D. Arlauskas: NSGK kaltinimai pakankamai grėsmingi, esame sutrikę
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas mano, kad NSGK išvados meta šešėlį ant viso šalies verslo, o pats tyrimas turėjo būti išsamesnis. Jo nuomone, tyrimo išvados kelia nerimą.
„Tai, kas vakar buvo pagarsinta, kelia didžiulį nerimą. Mes turime informaciją, kuri yra paskelbta. Buvo išreikštas požiūris. Mes nežinome visų detalių. Tas komitetas ir konkrečiai ponas Bakas suformavo kaltinimus ir jie yra pakankamai grėsmingi. Šioje vietoje mes esame sutrikę“, – teigė D. Arlauskas.
Anot jo, patvirtinus išvadas, buvo mestas šešėlis visam šalies verslui.
„Metamas didžiulis šešėlis visam verslui. (...) Dabar visi apskritai žiūrės įtariai į verslą“, – sakė D. Arlauskas.
Jo nuomone, neteisėta verslo įtaka politikams turi būti tiriama, bet Seimo komiteto tyrimas buvo per siauras.
„Man peršasi nuomonė, kad visos spalvos sutirštintos yra ir aš daugiau įžvelgiu šiek tiek neatsakingą politikų minties formulavimą ir išvadas. (...) Apsivalymo procesą mes sveikiname. Labai gerai, kad apie tai kalbama, bet išvados man yra neadekvačios. Tiek, kiek mes gavome šių faktų nuotrupas, tai išvados neadekvačios faktams“, – kalbėjo D. Arlauskas.
Trečiadienį NSGK patvirtino tyrimo išvadas, jose daugiausia dėmesio skiriama koncernui „MG Baltic“, „Vilniaus prekybai“ ir Rusijos atominės energetikos milžinei „Rosatom“.
Komiteto išvadose pateikti siūlymai, kaip sumažinti verslo poveikį politikai, ištirti įtartiniausius verslo ir valstybės sandorius, tobulinti partijų finansinę atskaitomybę, keisti žiniasklaidos reguliavimą ir užkardyti parlamentinio tyrimo metu sukauptos informacijos nutekinimą.
R. Skyrienė: NSGK išvadas turėtų vertinti ne politikai, o teismai
Asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė teigia, kad verslas net neturėjo galimybių apsiginti. Anot jos, kai kuriuos išvadų teiginius ir pasiūlymus turėtų vertinti ne politikai, o teismai.
„Kai kurios išvados man atrodo truputį per dramatiškos, aš tikrai nematau nusikalstamos grupuotės Lietuvoje. Ja pavadinti įmonių grupę, kurioje yra daug gerų žinomų lietuviškų bendrovių, truputį skamba dramatiškai, manau, tai turėtų būti įvertinta teisiškai (...) Visas tas tonas, kad „MG Baltic“ užkariavo Lietuvą, tiesiog verčia klausti, kur anksčiau buvo tie vargšai sąžiningi politikai“, – BNS sakė R. Skyrienė.
Pasak jos, panašu, kad verslui, parlamentarams atliekant tyrimą, nebuvo suteikta galimybių apsiginti. Be to, R. Skyrienės teigimu, teisine prasme tyrimas yra niekinis – jį turėtų vertinti prokurorai.
„Koks tyrimas, toks ir rezultatas. Teisine prasme jis, manau, yra niekinis, moraline prasme, jeigu aš atstovauju verslo bendruomenei, man nemalonu skaityti ir galvoju, kad tikrai čia negerai ir kažką reikia daryti. Bet teisiškai jis tikrai nepilnas, nes pas mus labai dažnai neduoda abiem pusėm pasikalbėti, metami kaltinimai tokie, kur „ai, tai šitie, tai šituos mes žinome“. Teisiškai tą turėtų vertinti prokurorai ir kiti teisėtvarkos pareigūnai, nes dabar turime tokį beletristinį kūrinį“, – kalbėjo „Investuotojų forumo“ vadovė.
Jos nuomone, tyrimas gali turėti neigiamos įtakos politinės korupcijos byloje, kurioje kaltinimai pareikšti ir koncernui „MG Baltic“: „Atsiranda toks spaudimas ir teismui, teisėjams, gali turėti neigiamos įtakos ir pačiam procesui. Pasigirs kalbos apie politinį spaudimą, byla pasidarys politine, tuo viskas ir baigsis“.
Jos nuomone, galima keisti kai kuriuos įstatymus, tačiau R. Skyrienė baiminasi, jog sugriežtinus lobistų santykius su politikais, pastarieji galėtų visiškai neįsiklausyti nei visuomenės, nei asociacijų nuomonės.
„Dabar visi linksniuoja Lobistinės veiklos įstatymą, tačiau jei tai bus naudojama sugriežtinant bet kokius kontaktus su politikais, tada jie galės daryti ką nori, neišklausę visiškai nei visuomenės, nei asociacijų, nei nevyriausybinio sektoriaus. Kuo daugiau darys problemų pasiekti politiką, tuo bus blogiau, tuo labiau jie galės daryti ką nori“, - kalbėjo R. Skyrienė.
Jos nuomone, Lobistinės veiklos įstatymas turi būti logiškas, pasitelkiant geriausiais pasaulines praktikas.
„Vakarų kompanijos supranta, kad reikia jungtis į asociacijas ir per jas pateikti savo problemas politikams ir kitiems sprendimų priėmėjams. Mes irgi deklaruojame, kad daugiausiai kalbame dėl bendrų reikalų – mokesčių, darbo santykių ir panašiai. Dėl konkrečių įmonių problemų, kai jos yra, susitinkame. Bet labai dažnai jos susišaukia su bendromis problemomis, būna pateikiamos kaip pavyzdys“, – kalbėjo asociacijos vadovė.
V. Sutkus: po NSGK išvadų kyla rizika dėl PPP projektų
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Valdas Sutkus tikina, kad po NSGK patvirtintų išvadų kyla grėsmė valdžios ir verslo kartu įgyvendinamiems projektams.
„Verslo įvaizdžiui tai neprideda gerųjų savybių. Tik galvoju, kad tai yra ne visas verslas, šalyje yra dešimtys tūkstančių įmonių ir būtų blogiausia, jei šitas blogas įvaizdis būtų pradedamas taikyti visiems, tuo pačiu ir įvairiems projektams, kur dalyvauja Vyriausybė su verslu“, – BNS ketvirtadienį teigė V. Sutkus.
Anot jo, vadinamieji viešosios ir privačios partnerystės (angl. public private partnership, PPP) projektai turi vykti skaidriai ir kompetentingai.
„Gali valstybė nueiti tuo keliu, kad atsiribos nuo verslo apskritai ir pradės virti savo sultyse, arba bus padarytos išvados ir suprasta, kad reikia kovoti ne su visu verslu, o su neteisėtu verslu, su neregistruotu lobizmu“, – kalbėjo V. Sutkus.
LVK vadovas teigė matantis rizikos ir dėl šiuo metu įgyvendinamų PPP projektų – Nacionalinio stadiono Vilniuje bei Kauno ir Panevėžio areštinių statybų.
„Nuskambėjęs Utenos kelio atvejis savo forma buvo normalus PPP projektas, bet buvo organizuotas neskaidriai, teikiant pirmenybę santykiuose su ribotu skaičiumi įmonių. Ta idėja jau yra diskredituota, turi blogą vaizdą, bet kaip bus su kitais projektais, pavyzdžiui Nacionaliniu stadionu, klausimas“, – sakė V. Sutkus.
Jo teigimu, verslo ir valdžios santykiai turi vykti per asocijuotas organizacijas, o ne per asmeninius kontaktus.
„Verslo savivalda yra tiek efektyvi, kiek tą savivaldą pripažįsta ir teisių jai suteikia valdžia. Jei būsime ignoruojami, o „po kilimu“ veiks atitinkamų įmonių atitinkami veikėjai – švogeriai, bendrakursiai, bendraklasiai, tai šitiems nesąžiningiems verslininkams nėra jokio reikalo bendrauti viešai per asocijuotas struktūras, jie gali tyliai nedeklaruodami užeiti pas vieną ar kitą politiką į kabinetą ir išspręsti savo reikalus“, – kalbėjo V. Sutkus.
PPP būdu ketinama įgyvendinti Kauno ir Panevėžio areštinių statybų projektus, tokiu būdu bus vystomas ir Nacionalinio stadiono komplekso Vilniuje statybų projektas – derybos vyksta su vieninteliu konkurso dalyviu, NSGK tyrimo išvadose minimo koncerno „Icor“ valdoma bendrove „Axis Industries“ ir jos partneriais.
PPP būdu pernai lapkritį pradėti statyti ir nauji policijos komisariato bei areštinės pastatai Vilniuje. 56 mln. eurų vertės projekto partnere pasirinkta koncernui „MG Baltic“ priklausančios „MG valdos“ antrinė bendrovė „Pilies projektai“.
Trečiadienį NSGK patvirtino tyrimo išvadas, jose daugiausia dėmesio jose skiriama koncernui „MG Baltic“ ir Rusijos atominės energetikos milžinei „Rosatom“.
Komiteto išvadose pateikti siūlymai, kaip sumažinti verslo poveikį politikai, ištirti įtartiniausius verslo ir valstybės sandorius, tobulinti partijų finansinę atskaitomybę, keisti žiniasklaidos reguliavimą ir užkardyti parlamentinio tyrimo metu sukauptos informacijos nutekinimą.
V. Sutkus praeityje yra dirbęs „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų direktoriumi, o jam privatizuojant alkoholinių gėrimų gamintoją „Stumbras“, dirbo tuometinio prezidento Rolando Pakso visuomeniniu patarėju ekonomikos klausimais.
