Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendras atlyginimų vidurkis statybų sektoriuje 2016 m. IV ketvirtį buvo 752,9 Eur, neatskaičius mokesčių. Tuo tarpu vidutinis atlyginimas – 822,8 Eur. Visgi Lietuvos statybininkų asociacija dalinasi duomenimis, kuriuose užfiksuoti atlyginimui skirtumai, priklausomai nuo specialybės, statybų sektoriuje.
Pasak asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo, darbininkų profesijos skirstomos į penkias kategorijas. Lentelėje apačioje pateikiama aukštesnė kategorija, nuo 3 iki 5.
Mokami atlyginimai priklauso ir nuo regiono. Pavyzdžiui, jei elektrikai Klaipėdoje gauna mažiau nei Vilniuje, tai spec. technikos vairuotojai Klaipėdoje gauna daugiau nei Vilniuje.
Pagal asociacijos pateiktą statistiką matoma, kad balandžio mėnesį rinkoje virš 1 tūkst. eurų „į rankas“ galėjo uždirbti elektrikai, gipso kartono sukėjai, betonuotojai bei stogdengiai.
Nelegaliai dirbantys gali uždirbti ir daugiau
Pasak D. Gedvilo, bendrą šalies vidurkį gali iškreipti ir tai, kad nemaža dalis statybose – nekvalifikuoti darbuotojai. Jie gauna mažesnį atlyginimą, tad ir bendra statistika slenka žemyn.
„Oficiali statistika sako, kad statybų sektoriuje mažiau uždirbama nei kitų ūkio šakų ar valstybės sektoriuje. Skiriasi apie 7–8 proc. nuo šalies vidurkio. Tačiau mūsų statistika rodo atlyginimus tų, kurie yra aukštesnės kategorijos, kurie išmano savo amatą. Visgi nemaža dalis dirbančiųjų statyboje yra žemos kvalifikacijos darbuotojų, kurie statistinius rodiklius ir koreguoja į mažesnę pusę, kurie gauna mažesnį atlyginimą. Pagalbininkų mažesnis darbo užmokestis negu šalies vidurkis“, – sako jis.
Be visa to, pašnekovas prideda, kad yra ir specialistų, kurie dirba organizacijose ir gauna kur kas didesnį atlyginimą nei nurodyti lentelėje. O tie, kurie dirba nelegaliai tikrai gauna ne mažiau nei nurodyta statistikoje.
„Galbūt ir daugiau. Sunku pasakyti, už kiek tas nelegalus dirba. Manau, kas dirba nelegaliai, mažiau neprašo. Jei mokesčių nemoka, tai pasilieka dalį sau“, – teigia D. Gedvilas.
Sezonas turi nemažą įtaką atlyginimų pokyčiui
„Eikos statybos“ direktorius Almantas Čebanauskas komentuodamas atlyginimų augimą pabrėžia, kad nema–ą įtaką daro sezoniniai veiksniai.
„Pavasarį ir vasarą statybos sektoriuje būtent ir yra darbų pikas. Šiais sezonais didėja darbų apimtys – darbuotojai gali daugiau padaryti darbų šviesiu paros metu, o kartu ir daugiau užsidirbti“, – sako jis.
Be to atlyginimas daug labiau priklauso nuo patirties ir atliekamo darbo nei nuo miesto, kuriama dirbama. Pasak jo, atlyginimų skirtumas – tiek Vilniuje, tiek kituose miestuose yra minimalus (apie 20–30 proc.).
„Visur žmonės nori už(si)dirbti, o darbdavys, tam, kad nereiktų mokėti papildomai už apgyvendinimą ir komandiruotės išlaidas, yra priverstas mokėti tuos pačius įkainius kaip ir darbininkams dirbantiems sostinėje.
Vis dėlto nustatant atlyginimą labiau orientuojamasi į patirtį. Praktika tokia, kad darbuotojas labiau suinteresuotas dirbti ne už sutartą atlyginimą, o už sutartus įkainius už atliktą darbą. Darbininkai, pradėję dirbti statybose, tik baigę mokyklas, jau nėra suinteresuoti eiti mokytis, jų tikslas – užsidirbti pinigų, todėl labai maža dalis turi kvalifikacinius pažymėjimus. Kita vertus, darbdaviui pristatytas pažymėjimas neparodo, ar būsimas darbuotojas yra geras darbininkas ir jį verta priimti”, – sako A. Čebanauskas.
Pridedama, kad dėl atlyginimų Lietuvos įmonėms užsienio kompanijos kol kas dar nesudaro ženklios konkurencijos.
Prognozuoja algų kilimą
Šiais metais prognozuojama, kad atlyginimai Lietuvoje augs apie 6 proc. Ne išimtis ir statybų sektorius. D. Gedvilo teigimu, augs visų atlyginimai: ir specialistų, ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų.
„Kadangi pragyvenimas brangsta ir tas pagalbinis darbuotojas bus motyvuojamas geriau, nes yra nemažai rankinio darbo statybose. Todėl, manau, kad tam nekvalifikuotam darbui bus skiriamas didesnės išlaidos statybų kompanijose.
Aš manau, kad toliau kils algos, nes iš tikrųjų jos skiriasi kartais nuo mūsų kaimynų, nuo Skandinavijos. Kol skiriasi kartais, tol atlyginimai augs, nes kito varianto nėra. Labai netoli 120 km perkirsti į antrą Baltijos pusę ir ten 300–400 proc. atlyginimai didesni, taip negali būti. Todėl didelė tikimybė, kad augs atlyginimai ir šiais metais, juo labiau, kad kvalifikuotos darbo jėgos trūksta. Specialistai bus graibomi, ypatingai rudenį.
Sezonas įsibėgs ir paspartės atlyginimų augimas“, – konstatuoja jis.
Pasak jo, atlyginimų kilimas statybų sektoriuje itin svarbus. Mat po krizės sumažinus investicijas į statybas ir infrastruktūrą, daugiausia emigravo tų piliečių, kurie dirba statybose. Sprendimų, kaip kurti darbo vietas statybose, jis ragina ieškoti ir politikus.
„Yra tokia pozicija, kad reikia investuoti į verslus, kurie kuria didesnę pridėtinę vertę: biotechnologijas, IT verslai, o statyba, kelių statyba yra mažos pridėtinės vertės. Tada turime kitą problemą, turime didžiulę emigraciją. Kyla klausimas, kurį kelią apsirinkti. Ar labiau stimuliuoti ir motyvuoti pridėtinę vertę generuojančius verslus, ar atkreipti dėmesį, kad daugiausia migruoja piliečių, kurie dirba statybose. Gal reikia skatinti masinį infrastruktūros atnaujinimą, kad piliečiai neišvažiuotų ir turėtų darbo.
Manau, kad jei statysime mažai, tai bus blogai, ta emigracija tęsis. Tos valstybės, kurių bendram BVP statybos sudaro 10 ir daugiau proc., gyvena tvarų ekonominį gyvenimą ir nėra didelių emigracijos reiškinių. Kalbant apie Lietuvą statybų sektorius generavo tik 6,5 proc. Bendrai buvo 2,6 mlrd. Eur statybos darbų padaryta“, – savo nuomone dalinasi D. Gedvilas.
Tuo tarpu viešojoje erdvėje sklando ir kita nuomonė dėl aukštą pridėtinę vertę kuriančių verslų. „Danske bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas yra išskyręs, kad vienas iš emigraciją skatinančių veiksnių – maži atlyginimai. Šią problemą sprendžiant reikia keisti Lietuvos ekonomikos struktūrą.
„Žemą pridėtinę vertę kuriančias pramonės šakas, tokias kaip medžio ar metalo apdirbimas, baldų ar tekstilės produktų gamyba, turi keisti aukštesnės pridėtinės vertės sektoriai: lazerių, biotechnologijų, vaistų ar cheminių produktų gamyba, taip pat – informacinių technologijų paslaugos. Šiuose sektoriuose, beje, ir šiandien atlyginimai maždaug dvigubai viršija šalies vidurkį. Siekiant ekonomikos struktūros pokyčių, reikalinga esminė į kokybę orientuota švietimo, pradedant nuo aukštojo mokslo, sistemos reforma.
(...) Šiandien regionuose veikiančios profesinės mokyklos yra vis dar orientuotos į specialybes, susijusias su viešbučių, grožio, statybos paslaugomis. Tačiau norint į regionus pritraukti gamybinių investicijų, būtina didinti techninių, inžinerinių specialistų ruošimą“, – anksčiau buvo rašyta R. Grajausko komentare.