Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenimis matyti, kad vasario–kovo mėnesiai dar fiksuojamas statybos sąnaudų elementų kainų mažėjimas. Nuo Balandžio kainos pradeda augti.
2017 m. vasario mėn., palyginti su sausio mėn., statybos sąnaudų elementų kainos sumažėjo 0,7 proc. Anot Statistikos departamento, Didžiausią įtaką bendram kainų pokyčiui turėjo 2,7 proc. sumažėjęs darbo užmokestis statyboje.
Statybinių medžiagų ir gaminių kainos bei mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos beveik nepasikeitė. Iš statybinių medžiagų ir gaminių atpigo vamzdžiai – 1 proc., bendrosios statybinės medžiagos – 0,2 proc., o pabrango langai ir durys – 2,6 proc., izoliacinės medžiagos – 0,5, metalo gaminiai – 0,2 proc.
Iš statinių per mėnesį daugiausia – 1,3 proc. – atpigo nuotekų šalinimo tinklų statyba, gyvenamųjų pastatų statyba atpigo 0,8 proc. Pastatų remontas atpigo 0,9 proc.
Šį balandį kainos ir vėl didės
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas pasakoja, kad statybinių medžiagų kainos itin priklauso nuo energetinių resursų kainos: naftos ir dujų. Šie resursai naudojami gaminant statybines medžiagas, o taip pat ir transportuojant prekes.
Tad pasak jo, tikslingiausia sekti naftos kainas. Jei jos kils, didės ir statybinių medžiagų kaina. O be to, įtakos turi ir sezoniškumas.
„Statybinių medžiagų gamintojams reikia apyvartinių lėšų. Tai paprastai žiemą geriau sutinka gauti mažiau, bet turėti piniginį srautą įmonėje, kurį susidėliotų taip, kad išgyventų. Dėl to nuleidžia kainas.
Sezoniškumo įtaka yra mažesnė apdailos medžiagoms, kadangi žiemą galima daryti vidinę apdailą. Tad jos pabrango 1,3 proc. vasarį, o visos kitos pigo – metalas, betono mišiniai, elektros“, – sako jis.
Tai pastebi ir „Eikos statyba“ direktorius Almantas Čebanauskas. Pasak jo, įtaką kainai daro ne tik sezoniškumo veiksniai, bet ir tai, kad šiuo metu nėra jokios krizės, vystytojai noriai plėtoja projektus, o žmonės perka.
„Statyba toks sektorius, kur žiemą visi susiduria, ypatingai medžiagų tiekėjai, su apyvartinių lėšų trūkumu, kadangi fizinės sąlygos neleidžia statybos darbų. Tai betono tiekėjai, betono trinkelių tiekėjai, šiltnamių medžiagų. Darbuotojai visi dirba, bet mažai kas perka, todėl priversti šiek tiek mažesnes kainas palaikyti, o kai prasideda statybų bumas, visi stengiasi uždirbti. Dėl to ir kyla.
Be to, visada, kai yra krizė, mažiau statybos darbų vyksta ir kainos yra žemesniame lygyje. Auga medžiagų kainos, o dar šiais metais labiausiai bendrą kainą didina darbuotojų atlyginimų kilimas. Tai šuolis matosi tikrai didelis.
Kitas dalykas – makroekonominiai dalykai, t.y. pasaulinė rinka. Tai nuo mūsų pačių, nuo Lietuvos nepriklauso“, – komentuoja A. Čebanauskas. Pasak jo, jau girdimos kalbos ir tarp betonų tiekėjų, kad šie nori didinti kainą.
Ar tai reiškia, kad žmogus turėtų paskubti ir susipirkti jam prireiksiančių statybinių medžiagų? Pasak D. Gedvilo, užsipirkti visko žmogus nespės ir nesugebės, tačiau jei turi kur sandėliuoti, tai kai kurias medžiagas galbūt ir verta susipirkti.
„Visgi nemanau, kad daug sutaupys. Nebent yra individualaus namo statyba. Ko gero žiemos metu arba pavasarėjant galima tikrai pigiau susipirkti šildymo katilus, radiatorius. Galima nuolaidą nemažą gauti. Bet siūlyčiau išnaudoti „Restos“ statybų parodos galimybes, pasiderėti su tiekėjais ir gamintojais“, – komentavo D. Gedvilas.
Didžiausią įtaką kainoms darys darbo užmokesčio kilimas
Kaip pašnekovai patikina didžiausią įtaką statybos darbams ir naujiems būstams darys visai ne statybinių medžiagų kaina, o statybininkų darbo užmokesčio didinimas. Šiuo metu statybų sektorius kovoja su itin opia problema – nemaža dalis kvalifikuotų darbuotojų išvažiuoja, kiti dirba šešėlyje. Tad darbuotojų trūkumas skatins kelti atlyginimus.
„Eikos statyba“ direktorius Almantas Čebanauskas pripažįsta, kad statybinės medžiagos gali priklausyti ir nuo kiekio kiek perki – įmonė perkanti didžiulius kiekius gali išsiderėti palankesnę kainodarą – tačiau žmogiškieji ištekliai sukelia daug didesnių problemų nei medžiagų kainos. Jis įsitikinęs, kad kvalifikuotas darbuotojas ir Lietuvoje galėtų oriai gyventi, tačiau būtent tokių darbuotojų ir trūksta.
„Statybų sektorius auga ir objektų daugėja. Praeitais metais dar nebuvo įsibėgėjęs ES finansavimas, šiais vadinasi dar daugiau objektų bus. Būtume už tai, kad ją būtų galima spręsti darbuotojų pritraukimu iš Ukrainos, Baltarusijos. Išeina taip, kad lietuviai patys nori važiuoti užsidirbti užsienyje ir mano, kad viskas gerai, taip ir turi būti. O kai ukrainietis pas mus nori įsidarbinti tai galvojama, kad kažkas blogai.
Nemažiau esminis dalykas, pas mus kol kas labai mažas našumas. Jis mažas todėl, kad trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Negalima teigti, kad Lietuvoje kvalifikuotas statybininkas daug mažiau uždirba nei Anglijoje. Imant su pragyvenimo lygiu, kainomis ir išdirbtų valandų skaičiumi, Lietuvoje ne ką mažiau uždirbtų. Deja, Lietuvoje yra toks kontingentas, kuris paprasčiausiai per žemos kvalifikacijos ir nepasiekia reikiamo darbo našumo, dėl to neuždirba“, – mano A. Čebanauskas.
D. Gedvilas pabrėžia, kad atlyginimus kelia ir šešėlinė statybininkų veikla. Statybų įmonės norėdamos, kad darbuotojai nepabėgtų dirbti su verslo liudijimais, turi kelti atlyginimus.
„Aš esu įsitikinęs, kad darbo užmokesčio augimas bus, nes aplinkiniuose regionuose kainos didesnės. Turiu omeny skandinavus. Žmonės, kurie išvažiuoja padirbėti kartu su kompanijomis, yra paragavę geresnio atlygio ir geresnių darbo sąlygų, tad grįžę tikrai nenori dirbti už tą mažą atlyginimą.
Dar niuansas, kad didelė statybininkų dalis pradėjo dirbti su verslo liudijimais. Pavyzdžiui, 2012 m. – 8,4 tūkst. žmonių statybų sektoriuje dirbo su verslo liudijimais, po 5 metų, 2016 m. pabaigoje – 18,3 tūkst. jau su verslo liudijimais“, – pasakojo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.
Pasak jo, Finansų ministerijai buvo siūloma, kad sudarant sutartį su fiziniais asmenimis dėl būsto statybos ar remonto būtų taikomas 0 PVM darbams. Kaip ir patentininkams.
„Apdailos darbai kainuoja maždaug 300–400 Eur/kv. m. už įrengimą. Jei per metus su daline apdaila pastatoma 1 mln. kvadratų, tai išeina beveik pusė mlrd. eurų vertės darbų. Apmokestinus su 0 PVM, tokiu būdų galima būtų bandyti tuos pinigus įlegalizuoti“, – sako jis.
Pagal D. Gedvilos pateiktą statistiką, visų viešųjų pirkimų dalis, kuri susijusi su statyba ir statybos ranga praeitais metais Lietuvoje sudarė 42,9 proc.. Statybos lyginamasis svoris pasiekė 6,5 proc., o Eurostato duomenimis, Europos Sąjungoje išsivysčiusioje valstybėje svyruoja apie 10 proc.
„Vadinasi per mažai statome ir statybininkai emigruoja“, – prideda D. Gedvilas. Darbų per viešuosius pirkimus nupirkta už 1,8 mlrd. eurų. Statybininkų bruto atlyginimas be individualių įmonių, be patentininkų praeitais metais siekė 775,6 Eur.
