Rytoj Seime svarstoma įstatymo pataisa, kuria siekiama leisti finansinę paramą teikti studijuojantiems lietuviams užsienyje, ypatingai gerai vertinamuose universitetuose. Tam iš pradžių buvo numatoma skirti ne mažiau kaip 100 tūkst. eurų iš Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų. Dabar kalbama ir apie didesnę sumą.
Griežtas terminas, kiek laiko reikės „atidirbti“ Lietuvoje
Nors galutinio mechanizmo, kaip turėtų atrodyti toks finansavimas, dar nėra, Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša naujienų portalui tv3.lt nupasakojo tam tikrus kriterijus, kurie jau aptarti.
Pirmiausia galvojama, kad 100 tūkst. eurų kasmet nėra pakankamai didelė suma. Mat jei vienai stipendijai reikia apie 20 tūkst. eurų, tai ja galės pasinaudoti tik 5 žmonės. Todėl pradėta kalbėti apie daugiau lėšų.
„Bet premjeras yra paminėjęs, kad įmanoma yra tikėtis, jog tam bus skirta dar papildomai 150 tūkst. eurų, tai tuomet jau išeitų apie 12 vietų, kurie konkurso būdu būtų finansuojami“, – teigia E. Jovaiša.
Jis toliau pasakoja, kad konkursas vyktų ne tik atsižvelgiant į mokslo pasiekimų kriterijų, bet ir į studijų kryptį. Finansuojamos būtų tik tos, kurios valstybės požiūriu yra apsimokančios.
„Žiūrima ir į universitetų reitingą būtų. Ta komisija, kuri atrinks žmones, žinos, ar yra iš tų universitetų, kurie iš tikro reitinguojami, kad nebūtų taip kaip jau yra buvę. Jaunuolis susiruošia studijuoti universitete, o iš tikro universiteto pastate. Grįžta namo po 3–4 metų studijų ir paaiškėja, kad jis buvo profesinėse studijose, o ne universitetinėse. Daug tokių žmonių apsigavusių. Tai kai mes šitokius pinigus investuosime, tikrai pasižiūrėsime, kur jis studijuoja“, – nurodė E. Jovaiša.
Pats studentas turėtų įsipareigoti grįžti į Lietuvą ir čia dirbti mažiausiai 3 metus. Bent jau kol kas tariamasi dėl tokio termino. Tiesa, kyla klausimas, kur jaunuolis turės dirbti. E. Jovaišos teigimu, dabar būtų siūlomas viešajame sektoriuje, nebūtinai didmiesčiuose.
„Mes turėsime pasiūlyti jiems darbo vietas ir tai greičiausiai bus viešajame sektoriuje, nes privačiame sektoriuje mes negalime pasiūlyti. Vietovė priklausys nuo specialisto profilio, kurį rengsime. Jei rengsime fiziką, tai į kokį regioną mes jį galime nusiųsti. Jei pedagogą, kuris vyks į Suomiją ar į Austriją edukologijos mokslo, tai tada pirmu etatu stiprinsime naujai stimuliuojamus pedagogų rengimo centrus. Tai daug yra specialistų, kurie reikalingi ir pačioje sostinėje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, bet, manau, vėliau eilė bus ir regionams.
Kol kas dar nenutarta, ar tik viešajame sektoriuje galės dirbti grįžęs jaunuolis. Privatus sektorius, jei su mokslu siejasi, taikomasis mokslas ar lazerių, ar chemijos, mano galva, kodėl gi ne. Bet dar nėra galutinių dalykų“, – komentavo E. Jovaiša.
Parlamentaras tikisi, kad rytoj Seime balsavimas dėl šio įstatymo pakeitimo praeis sklandžiai, kadangi šiandien komitete jau buvo rastas bendras parlamentarų sutarimas. O ir pirmuoju balsavimu šiam įstatymo pakeitimui pritarė 101 Seimo narys
„Gali būti jau studijuojantys užsienio universitetuose, bet neturi paramos. Jie tada ima valstybės paskolas, kai jau jas paima, jie turi atiduoti ir yra saistomi finansiniais saitais su tomis valstybėmis, kur studijuoja. Tai tuos geriausius žmones mes palengva skatinsim grįžti. Tikiuosi, kad su metais daugiau finansavimo galimybių atsiras ir tai nedidele dalimi yra ir emigracijos mažinimas“, – apie įstatymo tikslą kalbėjo Seimo narys.
Studijuojančių prestižiniuose universitetuose mažuma
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Serafinas pastebėjo, kad į tikrai ypatingai gerai vertinamus universitetus, tokius kaip „Harvardas“, „Kembridžas“, „Oksfordas“, „Jeilis“ ir t.t. išvyksta itin mažai lietuvių.
Jis pateikia duomenis, kad kasmet iš Lietuvos išvažiuoja maždaug 6 proc. abiturientų studijuoti į užsienį. Tai susidaro maždaug apie 1800 žmonių. Bet į prestižinius universitetus įstoja tik nuo 70 iki 75 lietuvių kiekvienais metais. Tad jo nuomone, didelės atrankos gauti paramą nebūtų, kadangi gabūs studentai ir taip daug kur nemokamai gauna studijas.
„Trokšta tie patys prestižiniai universitetai tų gabiųjų, ten gal tik reikia susimokėti už gyvenimą, laboratorijas ar pan. Vyksta talentų medžioklė, viską ką randa tie talentų medžiotojai Lietuvoje tą ir susirenka“, – komentuoja G. Serafinas.
Visgi, jo nuomone, tokios paskatos turėtų būti vertinamos teigiamai, kadangi duodama priežastis, dėl ko grįžti. Be to, anot jo, užsienyje jaunuolis vis tiek jaučiasi šiek tiek antrarūšis, sugaištama kelioliką metų kol įsitvirtinama, o Lietuvoje galimybės atsivertų daug greičiau.
„Mes jau girdime pavyzdžių, kad grįžta jaunuoliai ir į Vytauto Didžiojo universitetą, Vilniaus universitetą. Grįžta į Lietuvą, nes nori save realizuoti moksle, mato perspektyvas ir galimybes. Kai kurios mokslo sritys Lietuvoje atsigauna, po to tie grįžę vieni kitus kviečia. Žinoma, vieni gal mano, kad geresnės finansinės perspektyvos užsienyje, bet nori kiti savo krašte kažką sukurti, jog įvyktų tam tikrose mokslo srityse proveržis. Visa įranga, ES lėšos, laboratorijos Gyvybės mokslų centre ar kitur, tai – fantastiška įranga. Atvažiavę iš užsienio universitetų sako, kad pas mus net nėra tokios, kokia pas jus yra moderni“, – teigia jis.
Jo nuomone, Lietuvoje studijas besirenkantys gabūs studentai neturėtų tuo piktintis, nes retas atvejis, kuomet gabus studentas negauna nemokamo mokslo.
Verslininkų atstovas: svarbiausia užtikrinti, kad jie tikrai grįžtų
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus mano, kad toks įstatymo pakeitimas nenukreips dėmesio nuo Lietuvos aukštojo mokslo sistemos. Veikiau šis pakeitimas papildymų bendrą Švietimo ir mokslo reformą.
„Iš tikrųjų yra tokių kompetencijų ir programų, kurių arba nėra Lietuvoje, arba nėra tinkamo lygio. Manau, kad labai gerai, jei yra ambicingų jaunų žmonių, kurie nori išvykti į prestižinius universitetus užsienyje, kur aukšta dėstymo kokybė, vertinami diplomai. Tokius žmones reikia remti, tai mūsų intelektualinis turtas. Tačiau, natūralu, kad jie turi įsipareigoti dirbti Lietuvai, jog nebūtų taip, kad duodam jaunam žmogui pinigų, jis nuvažiuoja į kokį „Oksfordą“, baigią už mūsų pinigus ir po to lieka dirbti Britanijoje. Tai mes tada subsidijuojame Britanijos ekonomiką. Sąlyginai neturtingi subsidijuojam turtingą šalį. Taip būti neturėtų“, – svarsto V. Sutkus.
Dėl to, jo manymu, turėtų būti aiškiai nutarta, ne tik kaip finansuoja jaunuolį valstybė, bet ir kokius įsipareigojimus jis tokiu kontraktu prisiima. Tiesa, ar nebūtų ieškoma būdų, kaip išsisukti, priklausytų tik nuo jaunuolio sąžinės.
„Jei žmogus neturi sąžinės, tai jis bandys sukčiauti: pasiimti pinigus, paskui negrįžti. Tada kai nenorės grįžti pradės dengtis kokiomis žmogaus teisėmis ar pan., gali būti, kad tokių žmonių bus“, – sako jis.
Be to, V. Sutkus ragina nesugadinti minties ir finansuoti tik tuos, kurie mokosi tikrai prestižiniuose universitetuose, o ne bet kokiuose. Jis prideda, kad jaunuolius turėtų vilioti ir galimybė daugiau uždirbti.
„Bet aš tikiu, kad yra jaunų žmonių, kurie nori dirbti ir gyventi Lietuvoje, kurie nori tobulėti ir siekia aukštojo mokslo. Galbūt talentingi vaikai iš mažiau pasiturinčių šeimų, kuriems niekada nebūtų tos galimybės, o čia gauna subsidijas, kad aukštą mokslą baigtų ir, natūralu, kad lieka įsipareigoję tėvynei. Mes juk nekalbame apie juodadarbio atlyginimą, o apie kvalifikuoto žmogaus atlyginimą. O kvalifikuoto žmogaus atlyginimas ir Lietuvoje leidžia padoriai gyventi. Aišku, sąlyginai vertinant ar Britanijoje, ar JAV, ar Vokietijoje turbūt gautum už tą patį ar panašų darbą daugiau, bet ir Lietuvoje už aukštai kvalifikuotą darbą, turint prestižinį išsilavinimą, galima uždirbti pinigų, kad galėtum oriai gyventi ir matyti savo ateitį. Kyla tik godumo klausimas“, – apie pasiryžimą grįžti į Lietuvą uždirbti mažiau sakė V. Sutkus.
Finansavimo modelį parengtų metų pabaigoje
Švietimo ir mokslo ministerija naujienų portalui tv3.lt teigia, kad kol kas Vyriausybės programoje numatyta gabiam Lietuvos jaunimui sudaryti sąlygas gauti valstybės finansavimą studijoms stipriausiose pasaulio aukštosiose mokyklose, įsipareigojant pritaikyti įgytas žinias ir apibrėžtą laiką dirbti Lietuvoje.
„Tam, kad tai būtų galima įgyvendinti, šiuo metu Vyriausybė teikia Seimui Mokslo ir studijų įstatymo pataisas“, – patikslina Komunikacijos skyrius.
Rytoj Seimui priėmus šias pataisas, konkretus finansavimo modelis turėtų būti parengtas 2018 m. IV ketvirtyje.
