Aplinkos ministerija registravo naujo statybos techninio reglamento „Statinių prieinamumas“ projektą. Be kita ko, jame numatoma keisti neįgaliesiems skirtų automobilių statymo vietų skaičių visose automobilių stovėjimo aikštelėse.
Šiuo metu visų tipų aikštelėse, išskyrus gydymo paskirties pastatų, skirtų teikti medicinos pagalbą žmonėms, turi būti įrengta tiek automobilių vietų neįgaliesiems:
- 1 vieta, kai aikštelėje yra iki 15 vietų;
- 2 vietos, kai aikštelėje yra 16–50 vietų;
- 4 proc. vietų, kai aikštelėje yra daugiau kaip 50 vietų.
Gydymo paskirties pastatų, skirtų teikti medicinos pagalbą žmonėms, automobilių aikštelėse neįgaliesiems turi būti pritaikyta 10 proc. vietų, bet ne mažiau kaip 1 vieta.
Naujo reglamento projekte numatytos dviejų tipų automobilių stovėjimo vietos neįgaliesiems. A tipo – mikroautobusams ir B tipo – įprastiems automobiliams.
Priėmus projektą, visose aikštelėse turės būti bent viena stovėjimo vieta neįgaliųjų mikroautobusams. Tačiau bendras stovėjimo vietų skaičius neįgaliesiems bus mažesnis. Šis pokytis labiausiai pasijus pačiose didžiausiose aikštelėse, kurioms neliks reikalavimo 4 proc. vietų skirti neįgaliesiems.
Ką rodo pasaulinė patirtis
Paprašytas paaiškinti, kodėl mažinamas šis skaičius, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnysis patarėjas Dangyras Žukauskas komentavo:
„Išnagrinėjus užsienio šalių patirtį, nustatomas detalesnis automobilių stovėjimo vietų skaičius priklausomai nuo aikštelės dydžio. Pasaulinė patirtis rodo, kad kuo daugiau stovėjimo vietų aikštelėje, tuo procentaliai mažesnis yra poreikis pritaikytoms vietoms.
Todėl, pradedant nuo 100 ir daugiau vietų, aikštelėse ši norma mažinama. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsiranda prievolė įrenginėti naujo tipo skirtąsias automobilių stovėjimo aikšteles mikroautobusams.“
Patarėjas paaiškino, kad naujas reglamentas būtų taikomas naujoms statybos. Taip pat tuo atveju, kai reikėtų keisti esamų statinių tas dalis, kurios būtų rekonstruojamos ar remontuojamos, taip pat keičiant statinių paskirtį.
Neįgaliųjų niekas negirdi?
Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos pirmininkė Nijolė Milkevičienė kritiškai vertino siūlomą naujovę. Anot jos, niekas, išskyrus Neįgaliųjų reikalų departamento vadovę, asociacijos pastabų negirdi:
„Mažinti automobilių stovėjimo vietas neįgaliesiems niekada nepatarčiau. Todėl, kad tokių vietų visą laiką trūksta. Prie prekybos centrų, prie kitų viešosios paskirties objektų.“
Pirmininkė įsitikinusi, kad įvesti naują stovėjimo vietos tipą panoro dalis asmenų, turinčių priėjimą prie valdžios. Esą tik labai nedidelė dalis neįgaliųjų naudojasi būtent mikroautobusais. Tad reglamento projektas kurtas būtent jiems, o ne visiems gyventojams.
„Dvidešimt metų atstovavome neįgaliųjų reikalams. Ir savo kalbėjau, ir kalbėsiu, ir sakysiu, ir rašysiu. Buvome ir ministerijoje praėjusį ketvirtadienį. Aš savo poziciją išsakiau – turi būti garbingi sprendimai, negarbingų sprendimų aš nepriimu“, – kalbėjo N. Milkevičienė.
Jos teigimu, dažniausia mikroautobusais vežamos grupelės neįgaliųjų į gydymo įstaigas, prie kurių paprastai yra vietos sustoti ir išleisti svečius. Specialios vietos tokiam transportui esą nėra reikalingos:
„Aš manau, reikia stovėjimo vietomis reikia dalintis su visais. Jeigu laisva vieta, pasistatei, jei neilgai stovi, kitas pasistatė. Nereikia priešinti visuomenės. Reikia būti drauge. Mane nė iš niekur neišvarė, todėl, kad aš norėjau būti su jais drauge, galbūt jiems kitą kartą padėti, o ne jie man.“
Naujo reglamento projektas buvo siųstas derinti ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijai. Tačiau jos atstovai informavo, kad kol kas asociacijos nariai dar tik analizuoja siūlomus pokyčius ir bendros pozicijos dėl jų neturi.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas informavo, kad jo vadovaujama asociacija pastabų dėl siūlymo keisti stovėjimo vietų skaičių neturi. Statybų bendrovėms svarbiausia yra, kad reikalavimai statiniams būtų kuo aiškesni.
