuvos vertinimas vėl sumažėjo iki 4,8 balo (į tą patį lygį, koks buvo 2002 m.). Korupcija Lietuvoje išlieka viena iš aktualių problemų, kuri, beje, glaudžiai susijusi su ekonominės laisvės kiekiu. Mažiau ekonominės laisvės reiškia didesnį valdžios kišimąsi ir reguliavimą, o tai sukuria pagrindines prielaidas korupcijai.
10 vieta. Valdžios išlaidos (41,7 balo iš 100)
Prasčiausiai Lietuva įvertinta valdžios išlaidų srityje. Valdžios išlaidos tyrime vertinamos remiantis valdžios išlaidų proc. nuo BVP rodikliu. Kuo didesnę sukuriamos pridėtinės vertės valdžia perskirsto savo išlaidomis, tuo prastesnis šalies įvertinimas. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje 2010 m. valdžios išlaidos siekė 44,1 proc. BVP. Be to, tai ne tik prasčiausiai įvertinta, bet ir sparčiausiai blogėjusi sritis: lyginant su 2010 m. tyrimu Lietuvos vertinimas valdžios išlaidų srityje pablogėjo 16,3 balo.
Įdomu tai, fiskalinės laisvės, t.y. mokesčių naštos srityje (ne visai pagrįstai, žiūr. viršuje) Lietuva įvertinta gerai, fiskalinės laisvės sritis Lietuvoje gavo daugiausiai balų. Tačiau tuo pat metu valdžios išlaidų sritis – įvertinta prasčiausiai. Atrodo, jog valdžios išlaidos gali būti didelės tik tuomet, jei yra didelė mokesčių našta, o tyrimas rodo ką kitą.
Šio paradokso priežastys yra kelios. Pirma, fiskalinės laisvės sritis nėra įvertinta visiškai teisingai, įvertinta ne visa mokesčių našta. Antra priežastis – Lietuva labai daug skolinasi, t.y. labai didelis atotrūkis tarp to, kiek valdžia surenka mokestinių pajamų bei to, kiek išleidžia. Tai didina valstybės skolą bei ateities mokesčių mokėtojų mokesčių naštą.
Išvados
Taigi, kuo galima džiaugtis ir kokiose srityse reikia pasitemti pasak ekonominės laisvės indekso? Galime pasidžiaugti santykinai mažu pelno mokesčio tarifu, užsienio prekybos bei kapitalo judėjimo laisve, santykinai mažu valstybės dalyvavimu iš kišimusi į finansinį sektorių, santykinai nedideliu vartotojų kainų augimu. Tačiau turėtų neraminti tokios sritys, kaip valdžios išlaidų dydis ir augimas, nuosavybės teisių apsauga, korupcija, griežtas, nelankstus darbo santykių reguliavimas.
Svarbiausia turbūt tai, jog ekonominės laisvės Lietuvoje nebedaugėja. 2004 m. užkopę į 70-72 balų koridorių iš jo Lietuva nebeištrūksta. Nauji reguliavimai, suvaržymai yra priimami daug lengviau, nei atsisakoma senų, ir tai atsispindi Lietuvos vertinime Ekonominės laisvės indekse.
Vytautas ŽUKAUSKAS
